Rubrika

Rugsėjo pradžia – išbandymas ir vairuotojams, ir pėstiesiems

Rugsėjis, o ypač pirmosios mėnesio savaitės, tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems yra labai sudėtingos: moksleiviai ir studentai grįžta į mokymo įstaigas, automobilių kiekis gatvėse ir keliuose išauga maždaug trečdaliu, o temsta vis anksčiau. Norint lengviau ištverti pirmąsias rugsėjo savaites, reikia joms tinkamai pasiruošti.

Reikia kantrybės

Nors dėl pandemijos šiemet dalies įmonių, mokymo įstaigų veikla organizuojama nuotoliniu būdu ir šį rugsėjį prognozuojami mažesni eismo srautai nei įprastai, vairuotojams patariama apsišarvuoti kantrybe, o pėstiesiems, ypač moksleiviams – dar sykį prisiminti, kaip saugiai pereiti gatvę ar elgtis šalia jos.

Rugsėjo pradžioje kelionė iš namų į darbą ir atgal trunka ilgiau nei vasarą – tai nepasikeis ir reikia su tuo susitaikyti. Tačiau strigimas spūstyse yra prastas pasiteisinimas dėl vėlavimo į darbą, tad grūsčių sezono pradžioje savo laiką reikėtų planuoti kitaip.

Rugsėjo mėnesį kiekvienai kelionei, kurios tikslą pasiekti būtina nevėluojant, reikėtų turėti laiko rezervą. Pavyzdžiui, jeigu važiavimas iš namų į darbą vasarą trunka 20 minučių, rudenį jai reikėtų skirti dvigubai daugiau laiko.

Dažnas, netikėtai pakliuvęs į spūstį ir suprasdamas, jog pavėluos į susitikimą, susinervina – tai yra normalu. Tačiau pyktis ir nepagarba kitiems vairuojant automobilį yra labai žalingi – tai gali lemti daug ir rimtų vairavimo klaidų.

„Reikia padaryti viską, kad be reikalo nedegintume nervinių ląstelių ir vairuotume saugiai. Tai lemia trys pagrindiniai elementai: eismo infrastruktūra, transporto priemonė ir žmonės – vairuotojai bei pėstieji. Kai visi trys yra maksimaliai geros būklės ir sąmoningi, tuomet galime kalbėti apie saugų eismą. Visais kitais atvejais reikia susidurti su tam tikrais kompromisais, kurių rezultatus pamatome žiniose“, – aiškina Darius Jonušis, buvęs lenktynininkas ir saugaus vairavimo ekspertas.

Elgtis atsargiau

D.Jonušis pabrėžia, kad po atostogų į aktyvų ritmą rugsėjį grįžusiems vairuotojams reikėtų elgtis atsargiau, pavyzdžiui, važiuoti lėčiau ar išvažiuojant iš šalutinio kelio galvą į vieną šoną pasukti dukart.

Po ilgesnių atostogų grįžę žmonės turėtų skirti laiko savo automobiliui ir bent jau patikrinti padangų slėgį. Jeigu automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, slėgis galėjo sumažėti, o tuomet prastėja padangų sukibimas su kelio danga ir stabilumas.

Artėjant tamsiajam metų periodui vertėtų patikrinti ir automobilio žibintus, ar šie šviečia tvarkingai. Taip pat verta patikrinti automobilio padangas, ar šios dar nepasiekė 3 milimetrų žymos. Pasak eismo specialisto, Lietuvoje įstatymai leidžia naudoti vasarines padangas kol šios nudils iki 1,6 milimetrų, tačiau tai nėra saugu: minimali jų riba turėtų būti 3 milimetrai.

„Žemiau 3 milimetrų protektoriaus gylio padangos savybės prastėja labai sparčiai, tad nereikėtų rizikuoti ir jomis apautu automobiliu važinėti su mintimi „dar du mėnesius pratempsiu“. Tokia mintis ant šlapios kelio dangos ar nukritusių medžių lapų, kurie yra labai slidūs, gali kainuoti brangiai. Tik techniškai tvarkingas ir geromis padangomis apautas automobilis gali būti saugus eismo dalyvis“, – tvirtina pašnekovas.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius teigia, kad rugsėjį vairuotojams reikėtų nepamiršti kelių taisyklių.

„Koncentruokite dėmesį, neužsiimkite pašaliniais veiksmais vairuodami, neviršykite greičio ir iš anksto pasirinkite reikiamą eismo juostą bei nesirikiuokite kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė“, – pataria jis.

Jei nutiko eismo įvykis, kurio aplinkybės pakankamai aiškios, rekomenduojama deklaracijoje nusibraižyti schemas, vairuotojams pasirašyti ir esant galimybei patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę – kad nebūtų trukdomas kitų eismo dalyvių judėjimas.

Mokyti vaikus

Skubantys tėvai ne visada gali skirti laiko vaikų mokymui saugaus eismo pagrindų, tačiau tai galima derinti su kasdiene veikla, pavyzdžiui, važiuojant apsipirkti – su vaiku kartu stebėkite aplinką, aptarkite, kaip saugiai pereiti gatvę, o svarbiausia – padarykite tai kartu.

Saugaus eismo vaikas turi būti mokomas nuo pat mažens. Kartu žaidžiant kieme su mažąja atžala galima padėti minimalius saugaus eismo pagrindus, kuriuos vaikas vėliau papildys darželyje ar mokykloje bei užklasinėje veikloje.

Kokio amžiaus vaiką jau galima vieną leisti į mokyklą? Specialistų manymu, tai labai individualu ir priklauso nuo daugybės faktorių: vaiko brandos, pastabumo, atsakomybės jausmo ir atstumo iki ugdymo įstaigos.

Kad kelionė į mokyklą būtų saugi, visada ją reikia apgalvoti iš anksto. Reikėtų aptarti kelią, kurį turės įveikti vaikas, o jeigu reikia – išnagrinėti viešojo transporto maršrutą, laiką. Jeigu nusprendėte vaiką išleisti į mokyklą savarankiškai, reikia bent kelis kartus tą maršrutą įveikti kartu.

Prieš išleidžiant vaiką vieną į mokyklą, būtina priminti, kad per gatvę galima eiti tik per pėsčiųjų perėjas ir tik įsitikinus, kad automobiliai sustojo praleisti bei atidžiai stebint kairę, o paskui – dešinę pusę. Eiti reikia ramiu žingsniu, jokiu būdu nebėgti ir nesinaudoti mobiliuoju telefonu ar ausinėmis. Jei eismą kelyje reguliuoja šviesoforas, per kelią galima eiti tik degant žaliam šviesoforo signalui.

Mieste reikia eiti šaligatviu arba pėsčiųjų taku, o ten, kur jų nėra – kairiuoju kelkraščiu, tam, kad iš tolo matytųsi atvažiuojantis automobilis. Autobuso ar troleibuso reikia laukti stotelėje, kurioje, beje, išdykauti ir bėgioti griežtai draudžiama.

Artėja tamsusis metų laikas, todėl vaikai, kaip ir suaugusieji, privalo pasirūpinti savo saugumu – įsisegti atšvaitus. Jie turėtų būti kabinami dešinėje pusėje, automobilių žibintų aukštyje.

Naudingi patarimai

Pradinių klasių moksleiviams, taip pat ir kiek vyresniems vaikams (penktokams–šeštokams) pirmosiomis mokslo metų dienomis tėveliai turi parinkti saugų maršrutą į mokyklą ir atgal iš jos į namus. Einant šiuo maršrutu su vaiku, reikėtų mokyti, kur ir kaip pereiti važiuojamąją kelio dalį, parodyti, kaip elgtis šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje tik kelio ženklais, sankryžoje.

Artėjant rugsėjui, Lietuvos policija parengė saugaus eismo patarimus vaikams ir jų tėvams.

• Norėdamas pereiti kelią ar gatvę privalai susirasti perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses (nėra kliūčių, pvz., kelio vingis, krūmokšniai, pastatytos transporto priemonės).
• Priėjus prie perėjos, reikia atsistoti toliau nuo šaligatvio ar kelkraščio krašto, apsidairyti į abi puses: pasižiūrėti į kairę, į dešinę, klausytis, kas vyksta aplink), praleisti važiuojančias transporto priemones ir vėl apsidairyti bei klausytis. Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus savo saugumu, eiti.
• Per kelią reikia eiti statmenai, o ne įstrižai. Einant stebėti kelią ir klausytis. Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidžiam ir nežiopsoti. Jei nespėjai pereiti kelio ar gatvės, reikia ne bėgti, o sustoti saugumo salelėje ir palaukti kol pravažiuos transporto priemonės.
• Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį – t. y. kairiąja puse. Nebėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės priekio ar galo, kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną, nes gali pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais.
• Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais. Daugiau pasitikėti savimi ir galvoti savo galva.
• Į autobusą ar troleibusą įlipti ir iš jo išlipti tik jam visiškai sustojus.
• Suaugusieji einant per kelią vaiką turėtų laikyti už rankos ir nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio ar gatvės.
• Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitą šviesą atspindintį elementą, o vaikui atšvaitą prisegti prie drabužių ar kuprinės.
• Sėdus į automobilį tiek vairuotojui, tiek keleiviams privalu užsisegti saugos diržą. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.

Adomas Grinius

VL žurnalistas