Dar prieš penkerius metus pagal auginamus ankštinių plotus mūsų žemdirbiai nė kiek nenusileido prancūzams. Išauginti žirniai laivais plukdyti į tolimąsias Azijos rinkas. Aukštos žirnių ir pupų supirkimo kainos, Žalinimo programa buvo tikras akstinas augintojams. Tiesa, ūkininkų meilė ankštiniams ėmė blėsti iškilus sunkumams. Pagrindinė kliūtis – nuo 2018 metų įvesti Žalinimo programos ribojimai. Nenuostabu, kad ankštinių plotai Lietuvoje susitraukė beveik tris kartus. Tačiau šiemet žirnių kainoms pasiekus naują rekordą jau puse lūpų kalbama, kad tai vėl gali būti paskata kitąmet didinti jų plotus.

Plotai susitraukė beveik triskart

Nuo 2018 metų įsigaliojus augalų apsaugos produktų draudimui ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse, nemažai ūkininkų žirnių ir pupų auginimo išsižadėjo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2017 metais deklaruota 171 tūkst. ha žirnių, 2018 metais jau 112 tūkst. ha, 2019 metais 78,9 tūkst. ha, o pernai jų plotas tesiekė 64,4 tūkst. ha. Šiemet pasėti ankštinių plotai apie 20 tūkst. ha didesni, lyginant su pernai turėtais, bet derlingumas (ypač pupų) žymiai mažesnis.

Per plauką įvykdyta sutartis

Kalvarijos krašto ūkininkė Rūta Grigaliūnienė pabrėžia, kad žirnių Žalinimo programai niekada neaugino. Jos manymu, auginat šiuos reiklius ankštinius išsiversti be augalų apsaugos produktų praktiškai neįmanoma: „Neįsivaizduoju, kaip žirnius galėčiau auginti ekologiškai. Piktžolėmis laukų užleisti nenorėčiau.“

Pašnekovė sako, kad žirnių auginimas jai ne naujiena, tačiau vertindama šio sezono derlių pabrėžia, kad jis derlingumu buvo vienareikšmiškai prasčiausias istorijoje. Prikulta tik apie 2 t/ha. Tiesa, žirnių kokybė buvo gera, iškart po pjūties jie visi iškeliavo pas supirkėjus. „Gerai tai, kad žirniai atitiko maistinę klasę. Dalį derliaus pasilikome ateičiai, nes juos sėsime ir 2022, ir 2023 metais. Sertifikuotą žirnių sėklą Lietuvoje ne tik brangu pirkti, bet ir labai sunku gauti, jos trūksta“, – į mažą kokybiškos sėjamosios medžiagos pasiūlą dėmesį atkreipia ūkininkė.

D.Ruščiauskienė: „Apie 80 proc. pupų ir apie 75 proc. Lietuvoje užaugintų žirnių yra eksportuojama. Likusi dalis lieka sėklai, maistui ir pašarams. Maistui mūsų pupos Lietuvoje nelabai naudojamos, jos nėra populiarios, žirnių maistui sunaudojama apie 6 tūkst. t.“

O štai raseiniškis Rimas Gunevičius žirnius sėjo būtent žalinimo tikslais. Ūkininkas atvirauja, kad jo žemėse net ir su chemija gauti didesnį žirnių derlių yra sudėtinga. Šiemet žirnių byrėjo mažiau nei įprastai, jie dar buvo ir apgraužti kenkėjų. Ne ką geresnė padėtis ir su pupų pasėliais. Gerais metais iš hektaro pavykdavo prikulti 6–7 t, o šiemet pupų pribyrėjo vos 2 t. Daugiausia žalos derliui padarė pupų žiedus nusvilinusi kaitra ir į pasėlius įsimetę kenkėjai.

„Visame Raseinių rajone situacija panaši, – konstatuoja ūkininkas. – Šiemet už prastos kokybės pupas ir žirnius gavome tiek pat, kiek pernai už geros. Taigi, jų supirkimo kainos tikrai pakilusios. Žirnius pardaviau greitai, nes jie buvo drėgnoki, netenkino jų kokybė, neturėjau galimybės jų laikyti sandėlyje. Pupas pardaviau, nes turėjau išankstinę sutartį. Sutartis turėjau dėl viso derliaus. Pernai turėjau gerą derlių, kūliau maždaug 6 t/ha pupų. Dažniausiai ūkininkai fiksuoja trečdalį, pusę derliaus, o aš fiksavau 2 t/ha derlių. Supirkimo įmonės vadybininkas atkakliai siūlė fiksuoti didesnį derlių, nes pupos juk gerai dera. Visa laimė, kad susilaikiau nuo įkalbinėjimų. Kad įvykdyčiau įsipareigojimus, pritrūko poros tonų, todėl pristačiau keliomis tonomis daugiau vasarinių rapsų.“

Dabartinės kainos nefiksuoja

Pasvalio ūkininkas Vilhelminas Janušonis šypteli, kad jo krašte žirnius ir pupas, įsigaliojus draudimui naudoti chemiją ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse, liko auginti tik tikri ankštinių gerbėjai. Anot jo, ūkininkai šiemet iš pupų laukų paėmė tik 1,5–2 t/ha, kiek geriau sekėsi žirnių augintojams, kurie iš hektaro kūlė 2–3 t. „Darau prielaidą, kad dalis ūkininkų nuo pupų auginimo pereis prie žirnių. Man viena grūdų supirkimo įmonė siūlė 270 Eur/t žirnių ir dar pažadėjo paimti iš kiemo. Tokių supirkimo kainų per pastaruosius penkerius metus nesu matęs“, – sako nustebęs žemdirbys.

R.Gunevičius vertindamas, ar kaina bus pakankama paskata kitąmet didinti žirnių plotus, yra skeptiškas. Pasak jo, rinka yra gana nestabili ir šiuo metu besilaikančių žirnių kainų kitiems metams supirkėjai fiksuoti net nesiūlo. „Šiandieną rapsų kainos labai pakilusios, už juos mokėjo kiek daugiau nei 600 Eur/t, tačiau supirkėjai kitiems metams pasiūlė tik vos didesnę nei 400 Eur/t kainą. Antra vertus, visi džiaugiamės gera grūdų kaina, bet nepamirškime, kad lygiai tokios pat „geros“ yra ir trąšų kainos“, – dėsto ūkininkas, tikindamas, kad nuo pernai amonio salietros kaina išaugo dvigubai.

Plėsti žirnių plotus galvoja tik R.Grigaliūnienė. Tiesa, tai ją motyvuoja daryti ne tik geresnis uždarbis. „Kitąmet planuoju sėti 130 ha žirnių, o šiemet jų buvo 115 ha. Žirnius auginu ne tik dėl pinigų. Mėgstu sakyti, kad žirniai atneša antrą derlių. Bekuliant nemažai jų pribyra, laukai gražiai sužydo, juos aparėme. Juos auginant reikia mažiau trąšų, dirva atsigauna, gaunama daugiau derliaus auginat kitų metų derlių. Agronominiu požiūriu, žirniai puikiai atlieka savo darbą“, – žirnių dirvos gerinimo savybėmis įsitikinusi agronomo diplomą turinti R.Grigaliūnienė.

Nuostolingas auginimas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai dar rugpjūčio pabaigoje prognozavo, kad visoje Lietuvoje vidutinis žirnių derlingumas tesieks 2,1 t/ha, pupų – 2,4 t/ha. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktoriaus Igno Jankausko preliminariu vertinimu, pupų ir žirnių derlius kai kuriuose rajonuose prastesnis nei prognozuota. Didžiausią žalą ankštiniams padarė vasarinė kaitra, kai kuriuose rajonuose nudeginusi pupų žiedus, dalyje laukų ankštaros neužsimezgė.

LGAA skaičiavimu, įsigaliojus griežtiems žalinimo reikalavimams, žirnių ir pupų plotai, kaip ir buvo tikėtasi, susitraukė perpus. Dabar žirnius, pupas kaip Žalinimo priemonę augina tik iki 15 proc. augintojų. „Be chemijos auginamų žirnių derlingumas gali siekti maždaug 1,2 t/ha. Paskaičiuokime, kiek iš to galima uždirbti – 250–300 Eur iš hektaro. Tačiau hektaro nuomos kaina yra apie 200 Eur. Kas nori dirbti ir nieko negauti? Dar pridėkite maždaug 50 Eur/ha už kūlimą, sėja atsieina apie 30 Eur/ha. Suprantame, kad ankštiniai gerina dirvą ir tai duoda naudą, bet auginti juos žalinimui net su gaunama išmoka nebeapsimoka“, – neabejoja LGAA direktorius, pabrėždamas, kad Žalinimui skirtuose žirnių laukuose dažniausiai imamas tik pašarinę klasę atitinkantis derlius.

I.Jankauskas žirnius vadina patrauklia, tačiau itin rizikinga kultūra. Anot jo, nors vis daugiau sužinoma apie jų auginimo technologiją, nepastovūs orai daro didžiulį neigiamą poveikį ir tai atbaido augintojus nuo plotų didinimo.

Skatinti vidaus vartojimą?

Jau dvejus metus iš eilės deklaruotų žirnių plotai laikosi stabiliai. Anot LGAA vadovo, didesnio proveržio galėtume tikėtis, jei šalyje daugiau jų liktų perdirbimui. Jo teigimu, žirnių baltymas yra laikomas potencialiu mėsos baltymo pakaitalu. „Jei tik atsirastų galimybė gauti paramą, bent keli gamybininkai tuo pasinaudotų. Tačiau kol kas augalininkystės sektoriui paramos skirti nenorima“, – daugiau žirnių perdirbti vidaus rinkoje norėtų grūdų augintojų atstovas.

Kad lietuviai nėra aktyvūs žirnių valgytojai, įsitikinęs „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius Marijus Mazuch. Pasak jo, įmonė superka tik ukrainietiškus žirnius, pupas, o vidaus rinkoje paklausa stabili. Verslininkas nesitiki, kad artimiausiu laiku ankštinių vartojimas šalyje didėtų. Anot jo, kvietinių, miežinių, perlinių kruopų vartojimas metai iš metų mažėja. Jas daugiausiai įpratę valgyti vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni perka dribsnius ir kitą produkciją.

Tačiau besilaikanti aukšta pupų, žirnių supirkimo kaina gali paskatinti ir jų brangimą prekybos lentynose. „Paprastai derliaus ėmimo pradžioje žirnių kaina būna mažesnė. Tačiau šiemet jau tada jos buvo „atominės“. Manau, kad tai susiję su žaliavų brangimu. Nežinau, ar kada nors yra buvusios tokios aukštos žirnių supirkimo kainos. Tai atsilieps ir galutinei produkcijai, tai tik laiko klausimas“, – neabejoja M.Mazuch.

Indija atsisakė

Anksčiau dideli Lietuvoje išaugintų žirnių kiekiai plukdyti didžiausia pasaulyje žirnių „valgytoja“ pramintai Indijai. Ši šalis kasmet importuoja apie 6 mln. t žirnių, tačiau ji kuris laikas kiša pagalius į eksportu užsiimančių lietuviškų įmonių ratus. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė pasakoja, kad eksporto į Indiją galimybes mažina Rusijos ir Ukrainos pigių grūdų konkurencija. Be to, Indija palaiko vietinius žemdirbius, keldama kainas vietos rinkoje, o eksportą į šią šalį stabdo kartkartėmis įvesdama kvotas, muitus ar kitus ribojimus. Dėl to Indija išnyko iš mūsų eksportuotojų horizonto.

„Apie 80 proc. pupų ir apie 75 proc. Lietuvoje užaugintų žirnių yra eksportuojama. Likusi dalis lieka sėklai, maistui ir pašarams. Maistui mūsų pupos Lietuvoje nelabai naudojamos, jos nėra populiarios, žirnių maistui sunaudojama apie 6 tūkst. t. Į pašarus, priklausomai nuo jų rūšies, apdorotų ankštinių įvedama nuo kelių iki keliolikos procentų. Vidaus rinkoje tiek maistui, tiek pašarams ankštinių suvartojama pagal rinkos poreikius“, – įsitikinusi D.Ruščiauskienė, vardindama, kad per paskutinius trejus metus pagrindinės rinkos lieka nepakitusios. Pupos ir žirniai keliauja į Prancūziją, Vokietiją, Daniją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Egiptą.