Šių metų pavasarį ūkiuose bus labai daug darbų. Reikės apsėti kur kas didesnius laukų plotus, nes rudenį dėl per šlapių dirvų buvo pasėta mažiau negu įprasta žieminių javų ir rapsų. Bus nelengva ir tokias dirvas paruošti pavasario sėjai. Todėl dar iki orų atšilimo reikia labai gerai apgalvoti ir, kiek įmanoma, susiplanuoti darbų eigą, peržiūrėti pasėlių struktūrą, nutarti, kokias auginimo technologijas taikysime, apskaičiuoti sėklų poreikį, turimus kiekius ir pradėti jas ruošti.

Sėjos laiko įtaka vasarojaus derlingumui

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas teigia, kad kasmet dalis vasarinių augalų pasėlių būna pasėjama per vėlai. Dėl to sumažėja jų derlingumas. „Pavyzdžiui, 2016 ir 2017 metų pavasariais net apie 40 proc. vasarojaus buvo pasėta 10–15 dienų vėliau rekomenduojamo sėjos laiko. Tai turėjo neigiamos įtakos būsimam derlingumui“, – sako profesorius. Jis pateikia apibendrintus duomenis, kokią įtaką sėjos laikas turi vasarinių augalų derlingumui (lentelė).

Pasinaudodami šiais lentelėje pateiktais duomenimis, ūkiai galėtų sudaryti orientacinį vasarojaus sėjos laiko planą 2018 metų pavasariui. Agronomijos požiūriu (derliaus sumažėjimas neperžengia leistinų ribų) vasarinių miežių ir rapsų sėja gali tęstis iki gegužės 15, o kartais ir iki 20 dienos. Avižų, vasarinių kviečių, žirnių ir pupų sėją reikia baigti iki gegužės 5–10 dienos.

„Įsidėmėtina, kad potencialiai galimą derlingumą galime pasiekti, jei pasiseka vasarinius javus ir rapsus pasėti iki balandžio pabaigos. Tada ir intensyvios auginimo technologijos užtikrina aukštą pelningumą – 450–500 eurų iš hektaro. Lietuvoje faktinis lauko augalų vidutinis pelnas siekia tik apie 335 eurus iš hektaro“, – skaičiuoja prof. A. Šiuliauskas.

Ūkiuose įprastas vasarojaus sėjos laikas toks: pirmiausia sėjami sėklinių javų pasėliai, paskui – vasariniai kviečiai, salykliniai miežiai, žirniai, pupos, kukurūzai grūdams, pašariniai miežiai, kiti vasariniai javai, vasariniai rapsai, kukurūzai silosui, grikiai ir užimtojo pūdymo pasėliai. Sėjos laiko prioritetas skiriamas ir pasėliams, kurie bus auginami pagal intensyvias technologijas. Tikrai neverta intensyvių technologijų taikyti vėlyvos sėjos pasėliams. Netinka jos ir tiems laukams, kurių dirvos įdirbtos prastai arba kuriuose pasėtos žemos kokybės sėklos.

Pasėlių struktūros korekcijos

Kokie pasėlių struktūros pokyčiai laukia ūkių, sudarant 2018 metų vasarojaus sėjos planą? Rudenį sumažėjus žieminių javų plotams, susidarė dirvų „perteklius“ . Be to, numatomos ankštinių augalų sėjos plano korekcijos (pasikeitus ES Žalinimo programos reikalavimams ir sumažėjus žirnių supirkimo kainoms, ankštinių gali būti auginama mažiau). Dar gali prisidėti neperžiemojusių, vandeniu apsemtų žieminių rapsų bei javų plotai. Dėl to, atsižvelgiant į sėjomainas, ir reikėtų planuoti išplėsti vasarinių javų bei rapsų pasėlių plotus.

Pirmiausia patartina atrinkti žemes, kurios tinka ankstyvai vasarinių kviečių sėjai, nes būtent jų plotus reikėtų labiausiai išplėsti. Žinant, kad vasariniai kviečiai pelningumu lenkia visas kitas vasarinių javų rūšis, jų pasėlių plotus patartina išplėsti tiek, kiek leidžia ūkio galimybės ir turima tinkamų sėklų.

Taip pat būtinai reikės išplėsti vasarinių miežių pasėlius. Tai padės subalansuoti būsimą javų derliaus kūlimo grafiką, nes miežiai subręsta beveik tuo pačiu laiku kaip ir žieminiai kviečiai ir tik šiek tiek vėliau nei žirniai. Miežių plotai didinami ir tuo atveju, jei ūkiui nepasiseka pasėti planuojamo kiekio vasarinių kviečių, jeigu nenorima per daug vėlinti pastarųjų sėjos ar nėra jiems tinkamų dirvų. Aukštesnio našumo priemoliuose pirmumą reikia skirti vasariniams kviečiams, o priesmėliuose – vasariniams miežiams. Žemo našumo dirvose reikėtų daugiau pasėti vasarinių rapsų, nepriklausomai nuo žemių granuliometrinės sudėties, tačiau jų reakcija privalo būti pH 5,0 ir daugiau.

Prieš planuojant, kiek sėti ankštinių augalų, būtina įvertinti jų auginimo ekonominį efektyvumą. Sumažėjus supirkimo kainoms, 2018 metais reikės prikulti ne mažiau kaip 4 tonas iš hektaro žirnių, kad gautos įplaukos padengtų auginimo išlaidas. Maždaug pusė ūkių dar nesugeba nuolat gauti tokio žirnių derlingumo. Ūkiams, norintiems išlaikyti esamą sėjomainos rotaciją, kurioje ankštiniai užima svarbią vietą, patartina šiuos augalus auginti pagal tausojančias ar net pagal ekstensyvias technologijas. Jos padės išvengti galimų nuostolių. Tiesa, taip augindami žirnius, tenkinamės tik subsidijomis ir gera jų priešsėline verte.

Jau laikas pradėti ruošti sėklas

Pasak prof. A.Šiuliausko, 2017-aisiais dėl ypač lietingos ir vėsios vasaros bei rudens visų rūšių vasarinių javų didžioji sėklinių pasėlių dalis gerokai (iki 3 savaičių) užtęsė aktyviąją vegetaciją. O rugsėjo mėnesį nesiliaujantis lietus dar labiau „sujaukė“ grūdų brandos eigą, nes trūko šilumos ir saulės energijos. Preliminarūs sėklinių grūdų savybių tyrimai rodo, kad didelės dalies vasarinių javų grūdų ir ankštinių augalų sėklų savybės nevisiškai atitinka standartinius reikalavimus. Dėl to ūkiams pirmiausia būtina atlikti detalią turimų sėklų fondų inventorizaciją. Apytikrį javų sėklų poreikį, reikalingą numatytiems plotams apsėti, galima apskaičiuoti labai paprastai: vasarinių kviečių pasėlių plotą hektarais padauginus iš 0,22, o vasarinių miežių – iš 0,20, gaunamas sėklų kiekis tonomis.

„Suskaičiuokite, kiek aruoduose turite sėkliniams tikslams skirtų kiekvienos javų rūšies ir veislės grūdų. Tačiau, siekiant gauti tikslesnius duomenis, prieš vertinant sėklų kokybę, pirmiau reikia „pažadinti“ grūdus iš žiemos miego. Tai daroma aruoduose esančius sėklinius grūdus prapučiant šiltu (22–24 °C) oru. Ventiliuoti reikėtų 120–160 valandų, per kurias ne tik grūdų drėgmė sumažėja, bet ir, svarbiausia, suaktyvinami juose esantys fermentai. O tai ir yra svarbiausias mūsų uždavinys“, – pataria profesorius.

Po ventiliacijos iš kiekvienos sėklinių grūdų partijos paimami vidutiniai mėginiai ir pristatomi į sėklų tyrimų laboratoriją. Čia bus nustatyti kokybės rodikliai (sėklų gyvybingumas, daigumas, 1 000 grūdų masė ir jų drėgnis). Gavę iš laboratorijos sėklų tyrimo duomenis, apskaičiuokite, kiek turite iš viso sėklai tinkamų (kondicinių) kiekvienos javų rūšies ir veislės grūdų. Tuomet galima patikslinti ir numatytiems plotams apsėti reikalingą sėklų kiekį. Skaičiuojama taip: S = P x N x M. Čia: S – reikalingas sėklų kiekis, kg; P – planuojamas pasėlio plotas, ha; N – sėklų norma, mln. vnt. į ha; M – 1 000 sėklų masė, g.

Kaip daigus sustiprinti ir apsaugoti nuo ligų

Prisiminus sudėtingą javapjūtę, aišku, kad ilgai nuolatinėje drėgmėje stovėję nenukulti pasėliai buvo veikiami įvairių ligų. Jų užkratas su grūdais pateko į aruodus. Todėl šiemet labai svarbu pasirinkti efektyviausius beicus, užtikrinančius, kad pasėliai tolygiai sudygs, o sveiki ir stiprūs daigai intensyviai augs. Vasariniams kviečiams, miežiams ir avižoms beicuoti tinka ypač aukšto efektyvumo kontaktinio ir sisteminio poveikio preparatas Celest Trio (1,5–2,0 l tonai sėklų). Jis apsaugo pasėlius nuo ligų, plintančių su sėkla ir per dirvą: pavasarinio pelėsio, dulkančiųjų, kietųjų, stiebinių ir nykštukinių kūlių, daigų septoriozės, pašaknio ir šaknų puvinių, tinkliškosios ir juostosios dryžligių ir kitų.

Šiemet vėl gautas leidimas nuo vasario 1 d. iki gegužės 31 d. žirnių ir pupų sėklas beicuoti kontaktinio veikimo beicu Maxim (2,0 l tonai). Ankštinių augalų pasėliuose daugėja ir ligų pradų bei didėja jų agresyvumas. Todėl jų sėklų beicavimas apsaugos augalus nuo žalingų pašaknio ligų ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais. Agronomai pabrėžia, kad tinkamo beico pasirinkimas yra pigiausia, bet efektyviausia investicija į kokybiško ir gausaus derliaus formavimą.

„Šį pavasarį, kai teks naudoti sėklas, kurios nėra pasiekusios visiškos brandos, sėklinių grūdų savybės labai pagerėtų, prie beico įmaišius specialių sėklos dygimo poreikius užtikrinančių mikroelementinių trąšų Seednergy (1 l tonai sėklų). Jų sudėtyje yra fosforo, kalio, magnio ir cinko. Seednergy ne tik aprūpina augalą būtinais mitybos elementais sėklų dygimo ir pirminio augimo metu, bet ir pagerina beicavimo kokybę. Tai yra daug tolygiau padengia sėklų paviršių ir didina veikliųjų medžiagų prilipimo prie sėklos stiprumą. Agronomijos požiūriu labai didelis Seednergy privalumas yra tai, kad šios trąšos skatina pirminį augalų augimą. Todėl jų lapai anksčiau uždengia dirvos paviršių, augalai tampa atsparesni pavasario sausroms, kurios ir padaro daugiausia žalos vasarojui. Tai yra nebrangi, bet ypač efektyvi investicija“, – teigia AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Įsidėmėtina, kad sėjai nenaudojami didesnio nei 15 proc.drėgnio (po beicavimo) sėkliniai grūdai. Vadinasi, iki sėklų beicavimo grūdų drėgnis negali būti didesnis nei 14 proc. Drėgnesnius grūdus prieš beicavimą reikia išdžiovinti. Drėgnesnių negu 15 proc. grūdų net negalima beicuoti, nes gali sumažėti jų sėklinės savybės. Dėl to, esant reikalui, sėkliniai grūdai pirmiau išdžiovinami ir tik tada beicuojami.