Šiemet laukuose subrendo didesni belukščių aliejinių moliūgų plotai. Ūkininkai Modesta ir Žygimantas Dijokai iš Radviliškio rajono antrą kartą ima aliejinių belukščių moliūgų derlių. Po nelabai sėkmingų praėjusių metų jie tikisi kur kas geresnio rezultato ir kur kas geresnio derlingumo – pasimokė iš pernykščių klaidų, jų šiemet nebekartojo.

Moliūgų sėklų derlius

Pasak Dijokų, ši vasara bent jau jų rajone buvo palanki moliūgams. Artėjant nuėmimo sezonui, šie kur kas geriau subrendę. „Šiemet moliūgų laukuose taikėme kiek kitokią auginimo technologiją, tad tikimės geresnio derliaus. Pernai rudenį turėjome labai daug nesubrendusių moliūgų. Dėl to derlius sąlyginai ir buvo mažas – gavome 400–500 kg/ha. Šiemet iš 22 ha turėtume gauti apie 20 t išdžiovintų išvalytų moliūgų sėklų. Mūsų tikslas – ateityje pasiekti 1 t/ha aliejinių moliūgų sėklų derlingumą“, – artėjant kūlimo darbams kalbėjo Ž.Dijokas.

Radviliškio krašto ūkininkas lygino, kad lenkai arba austrai, pas kuriuos daugiau saulės, ima net iki 1,8 t/ha moliūgų sėklų derlių. Tad Lietuvoje Dijokų ūkis dar turi kur tobulėti.

Ūkio šeimininkė Modesta aiškino, kad jie užaugintų, subrandintų moliūgų niekur nevežioja, juos iškulia tame pačiame lauke, kur jie augo. „Mes ne moliūgais skaičiuojame derlių, o išgautu sėklų kiekiu. Mus domina tik pačios moliūgų sėklos“, – sakė M.Dijokienė.

Visi derliaus nuėmimo procesai Dijokų ūkyje šiemet mechanizuoti. Pasigaminus tarpueilių ravėtuvą ir įsigijus specialią plovyklą, džiovyklą, rankų darbo liko labai nedaug. Dviejų žmonių reikia prie sustumtos moliūgų eilės ir vieno prie kombaino prižiūrėti, kad kuliant nepakliūtų koks akmuo ar svetimkūnis. Pernai iš Turkijos gamyklos Dijokai įsigijo naują moliūgų kūlimo kombainą. Juo augimvietėje moliūgai sutraiškomi, sutrinami, o sėklos atskiriamos nuo minkštimo, jis yra pašalinamas – išbarstomas lauke ant dirvos kaip žalioji trąša.

Kai moliūgus iškulia, sėklos plaunamos, išdžiovinamos. Dalį jų Dijokai naudoja savo ūkio aliejinėje – Modesta spaudžia moliūgų sėklų aliejų. Jeigu derlius bus skalsus, sėklas planuoja realizuoti – ieškos joms rinkos Lietuvoje arba užsienyje.

Panaudoja ir išspaudas

Ūkininkė pasakojo, kad auginant didesnius kiekius išspausti sėklas nuosavoje aliejinėje gal ir būtų pajėgūs, bet parduoti tiek moliūgų aliejaus – dar ne. Šis aliejus Lietuvoje nėra populiarus produktas, nėra tiek perkamas, kaip kanapių ar linų sėmenų aliejus. „Jis turi specifinį moliūgų skonį, gal ne visiems patinka. Jis labai sveikas, savyje turi daug naudingų medžiagų, bet nėra pigus produktas. Norint gauti aliejų, reikia išspausti daug sėklų“, – sakė Radviliškio krašto ūkininkė.

Dijokų šeimos parduotuvėlė žengia pirmus žingsnius, prekiauja ir internetu. Šiemet jų planuose – realizuoti per kitas parduotuvėles, parduoti ne tik aliejų, bet ir sėklas. Sukūrė naują produktą – moliūgų miltus, kurie gaunami išspaudus aliejų iš išspaudų. Moliūgų sėklų išspaudų miltais Modesta gardina salotas, sumuštinius, naudoja kepiniuose, pakeičiant kitų miltų masę iki 10 proc. Dijokai sako, kad taip panaudojamas ir antrinis produktas.

Mokosi iš savo klaidų

Dijokai kukliai atvirauja, kad šiame versle jie dar naujokai. Praeitus metus vadina eksperimentiniais. Problemų pernai kėlė tarp moliūgų augančios piktžolės. Registruotų herbicidų nupurkšti Lietuvoje ūkiai neturi, todėl liko tik mechaninis ravėjimo būdas. Darbo jėga brangi, o moliūgų plotas nemažas. Todėl šiems metams pasigamino specialų kaupiką-ravėtuvą arba tarpueilių purentuvą. Jis padėjo kovoti su žolėmis.

M.Dijokienės pastebėjimu, tarpueiliams purenti yra labai ribotas laikas. Kai moliūgai didesni, šakojasi, bando „gultis“ į eiles, purenti negalima. Piktžoles naikinti reikia labai anksti. „Pradžioje tiek moliūgo daigas, tiek piktžolė labai nori augti ir konkuruoja tarpusavyje. Kuo daugiau piktžolių nugalime, tuo stipresni mūsų moliūgai pasidaro, geriau įsikabina, greičiau plečiasi ir savaime užgožia piktžoles“, – atrastu būdu džiaugėsi Modesta.

Ž.Dijokas: „Manau, kad atrūšiavus iš tonos galėtų likti 500–700 kg paruoštų gražių tvarkingų sėklų. Kitos atrinktos sėklos irgi geros, tik tinkamesnės aliejui spausti – jų prekinė išvaizda neatitinka klientų reikalavimų.“

Ž.Dijoko teigimu, pasėti moliūgai iš pradžių vystosi labai lėtai. Apie du mėnesius jų dirvoje net nesimato. Pradeda matytis birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Tuomet reikia tinkamai pasirinkti moliūgų tankumą, nes kur tik retesni moliūgai, ten su piktžolėmis – beprasmė kova. „Mums šiemet pavyko piktžoles išnaikinti laiku“, – sakė ūkio šeimininkas, tikindamas, jog dėl to piktžolių buvo daug mažiau, pagrindiniai augalai jas greitai nustelbė.

Praėjusį sezoną Dijokai dėl nežinojimo per ilgai sustumtą į eiles nuimtą derlių palaikė ir pažeisti moliūgai pradėjo rūgti. Šiemet šios klaidos nekartos – juos iškuls per porą dienų. „Per stumdymo procesą moliūgai ridenasi ir atsitrenkia vienas į kitą, kai kurie įtrūksta, įskyla. Dar tobuliname ir technologinius dorojimo procesus. Pernai moliūgų sėklas plovėme rankomis – ilgai užtrunka, didelės vandens sąnaudos. Šiemet turime mechanizuotą plovyklą. Pernai džiovinome namų gamybos nedidelėje sėklų džiovykloje, kurioje sėklos prastai išsimaišydavo, šiemet turime naują, modernesnę“, – pasakojo Dijokai. Anot jų, pernai beveik viską darė rankomis. Reikėjo labai daug fizinio darbo. Šiemet turėtų būti paprasčiau, lengviau ir greičiau.

Ūkininkas Žygimantas atviras: kol kas belukščiai aliejiniai moliūgai jiems patiems dar iššūkis, nors jau labai daug investavo. Norėjo patys užsiauginti žaliavą ir spausti aliejų. Ar patenkinti gautu rezultatu, esą galės pasakyti po 5–7 metų. Ūkininkės Modestos nuomone, jos vyras labai kuklinasi. „Mes patenkinti rezultatais, jau vien tai, kad mums pavyko užauginti, o pernai ir kažką nuimti, gauti apčiuopiamą derlių, pamatyti rezultatą (aišku, pamatėme ir savo padarytas klaidas), yra gerai, nes supratome, kur reikia tobulėti“, – įsitikinusi Modesta.

Variklis – aliejinė

Šiemet gegužę Dijokų aliejinei „Dijo ūkis“ sukako vieni metai. Joje besidarbuojanti M.Dijokienė pasakojo, kad nuo jos viskas ir prasidėjo. Pradžioje jauna moteris sugalvojo iš savo ūkio rapsų sėklų spausti rapsų aliejų. Pabandė, patiko šeimai, giminei, draugams. Tada išsispaudė ir iš savo ūkelio kanapių sėklų. Pamatė, kad poreikis yra – reikia vis daugiau. Taip pagalvojo atidaryti aliejinę. Nuo to prasidėjo jų kelias. „Tada pagalvojome: negi tik du aliejus spausime? Nusprendėme, kad reikia didesnio asortimento, – atviravo Modesta. – Mano tikslas – spausti aliejų tik iš Lietuvoje užaugintų kultūrų. Tada vyras pradėjo auginti linus.“

Pernai pirmą kartą Dijokų ūkyje išaugintų linų derlingumas pranoko jų lūkesčius – gavo 1,5–1,7 t/ha linų sėmenų. Šie metai buvo šlapi, tad linų derlingumas kuklesnis, bet nuosavai aliejinei jų žaliavos pakaks – į sandėlį parvažiavo gerokai virš tonos linų sėklų. Linai sudaro apie 5 proc. viso ūkio naudmenų.

Šiemet skaudoka tema kanapės – ūkininkai jų dar nenukūlę, laukia kol prinoks. Daug kanapių lauko išmirko. Kiek pasikalba su kitais kanapių augintojais, visur panaši situacija.

Bendras trijų ūkininkų – tėčio, Žyginanto ir Modestos – šeimos ūkis sudaro apie 470 ha. Modesta prisimena, kad seniau visas ūkis buvo grūdinės kultūros. Po to atsirado pupos, žirniai. Išbandė kukurūzų auginimą, o kai pradėjo spausti aliejų, įsileido daugiau aliejinių augalų – šiemet be rapsų, kanapių, linų, moliūgų, dar augino garstyčias, margainius, saulėgrąžas ir dygminus.

Lietuvoje rasti tinkamų auginimui moliūgų sėklų buvo misija neįmanoma, tada pasidairė jų Lenkijoje. Susipažino su moliūgus auginančiu Lenkijos ūkininku. Pernai Dijokai augino 8,5 ha, o šiemet – 22 ha moliūgų. Sako, kad jų plotus, jeigu pateisins lūkesčius, didins. Vežant į užsienį reikia mažiausia 24 t paruoštos sėklos, nuo tokio kiekio pradedamos derybos.

„Manau, kad atrūšiavus iš tonos galėtų likti 500–700 kg paruoštų gražių, tvarkingų sėklų. Kitos atrinktos sėklos irgi geros, tik tinkamesnės aliejui spausti – jų prekinė išvaizda neatitinka klientų reikalavimų“, – planavo Žygimantas.

Dijokų duomenimis, pernykščio derliaus moliūgų sėklos Lenkijoje kainuoja 3,5–3,8 Eur/kg, perkant ne mažiau nei 500 kg, o šiemečio derliaus mažmeninė kaina – 4,20–4,70 Eur/kg, perkant ne mažiau kaip 25 kg.

„Pernai į rinką dar nenorėjome lįsti. Mūsų lauke buvo du moliūgų mezgimai, vasara buvo labai karšta. Vienos sėklos buvo subrendusios, kitoms trūko. Šiemet, panašu, bus tolygiai subrendę visame lauke. Šiemet auginame trijų veislių moliūgus. Kiek tikrinome, turėtų būti mažiau nesubrendusių – viduje gražios, žalios brandžios sėklos. Pernai buvo 30–50 proc. baltų sėklų be luobelės, tai šiemet, ką matau, yra 15–10 proc.“ – artėjant moliūgų nuėmimo laikui tikino ūkio šeimininkė.

Dijokai priklauso kooperatyvui „Radviliškio aruodas“. Jų idėja auginti moliūgus aliejui užsikrėtė ir daugiau Radviliškio krašto ūkininkų.

Traukia paukščius

Kaip alternatyvą sėjomainai, šiemet Dijokai pirmą kartą savo ūkelyje augino ir apie 3,8 ha aliejinių margainių, pritaikę kviečių auginimo agrotechniką. Pasak Žygimanto, iškūlus margainių derlių – sėklos gražios, tvarkingos, gauto kiekio šeimos aliejinei pakaks sočiai, nes tai ganėtinai prabangus aliejus, kurio mažai kam reikia.

Pirmą kartą šiemet augino aliejinius dygminus. Vėlokai pasėjo, nes tik Lenkijoje gavo sėklos, todėl dar neiškulti. Kai nusikuls grikius, tada galės nusikulti ir dygminus. Žygimantas juos vadina baltąją saulėgrąža, nes sėklos labai panašios į saulėgrąžos, tik baltos. Nusikūlę pirmą kartą išspaus dygminų aliejaus, kuris bus pats brangiausias aliejus iš visų, kuriuos spaudžia.

Dijokai mėgsta iššūkius, sako, kad dygminais aliejinių kultūrų įvairovė dar nesibaigs, nors ir pasitaiko dėl jų auginimo visai nenumatytų iššūkių – saulėgrąžų, kanapių ir kitų aliejinių augalų sėklas dievina paukščiai. Nuvažiavus į lauką pasitinka žvirblių pulkai. Žygimantas su Modesta skaičiuoja ir paukščių daromus apčiuopiamus nuostolius – šį pavasarį gervės nulesė 98 proc. kukurūzų daigų 65 ha ūkio plotuose. Kai kukurūzų neliko, atsirado grikiai.