Žnybtelėjus pirmam rudeniniam šaltukui, prekybos tinkluose, turguose pirkėjai suskubo ieškoti raugintų daržovių. Pastarųjų sezonas tęsiasi iki šviežio derliaus pradžios. Tiek ūkininkai, tiek ir prekybininkai sutinka, kad raugintų daržovių paklausa kasmet vis didėja, tačiau net matydami tokią tendenciją, daržovių augintojai nesiryžta investuoti į didesnes gamybos apimtis.

Vertina įvairovę

Anksčiau daržoves auginę konservų fabrikui, sutuoktiniai Dalia ir Edvardas Abukauskai (Kauno r.) pirkėjams pažįstami kaip prekės ženklo „Raugiam viską“ kūrėjai. Duotą pažadą augintojai tesi su kaupu. Šiandieną hektaro dydžio ūkyje auginama tikrai didelė įvairovė daržovių, į raugimo statinaites keliauja ir vaisiai, o bendras asortimentas susideda iš beveik trijų dešimčių raugintų daržovių, vaisių ir mišrainių rūšių. Pasak Dalios, lietuviškam skoniui labiausiai įtinka rauginti agurkai bei kopūstai. „Galbūt raugintų agurkų, kopūstų paklausa ir būtų išlikusi stabili, tačiau kai pirmieji rinkai pasiūlėme didesnį asortimentą, pirkėjams tai patiko ir jie laukia įvairovės. Kiekvienas atrado sau priimtinus skonius. Pastebime, kad vartotojai labai pamėgo kaliaropes, žiedinius kopūstus. Šiuo metu nuimame lapkotinių salierų derlių, juos raugiame ir vežame pirkėjams“, – augančiu raugintų daržovių valgytojų ratu patenkinta D.Abukauskienė.

Moteris sako, kad didinti gamybos nesiruošia. Pasak jos, auginant didelę įvairovę daržovių viename hektare atvirame grunte ir 10 arų šiltnamiuose, jai ir vyrui Edvardui darbo per akis. „Mes ne tik auginame, bet ir raugiame, parduodame. Patikėkite, ūkio keturioms mūsų rankoms sočiai pakanka“, – plėsti gamybos sako nesiruošianti pašnekovė.

Pirkėjai išsibėgiojo

Jovilė Kuzmickaitė (Alytaus r.) kartu su gyvenimo draugu Eivydu Amšiejumi taip pat pluša daržovių ūkyje ir jau kuris laikas raugimo paslapčių mokosi būtent iš Abukauskų. Antrus metus turgeliuose raugtą produkciją parduodantys jaunieji ūkininkai džiaugiasi, kad susidomėjimas būtent tokiomis daržovėmis auga. „Raugintų daržovių sezonas tik prasidėjo. Žmonės dar turi savo užaugintų daržovių, todėl prekyba didelio pagreičio dar neįgavo. Bet kai pasirodo pirmas sniegelis, paspaudžia šaltukas, raugintų produktų poreikis išauga. Daugiausia parduodame prieš didžiąsias metų šventes ir ankstyvą pavasarį, kai visi nori gauti vitaminų, pastiprinti imunitetą“, – pastebi Jovilė.

Z.Cironkienė: „Smulkieji daržovių augintojai dažniausiai bijo sudaryti sutartis su prekybininkais, nes tuomet, kad užtikrintų stabilų tiekimą, savaime turėtų daugiau investuoti į gamybą, didinti apimtis. Didelio proveržio raugtų daržovių sektoriuje kol kas nematyčiau.“ 

Tačiau ūkininkė apgailestauja, kad šį sezoną teko sumažinti prekybos vietų turgeliuose skaičių dėl mažesnių pirkėjų srautų. Be to, šiemet daržovių derlius kuklesnis už pernykštį. Dėl kaitros nukentėjo šiltnamyje augę pomidorai, paprikos. Prastesnis ir gūžinių kopūstų derlius, prastesnės prekinės išvaizdos ir kalafiorai, brokoliai. Augintoja skaičiuoja, kad šiemet kaitra pasiglemžė apie 20 proc. derliaus.

Gali pritrūkti

Vidmanto Kvedaro (Kėdainių r.) ūkyje – kopūstų ėmimo įkarštis. Dar liko nuimti apie 100 ha gūžių, o ūkininkas, apžvelgęs laukus, skaičiuoja preliminarius nuostolius. Jo manymu, šiemet kopūstų derlius bus mažesnis 30–40 proc. „Dėl karščio ir sausros netekome nemažai kopūstų. Nors juos laistėme – pastangos buvo praktiškai bevaisės. Ar kas nors atsimena, kad laukuose būtų tvyrojęs 35 laipsnių karštis? Šiemet ne tik kiekis, bet ir kokybė netenkina. Kopūstų gūžės ne tokios gražios, mažiau sultingos. Kadangi klimato kaita matyti kaip ant delno, kitąmet rinksimės naujus kopūstų hibridus, labiau tinkančius dabartiniam klimatui. Šiemet jų auginome apie 30“, – perdėlioti kitų metų sėjos planus dėl šių metų nesėkmių priverstas patyręs daržovių augintojas.

Kadangi produkcijos šiemet gauta mažiau, ūkininkas nežino ar jų iki kito derliaus užteks. Jis neatmeta galimybės įsigyti kopūstų iš kitų šalių ūkininkų produkcijai gaminti. „To niekada anksčiau nesu daręs, tačiau šiemet situacija neeilinė. “

V.Kvedaras pažymi, kad raugintos daržovės prekių lentynose karaliauja maždaug nuo rugsėjo iki balandžio vidurio. Vėliau juos išstumia šviežia produkcija. „Analizuodamas bendrą tendenciją, metai iš metų matau, kad raugintų daržovių sektorius auga. Kodėl? Šeimininkės nebenori pačios užsiimti, raugti kopūstus. Be to, darbas nėra lengvas, raugintomis daržovėmis galima pasidžiaugti iš pradžių, paskui namuose juos laikyti sąlygų dažniausiai nėra. Kopūstai greitai suminkštėja, tampa nebe tokie skanūs“, – pagrindines priežastis, kodėl žmonės, užuot patys raugę daržoves, ieško pagaminto produkto, vardija ūkio vadovas.

Kopūstai dar lauke

Nuo 1992 metų kopūstus raugiantis Vytautas Savickas (Radviliškio r.) sako, kad rauginti produktai visuomet randa pirkėją, būtent todėl jis lieka ištikimas jų gamybai ir kol kas kopūstų plotų nemažino, kasmet jiems skiria apie 10 ha. Anot ūkininko, noras valgyti sveikas daržoves nesikeitė, per šį laiką kito tik pirkėjų vartojimo įpročiai. Jei anksčiau kopūstus raugdavo dideliais kiekiais statinėse, tai šiandien pageidaujama tik nedideliais kiekiais fasuotų prekių. 

Šiųmečiu kopūstų derliumi ūkininkas nesiskundžia, tačiau nors spalis jau verčiasi į antrą pusę, kopūstai vis dar laukuose. Gūžėms kirsti paprasčiausiai trūksta rankų. „Šiemet kopūstų dar imti net nepradėjome, nes trūksta jėgos. Turiu dešimt nuolatinių darbuotojų, tačiau dar tiek pat reikia, kad galėčiau sklandžiai nuimti derlių“, – kaimo bedarbių pasirinkimu gauti išmokas, o ne patiems užsidirbti stebisi V.Savickas.

Proveržio nenusimato

Deklaruotų agurkų, augintų atvirame grunte, plotas pernai siekė 24 ha, šiemet – 39 ha. Gūžinių kopūstų daržininkai praėjusiais metais sodino 598 ha, šiemet – 610 ha. Ar galima manyti, kad būtent šių daržovių plotų didėjimą lėmė auganti perdirbtos vietinės produkcijos paklausa? Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sako, kad tai galėjo būti viena iš priežasčių. Vartotojai vis dažniau atranda raugintų daržovių naudą sveikatai, nori daugiau ir įvairesnių daržovių. Savo ruožtu augintojai, padrąsinti sėkmingos Abukauskų ūkio patirties, pamažu bando savo receptūras ir supažindina vartotojus su savo produktais. „Mūsų daržininkų užauginamos šviežios produkcijos tiekti didiesiems prekybos tinklams užtenka, o rauginimo apimtys palyginti labai mažos. Asociacijos nariai galėtų vienas su kitu bendradarbiauti ir taip apsirūpinti įvairesne žaliava rauginiams, tačiau kiek augintojų ryžtųsi esminėms investicijoms į rauginimo mastą? Situacija labai nestabili tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek dėl darbuotojų trūkumo. Smulkieji daržovių augintojai dažniausiai bijo sudaryti sutartis su prekybininkais, nes tuomet, kad užtikrintų stabilų tiekimą, savaime turėtų daugiau investuoti į gamybą, didinti apimtis. Didelio proveržio raugtų daržovių sektoriuje kol kas nematyčiau“, – teigia Z.Cironkienė.

Stabo rankų trūkumas

Didinti gamybą atgraso ir sunkėjančios daržovių auginimo sąlygos. Nors šiemet kopūstų auginta daugiau nei pernai, derlius nepasieks praėjusių metų lygio. Anot LDAA vadovės, laukuose dėl kaitros, drėgmės trūkumo kopūstų pasėlius puolė bakterinės ligos, klimato sąlygos metai iš metų tampa vis nepalankesnės. Be to, derliaus dorojimo darbai stringa ir dėl sezoninių darbuotojų trūkumo. „Jei niekas nesikeis, kopūstų plotai tik mažės. Jei ir toliau bus tęsiama tokia nepalanki sezoninių darbininkų atsivežimo iš trečiųjų šalių politika, ūkininkams neliks nieko kito, kaip tik mažinti gamybą“, – įspėja Z.Cironkienė, primindama kone analogiškai susidėliojusią situaciją su lauko salotomis, kuomet ūkininkams, įsibėgėjus prekybai, teko skubiai mažinti apimtis dėl darbo rankų stygiaus ir dalis derliaus liko laukuose. Daržininkystės plėtrai grėsmę kelia ir laistymo ribojimai.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daržovių derlius kuklesnis, todėl į raugimo statines keliaus mažiau vietinės produkcijos nei praėjusiais metais. Sudėtingiausia situacija su gūžiniais kopūstais. Pasak daržininkų atstovės, ūkiai, sudarę raugintų kopūstų tiekimo sutartis šiems ir kitiems metams, bijo, kad jų užaugintos produkcijos neužteks, jos gali tekti ieškoti kitų šalių ūkiuose.

Prekybininkai: paklausa auga

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad raugintų daržovių paklausa pastaraisiais metais auga. Populiariausias šios kategorijos pasirinkimas – įvairūs rauginti kopūstai. Antroje vietoje pagal pirkėjų pasirinkimą lieka rauginti agurkai. „Taip pat siūlome ir raugintų pomidorų, tačiau jų populiarumas, palyginti su karaliaujančiais kopūstais, yra mažesnis, – dėsto E.Dapkienė ir priduria, kad šaltuoju metų laiku rauginti kopūstai ar agurkai tampa vieni populiariausių tarp visų daržovių. – Raugintų daržovių pardavimai pradeda didėti jau rugsėjį. Visgi itin geidžiamu pirkiniu šios prekės būna tik nuo lapkričio iki vasario mėnesio.“

„Maximos“ atstovė pabrėžia, kad pirkėjams itin svarbu, kad tokia produkcija būtų lietuviška, dėl to prekybos tinklas prekiauja tik vietos ūkininkų raugintomis daržovėmis. Vertinant kiekį, daugiausia raugintų daržovių parduodama didmiesčių parduotuvėse.

Raugintų daržovių paklausos augimą pastebi ir prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Gabrielė Šerėnienė. Pasak jos, palyginus su 2020 m. rudeniu, skaičiuojant kilogramais, raugintos produkcijos pardavimai šiais metais auga vidutiniškai apie 20 proc. „Akivaizdu, kad paklausa didėja, raugintas daržoves mūsų pirkėjai labai vertina ir į savo pirkinių krepšelį įsideda vis dažniau. Raugintų agurkų ir kopūstų pardavimų augimas panašus, tačiau kopūstai yra apie tris kartus paklausesni nei agurkai. Taip pat tarp mūsų klientų populiarios ne tik raugintos, bet ir marinuotos daržovės – morkos bei įvairios salotos“, – pabrėžia G.Šėrėnienė.

Pašnekovė patikina, kad didėjant raugtų daržovių populiarumui, tradiciškai žiemos sezono metu šių prekių asortimentas plečiamas. Pavyzdžiui, šiais metais pirkėjams bus pasiūlyti rauginti česnakai.