Susisiekimo ministerija (SM) po diskusijų su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią „Rail Balticos“ (RB) geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Tačiau tiek savivaldos atstovai, tiek ūkininkai dėl to entuziazmu netrykšta, nes geležinkelio tiesimas kai kam reikš ūkininkavimo pabaigą, o Kazlų Rūdos savivaldybė dėl galimų jos teisių pažeidimų net kreipėsi į teismą.

Ties per laukus

SM skelbia, kad RB geležinkelio trasai pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva. „Baigtas itin svarbus projekto RB etapas. Diskusijos su visuomenės nariais, kuriuos tiesiogiai liečia naujai tiesiamas geležinkelis, bus tęsiamos ir kituose teritorijų planavimo etapuose, – pranešime spaudai teigė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Neabejoju, kad greitasis geležinkelis iki Lenkijos ne tik padidins gyventojų keliavimo galimybes, bet ir paskatins glaudesnius verslo ryšius tarp kaimyninių valstybių, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą bei, žinoma, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros.“

Optimalia RB trasa tarp Kauno ir sienos su Lenkija pasirinkta 6A alternatyva, pagal kurią naują geležinkelio 1 435 mm dvikelį numatoma tiesti ten, kur geležinkelio iki šiol nebuvo. Pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Nutiesus RB, kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.

„Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu“, – aiškino „LTG Infra“ RB koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti RB projektavimo gairėse nurodytus parametrus. Konkretizuotų sprendinių etape bus formuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti RB geležinkelio liniją, tai planuojama viešinti trečiąjį šių metų ketvirtį. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas RB ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais.

Bus žalos

Tačiau ne visi žemdirbiai patenkinti tokia SM pasirinkta RB alternatyva. Nuo automagistralės būsima nauja geležinkelio vėžė bus nutolusi per keletą kilometrų, o tarp jų esantys laukai taps nelabai patrauklia ūkininkavimui vieta.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius apie laukiančius iššūkius, kai bus tiesiama nauja geležinkelio vėžė, sakė tiesiai šviesiai – nepatogumų būsią „žiauriai“ daug. Dar nepamiršti prieš keletą metų vykę „Via Baltica“ automagistralės tiesimo darbai. „Patirties turime užtektinai. Tik tuomet svarstymas vyko aiškiau ir žmogiškiau, ne taip, kaip dabar“, – sakė M.Butkevičius.

Jo teigimu, politikai organizavo susitikimą, dalyvavo viceministrė, Veiveriuose (Prienų r.) buvo apsilankęs ir projektuotojas, bet susirinkusiems, anot M.Butkevičiaus, nieko naujo taip ir nebuvo pasakyta, žmonės išgirdo tik tiek, kiek jau patys žinojo arba net daugiau, bet tada dar nebuvo nuspręsta, kuris vėžės variantas bus įgyvendinamas.

„Tiksliai dar neaišku, bet RB tikrai „užkabins“ 4–5 mūsų rajono ūkininkų žemes. Pasakysiu labai paprastai – šitie projektai ūkininkui smogia per kišenę. Nors žemė iš ūkininko ir išperkama vienokia ar kitokia kaina, jis už tuos pinigus kitur žemės nenupirks – parduodamos jos nebėra. Be to, bus tokių atvejų, kad ūkininkų žemę geležinkelis padalins į dvi dalis. Vienas žemės gabalas atsidurs vienoje pusėje, kitas – kitoje“, – būsimas problemas vardijo M.Butkevičius.

Prienų rajono žemdirbiai jau turi karčios patirties. Jie nujaučia, kad tiesiant geležinkelio vėžę dirbs kelios įmonės, bus sutelkta daug įvairios technikos, o administruoti stambius projektus sudėtinga, todėl vietos ūkininkams bus padaryta daug žalos – „išmals“ kelius, išvažinės dirbamus laukus. Paskui, anot M.Butkevičiaus, įvairiais būdais teks gaišti laiką besiaiškinant, kas ką pridirbo, bet dažniausiai pinigine išraiška „nesigauna“ susitarti, todėl būna siūloma kompensuoti kažkokiomis medžiagomis ar paslaugomis, kol susitariama.

„Kai tiesė „Via Baltica“ automagistralę, tai jokios darbo kultūros nebuvo. Gal pirmiausia projektuotojai turėtų pateikti projektą, iš kurio aiškiai matytųsi, kas, kur, iš kur ir ką veš, kaip priveš, kokios bus kompensacijos, kas sutvarkys kelius po to, kai sugadins, jei melioraciją sulaužys, kaip atstatys. Automagistralė tiesti baigta jau prieš keletą metų, bet mes tik šiemet šiaip ne taip įveikėme melioracijos sugadinimus“, – situaciją aiškino M.Butkevičius.

M.Butkevičius: „Nepatogumų bus „žiauriai“ daug. Dar nepamiršome „Via Baltica“ automagistralės tiesimo darbų. Patirties turime užtektinai. Tik tuomet svarstymas vyko aiškiau ir žmogiškiau, ne taip, kaip dabar.“

Anot jo, tokių projektų įgyvendinimas kaime yra labai skaudi tema. Todėl jis per susitikimą su projektuotojais ir savivaldos atstovais juokaudamas pasiūlė virš „Via Balticos“ įrengti antrąjį aukštą traukiniams. Taip esą ir avarijų mažiau būsią, ir labai greitai darbai vyks, ir ūkininkų laukai nenukentės. Tuo tarpu tiesiant vis naujas magistrales bei geležinkelio vėžes išsiraizgo visas jų tinklas – senasis kelias Kaunas–Marijampolė, naujoji „Via Baltica“, senasis geležinkelis Kaunas–Kazlų Rūda, o dabar jau gretimomis vietovėmis planuojamas ir naujasis RB geležinkelis. „Ūkininkai šiame krašte patenka tarsi į kelių tinklo žabangas“, – pastebėjo M.Butkevičius.

Susitaikė su likimu

Ne vien Prienų rajono ūkininkai pateks į vienas netoli kito einančių kelių, vedančių nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos link Kauno, tinklą. Jame atsidurs ir ūkininkaujantieji Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Priemiestinėmis jau tapusios Tautkaičių, Džendžialaukos gyvenvietės, nutiesus naująjį geležinkelį, atsidurs magistralinių kelių apsuptyje: iš vakarų jas supa jau dabar esanti „Via Baltica“ automagistralė, o iš pietų bei rytų ribos – būsima RB vėžė. Ši nuo kaimo sodybų gali būti nutolusi vos per keletą šimtų metrų.

Tautkaičių kaimo gyventoja Ramunė Žilinskienė VL pripažino, kad jie patys detalaus plano dar nematę, tad taip ir nežino, kur tiksliai naujasis geležinkelis bus tiesiamas. O su esančia „Via Baltica“ – jau susigyvenę. „Manau, kad mūsų žmonės dar nesigilino, kas ir kaip bus. Mums svarbu, kokiu atstumu nuo gyvenvietės eis geležinkelis, nes jei prie pat gyvenvietės – jai tas patrauklumo tikrai nepridės. Laukiame, kol atsiras konkretesnės informacijos. Bet suprantame, kad vargu ar ką nors galėsime pakeisti“, – atviravo Tautkaičių gyventoja.

Jai pritarė ir Tautkaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Jaunius Skirka. „Tai valstybinės reikšmės dalykas. Dar niekas nežinome, kur tiksliai vėžė eis. Šiek tiek buvau supažindintas, bet nelabai ką daug ir sužinojau. Aiškino, kad aplenks Tautkaičius. Nemanau, kad gyvenimas dėl to ženkliai pablogėtų, juk bus išpildyti visi saugumo reikalavimai, bus įrengtos garsą sulaikančios sienelės“, – vylėsi pats Tautkaičiuose gyvenantis kaimo bendruomenės pirmininkas.

Pasak J.Skirkos, kitas siūlytas variantas Tautkaičių ir Džendžialaukos kaimų gyventojams būtų buvęs kur kas nepatogesnis, nes geležinkelio vėžė būtų ėjusi tarp šių kaimų, juos atskyrusi, nors atstumas tarp gyvenviečių – vos keletas šimtų metrų. „Dabartinis variantas – kiek geresnis. Bet geležinkelis vis vien kažkur turi būti tiesiamas – mes jau nieko nepakeisime. O ir padaryti, kad visiems būtų gerai – vargu ar įmanoma“, – VL dėstė J.Skirka.

Interesus bandys ginti teisme

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška viešai paskelbė, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracija dėl SM pasirinktos RB alternatyvos kreipėsi į teismą dėl esą pažeistų savivaldos teisių ir drauge nepripažįstant jai daromos ekonominės, ūkinės žalos.

„Netroškome bylinėtis su valstybe, tačiau šiandien liko tik toks kelias – patvirtinus 6A alternatyvų variantą, Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje tarp jos ir esamos „Via Baltica“ automagistralės ir RB trasų susidarys 1–1,5 km pločio ruožas. Su žemės ūkio naudmenomis. Su šimtais gyventojų, gyvenviečių. Ruožas, kuris jau dabar pasmerktas kaip negyvenamas, kadangi niekas nenorės keltis į gyvenvietes, kuriose pro skirtingus langus matysi ir girdėsi RB arba „Via Baltica“ transporto srautus. Niekas nenorės įdirbti žemių, kurios ekologinėje žemdirbystėje taps betikslės, o atskyrus geležinkeliu taps pasiekiamos tik per viadukus ir nuvažiuojant papildomai 10–15 km“, – teigė Kazlų Rūdos meras M.Varaška.

Pasak jo, buvo pasiekta, kad projektuotojai paruoštų dar vieną alternatyvą – 6E, pagal kurią Kazlų Rūdos ir Prienų rajono teritorijose RB priartėtų prie „Via Baltica“ 200–300 metrų atstumu. Tačiau tiek SM, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ šį variantą esą atmetė. Nors Kazlų Rūdos savivaldybei 15 kv. km ūkio naudmenų ir gyvenviečių ruožas, kuris bus eliminuotas iš ūkinės veiklos, ypač svarbus. Mat šioje savivaldybėje, kurios teritorija siekia 555 kv. km, apie 380 kv. km užima miškai. Dar apie 100 kv. km naudojama kariuomenės poreikiams, todėl ūkinei veiklai labai menkai kas lieka.

„Vėliau galimai prieisime ir prie ieškinio Vyriausybei už vietos savivaldos ūkinių interesų atlyginimą. Tai, jog esame 150 km atstumu nuo Vilniaus, nereiškia, kad esame proporcingai kvailesni ar mažesnio IQ. Ir nereiškia, kad valstybei susirenkant tarptautinių projektų pliusus, mes vietoje turime susitaikyti su jų minusais“, – socialiniame tinkle dėstė Kazlų Rūdos meras.

M.Varaška: „Tai, jog esame 150 km atstumu nuo Vilniaus, nereiškia, kad esame proporcingai kvailesni ar mažesnio IQ. Ir nereiškia, kad valstybei susirenkant tarptautinių projektų pliusus, mes vietoje turime susitaikyti su jų minusais.“

Neturėtų kažko laukti

VL kalbintas Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas neneigė, kad rajono gyventojams geležinkelio tiesimas tikrai taps galvos skausmu. Jiems buvo pateiktos dvi alternatyvos, galimos jų savivaldybės teritorijoje. Viena būtų ėjusi per Mauručių gyvenvietę, o kita – dabar jau SM parinkta RB alternatyva, sukelsianti daugiausia nepatogumų ūkininkams, nes kirs labai daug sklypų. Kiek ir kuriuos – paaiškės po to, kai projektuotojai parengs detalesnį RB vėžės projektą.

„Pagal dabartinius duomenis, į geležinkelio vėžės ribas pateks viena mūsų rajone ką tik pastatyta sodyba. Iš jos savininko kol kas nesulaukėme jokios reakcijos. Gali būti, kad žmogus net nežino, kad ką tik įkurtos sodybos gali ir netekti. Tokių ar panašių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau, todėl žmonės turėtų nelaukti ir jau dabar pasidomėti, kaip ir kas bus, o ne tuomet, kai į jų duris pasibels geležinkelio projektuotojai. Kai prasidės konkretūs projektavimo, žemės paėmimo valstybės poreikiams darbai, manau, šita dalis žmonių tikrai sukrus“, – kalbėjo Prienų rajono meras, pastebėdamas, kad dalis žemės savininkų gyvena net ne Prienų rajone, jie tik nuomoja žemę.

A.Vaicekauskas teigė, kad nors ir ruošiamasi keisti įstatymus, jog atlyginimas už žemę ar nekilnojamąjį turtą, paimtą valstybės reikmėms, būtų apskaičiuojamas palankesnėmis sąlygomis, atlyginama ne rinkos verte, bet atstatomąja. Nes kaime rinkos vertė yra mažesnė ir už gautus pinigus nei nukeltą sodybą atstatysi, nei žemės nupirksi. „Dar reikėtų prisiminti tai, kad kaimuose yra daug senyvo amžiaus gyventojų, kurie prisirišę prie savo sodybos. Todėl procesai bus labai sunkūs“, – prognozavo Prienų rajono meras.