Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėja žirgų sportas. Dažniausiai vyksta konkūro, dailiojo jojimo ir trikovės varžybos. Populiariausios iš jų – konkūras, kuomet raiteliai su žirgais privalo kuo greičiau peršokti įvairaus aukščio barjerus. Tokio tipo renginys neseniai buvo surengtas Vilkaviškyje. Įdomu tai, kad panašaus pobūdžio šventė paskutinį kartą šiame mieste vyko 1992-aisiais.

Nusprendė atgaivinti tradicijas

Per 160 raitelių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jurbarko, Lazdijų, Marijampolės ir kitų šalies savivaldybių susirinko į Vilkaviškį. Šis Suvalkijos miestas nieko panašaus nebuvo regėjęs daugiau nei tris dešimtmečius, kuomet čia žirginio sporto šventes rengdavo šio krašto ristūnų mylėtojas, treneris ir veisėjas Bronius Slavinskas. Kadaise Karalių kaime jis buvo įkūręs savo žirgyną ir jaunuosius Vilkaviškio rajono gyventojus mokė jojimo paslapčių. Meile šiems gyvūnams B.Slavinskas užkrėtė ne vieną savo auklėtinį. Jo pėdomis pasekė dešimtys mokinių, o kai kuriems iš jų žirgų sportas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.

Tarp žymiausių B.Slavinsko mokinių galima išskirti Kretingos rajone jojimo mokyklą „Lyderis“ įkūrusią Aliną Michnevič, nacionalinės kategorijos konkūrų teisėją Reginą Gražulienę, žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėją Rasą Dragūnaitytę ir kt.

„Sklinda legendos apie B.Slavinsko vizitus į Maskvą, po kurių į Vilkaviškį atkeliaudavo naujutėlis jojimo inventorius. Sunku suskaičiuoti, kiek į jo įkurtą žirgyną atvyko žirgų iš Rusijos Černiachovskio miesto žirgyno. Dar sovietmečiu jis suprato, kad vien pirkti žirgus iš kitur nėra gerai, todėl galiausiai pats ėmėsi juos veisti. Jis visuomet spinduliuodavo gera nuotaika, o jo meilės žirgams nebuvo galima nepastebėti“, – prisiminimais apie buvusį savo trenerį dalijosi varžyboms teisėjavusi ir jas komentavusi R.Gražulienė.

Prieš trejetą metų anapilin išėjusio B.Slavinsko vardu buvo pavadinta viena iš Vilkaviškyje vykusių konkūrų varžybų taurių. Ją B.Slavinsko duktė Agnė įteikė nugalėtojai Austėjai Rinkevičiūtei, Kauno rajone esančio Vido Kūloko žirgyno atstovei, bei jos žemaitukų veislės žirgui vardu Tinklas. Beje, konkūruose dalyvavo ir su kitais raitelių bei žirgų duetais varžėsi ir dvi B.Slavinsko anūkės.

„Būtent B. Slavinskas mus ir įkvėpė surengti šias varžybas ir Vilkaviškyje vėl atgaivinti žirginio sporto tradicijas. Šią idėją nešiojausi jau keletą metų, tačiau tik šiemet pavyko ją įgyvendinti. Šventę organizavome kartu su buvusia B.Slavinsko auklėtine Rasa Dragūnaityte“, – pasakojo varžybų organizatorius Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas, kuris ir pats savo ūkyje turi beveik dvi dešimtis žirgų. Vienas iš jų net buvo deleguotas į varžybas.

Populiarėjantis sportas

Iš viso Vilkaviškyje vykusiose varžybose dalyviai kovojo dėl penkių konkūrų taurių. Kartu su A.Rinkevičiūte iškovotais trofėjais džiaugėsi Vilkaviškio rajone įsikūrusio žirgyno „Uosijos žirgai“ atstovė Sofija Žvirblytė ir jos žirgas Parsha, vilnietė Liepa Kesylytė su žirgu Ūpas II, kaunietė Augustė Kuzmeckaitė su žirgu Kamena bei jurbarkiškė Gaudenė Janavičiūtė ir jos žirgas Kamena. Pastarasis duetas iškovojo pagrindinę varžybų taurę, kurią įsteigė Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos nariai. Dėl šio trofėjaus varžėsi 32 profesionalūs raiteliai, kurie su žirgais turėjo peršokti per metro aukščio kliūtis.

„Lietuvoje žirginis sportas išties populiarėja. Tiesa, varžybos retai kada vyksta ant žolės kaip Vilkaviškyje. Čia – išskirtinė danga, prie kurios ne visi žirgai ir raiteliai buvo pripratę. Apskritai, žirgų varžybos Lietuvoje vyksta kone kiekvieną savaitgalį. Daugiausia žiūrovų dėmesio, aišku, sutraukia konkūrai. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja žirgų ištvermės jojimas. Tai sporto rungtis, kurioje raitelis su tuo pačiu žirgu turi įveikti nustatytą atstumą per nustatytą maksimalų laiką. Ir raiteliui, ir žirgui reikalinga ištvermė bei drąsa įveikti ilgus atstumus per nevienodą reljefą ir esant pačioms įvairiausioms oro sąlygoms“, – pasakojo Vilkaviškyje vykusių varžybų vyriausioji teisėja Daiva Pakulienė.

Kartu su ja konkūrams teisėjavo jau minėta R.Gražulienė, taip pat Miglė Jankauskaitė, Tėja Lozoraitytė ir Sandra Stepuro.

Nuo mažiausio iki didžiausio

Pažiūrėti į seniai savo krašte nematytus raitelius bei žirgus susirinko bent keli tūkstančiai vilkaviškiečių ir miesto svečių. Organizatoriai prisipažino nesitikėję tokio žiūrovų antplūdžio, todėl liko labai maloniai nustebinti. Susirinkusieji audringais plojimais palaikė ne vien savo krašto raitelius ir žirgus, bet visus dalyvius.

Nenusukti akių nuo šuoliuojančių žirgų ragino ir varžyboms teisėjavusi bei jas komentavusi R.Gražulienė. Ji papasakojo daugybę negirdėtų įdomių faktų, kurie buvo žinomi toli gražu ne kiekvienam žiūrovui. Tikriausiai mažai kas žinojo, kad reikia vengti žirgų su raudonomis juostelėmis ant uodegų. Pasirodo, jie – piktesni, sunkiau prognozuojami. Buvo ne vienas atvejis, kai varžybų metu toks žirgas sunkiai pakluso savo raiteliui ir nenorėjo šokti per kliūtis. Buvo ir tokių, kurie numetė raitelius, o šiems vėliau netgi prireikė medikų pagalbos. Laimei, sunkių traumų ar rimtesnių sužalojimų pavyko išvengti.

Vilkaviškyje vykusioje šventėje dalyvavo įvairaus amžiaus raiteliai – jauniausiam iš jų buvo vos 5 metai. Žirgų amžius taip pat smarkiai skyrėsi. Pagal tarptautinius nuostatus, oficialiose varžybose leidžiama dalyvauti ne jaunesniems nei 4 metų ristūnams. Visgi Vilkaviškyje vykusiuose konkūruose buvo galima pamatyti ir 19 metų pabalnotų sportinių keturkojų.

Žirgų spalvų, dydžių ir veislių įvairovė taip pat buvo labai plati. Šuoliuojantį per kliūtis buvo galima išvysti lietuviškąjį žemaituką, trakėnų, holšteinų bei kitų veislių žirgus. Tarp dalyvių buvo ir egzotiškasis baltas su juodomis dėmėmis apalūzų veislės žirgas, ir pats mažiausias pasaulyje arklys – Šetlando ponis, kurio aukštis siekia vos 70 cm.

Apie visus žirgus, jų savybes, kilmę, iškovotus titulus, raitelius ir jų taktikas pasakojusi R.Gražulienė sulaukė gausių komplimentų. Daugelis žiūrovų prisipažino tik dėl jos pasakojimų taip susidomėjęs žirgų sportu.

Sieks pakartoti

Vilkaviškyje vykusios žirgų šventės organizatoriai tikino bandysiantys panašų renginį suorganizuoti ir kitais metais. Žirgyno „Uosijos žirgai“ įkūrėja R.Dragūnaitytė neabejojo, kad ateityje Vilkaviškyje vyksiančios šventės bus dar efektingesnės ir įspūdingesnės.

„Pirmas blynas tikrai neprisvilo. Džiaugiamės, kad šventė sutraukė tiek žmonių. Tikrai bandysime visa tai pakartoti ir ateityje. Jau turime tam tikrų idėjų. Pavyzdžiui, manau, kad visai įdomu būtų surengti ne tik žirgų konkūrų varžybas, bet ir arklių tempiamų karietų pasirodymą ar pasiūlyti žiūrovams kitokių panašaus pobūdžio pramogų“, – trumpai apie ateities planus užsiminė A.Šlivinskas.