Naminių triušių tėvynė – Pirėnų pusiasalis. Prijaukinti buvo prieš 4–4,5 tūkst. m. Dabartiniu metu yra priskaičiuojama iki 80 veislių. Skirstomi į kelias grupes. Tai mėsiniai, mėsiniai-kailiniai, kailiniai, pūkiniai ir dekoratyviniai. Patys stambiausi triušiai yra Belgijos milžinų veislės. Rekordinis užregistruotas triušio svoris – daugiau nei 22 kg.
Bet didžiausią fermą su
dviem kolegomis turėjau 1990 m. Tuo metu Lietuvoje buvo trys ūkiai,
kurie augino veislinius triušius. Iš Veiviržos paukštininkystės ūkio į
Palaukojos kaime pastatytą naują fermą ančių auginimui, atsivežiau apie
200 suaugusių kelių veislių triušių.
Buvo sudaryta sutartis su Ignalinos žuvininkystės ūkiu, kad priduosime 5
t triušienos ir visų triušių kailius.
Kaltinimus dėl kailių eksporto į Rusiją vadina melu: kol vieni ragina
sektorių uždaryti, augintojai tikisi pasipelnyti
Pradžioje visi triušiai buvo laikinai patalpinti narvuose, kuriuose buvo
vežamos antys į Utenos mėsos kombinatą. O tikri narvai triušiams per
pažįstamą bičiulį ukrainietį buvo užsakyti Kijeve, nes praktiškai tai
buvo vienintelė gamykla Sovietų Sąjungoje, gaminanti narvus triušiams.
Nuvykus atsivežti narvų, Lietuvai jau buvo paskelbta ekonominė blokada
ir nebebuvo galima narvų atsigabenti.
Teko iš Ukrainos sostinės grįžti tuščiomis. Bet po kuriuo laiko gerojo bičiulio ukrainiečio dėka narvai atkeliavo į Palaukojos fermą. Per tą laikotarpį jau turėjome virš pusantro tūkstančio triušių prieauglio. Perkeliant triušius su jaunikliais į narvus, jie buvo praktiškai pastatyti ant grindinio per silikatinės plytos aukštį. Dėl blokados, ūkis nesugebėjo mums padaryti metalo stelažus, kad būtų pakelti bent iki 80 cm. Naminių triušių tėvynė – Pirėnų pusiasalis.
Vieną rytą po tropinės liūties atėjus į fermą, žiūriu, mūsų triušiai
apsemti, tapo „nutrijomis“. Pasirodo, grindyse nebuvo numatyta jokia
nutekėjimo sistema, o viršuje lubose didžiulės šachtų atviros angos. Nuo
karščio ir drėgmės per savaitę krito daugiau nei pusė jauniklių, nes
nuo kokcidiozės užsakytų vaistų iš Marijampolės reikėjo laukti savaitę.
Planas realizuoti 5 t triušienos žlugo.
Likome ūkiui skolingi 7000 tikrų tarybinių rublių, už neįvykdytą planą
padavė mus į teismą. Jį laimėjome, nes blokados metu pašarai per mažiau
nei pusmetį nuo 18 kapeikų išbrango iki 70 kap. O triušienos kaina liko
ta pati.
Kuo daugiau priduodi produkcijos, tuo daugiau mums „grėsė“
nuostolių.
Paskaičiavome, kad gaudami po 100 rub./mėn., beveik trejus metus
kiekvienas būtume gyvenę be kapeikos. Vėliau, kai buvo įvestos
vagnorkos, tie 7000 rublių virto praktiškai vos ne mėnesio atlyginimu.
Bet net sutikus kolegai atiduoti tą skolą, aš nesutikau, nes mes buvome
force majore aukos, nors už visas ūkiui paslaugas mokėjome sąžiningai.
Sutartis yra aukščiau visko.
Dabar apie triušininkystės verslą vis mažiau bekalbama net rimtuose
leidiniuose apie gyvulininkystę. Daugiau reklamuojami dekoratyviniai
triušiai. Įsigalinant „tuščių narvų“ gyvūnų propaguotojų politikai,
kailinius žvėrelius auginti darosi rimtu nusikaltimu.
Jau ruošiamasi nuo 2025 m. gruodžio 31 d. uždrausti auginti kailinius žvėrelius, o sekantis etapas, matyt, bus eilė triušiams. Juk triušių, ypač reksų veislės, kailis ne prastesnis nei šinšilų. Stebiuosi, kaip dar nepasiūlyta uždrausti nežudyti vištų, kalakutų, kiaulių, juk jie irgi nekalti gyvūnėliai. Žmogus per savo 150–300 tūkst. metų evoliuciją buvo praktiškai mėsėdis, medžiotojas, rengėsi daugiausia žvėrių kailiais. O dabar per paskutiniuosius kelis dešimtmečius mes staiga pasidarėme tokie humaniški, gailestingi, etiški. Žvėrelių nežudykime, geriau patys kariaukime, žudykime, smurtaukime vieni prieš kitus. Kad masiškai pažeidžiamos žmonių teisės, neturi milijonai žmonių gyvenimui pastogės, jiems tai visai nerūpi, svarbu, kad žvėrelis nebūtų nuskriaustas, uždarytas narve, nors ten sąlygos kelis kartus geresnės nei gamtoje, kur dažnai laukia ir badas, stresas, ligos, trumpas gyvenimas ir pan.
Beje, mūsų mokslininkai nustatė, kad lietuviai turi daugiausia neandertaliečių genų, o kaip jie gyveno, kuo maitinosi, kuo rengėsi mūsų geografinėje juostoje, mokslo žmogui irgi nesunku suprasti. Matyt, netrukus ateis laikas, kad visokio plauko gyvūnų „mylėtojai“ mus visus privers tapti vegetarais, veganais, o tada, juokaujant rimtai, gal pabandys ir vilką, liūtą priversti tapti žolėdžiu gyvūnu.
Vyriausybė kailinių žvėrelių augintojams siūlo, gal tiksliau – dar tik
siūlys, berods, juokingą 57 milijonų eurų kompensaciją, nors kai kuriuos
žmogystas papiktino, už ką tokie „dideli“ pinigai. Su tuo nesutinka
kailinių žvėrelių asociacijos pirmininkas Č. Tallat-Kelpša, o kur dar
tūkstančiai žvėrelių augintojų balsų. Beje, Seime tik vienas
R.Žemaitaitis bandė ginti kailinių žvėrelių augintojų interesus.
Pranas Zubrickas, „Mūsų Ignalina“