Susidomėjimas putpelių auginimu Lietuvoje banguotas kaip jūra. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022 m. kovo 1 d. buvo 53 putpelių laikytojai ir jie augino 41 566 putpeles, o šiemet kovo 1 d. 31 laikytojas augino perpus mažiau – 18 830 putpelių. Tokį šuolį lėmė putpelių augintojams kylantys sunkumai, produkcijos kainų nuosmukiai.

Neliko pastovumo

Matukiškių kaime (Elektrėnų sav.) Urbonavičių šeima putpeles augina 28 metus. Iš pradžių buvo mažas paukščių ūkis, kurį įkūrė Elena ir Rimantas Urbonavičiai bei jų dukra Daiva Urbonavičiūtė. Dabar versle talkina ir jos vyras Ričardas.

„Vienais metais sunkumų būna daugiau, kitais – kiek mažiau, bet ramybės niekada nebūna“, – atvirai kalbėjo putpelių ūkio šeimininkė D.Urbonavičiūtė. Šiemet ūkininkė susiduria su kur kas didesniais išbandymais nei ankstesniais metais – strigo putpelių kiaušinių prekyba didžiuosiuose prekybos tinkluose. Atsirado naujų reikalavimų, pagal kuriuos ūkiui sunku taip staiga persiorientuoti, be to, pokyčiai pasijautė ir ekonomiškai.

Ūkio savininkė pasakojo, kad lietuviški prekybos tinklai atsisakė konkretaus ūkio firminių pakuočių ir perėjo prie putpelių kiaušinių produkcijos ženklinimo savo tinklų privačiais ženklais. Prekybininkams tai gal ir paprasta, bet ūkininkui ir jo tiekiamai produkcijai – didžiulis staigus persiorientavimas rinkoje. Pasak D.Urbonavičiūtės, jų šeimos ūkis nėra putpelių auginimo naujokai, turi didžiulį – beveik 30 metų – darbo patirtį, putpelių kiaušinius prekybai tiekė daug metų. Dabar kartu su kitais putpelių ūkiais ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių varžosi konkurencinėje kovoje. Lietuvos putpelių augintojams galimybių patekti tarp atrinktųjų būna ne tiek ir daug. „Labai sudėtingas laikas, net nežinau, kiek smulkmeniškiau leistis į nepalankias detales“, – svarstė putpelių augintoja.

Pasak D.Urbonavičiūtės, paprasčiau ir suprantamiau tariant, jų šeimos ūkio putpelių kiaušinių pakuotės būdavo ženklinamos ūkio prekės ženklu „Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkis“. Tokia produkcija ūkis prekiavo daugiau kaip 20 metų. Jos aiškinimu, dabar didieji prekybininkai pakuotes ženklina savo firminiais ženklais. „Jie skelbia konkursą, visi putpelių kiaušinių tiekėjai konkuruoja – kiaušinius turime siūlyti kuo pigiau. Be to, tiekimo sutartys, net ir laimėjus konkursą, sudaromos gan trumpam laikui. Taip nebelieka pastovumo, sutarties metams arba dar ilgesniam laikotarpiui. Nebeliko patikimos galimybės, kad ūkis kiaušinius tikrai visada parduos per didžiuosius prekybos tinklus“, – apgailestaudama teigė putpelių augintoja.

Permainos atsiliepė verslui

Iš D.Urbonavičiūtės šeimos putpelių ūkio didžioji dalis kiaušinių anksčiau keliaudavo į prekybos tinklus. Jie turi daug pirkėjų, bet vis tiek didžiausią dalį parduodavo per tinklus. Dabar, net ir laimėjus konkursą, tiekimo trukmė yra trumpalaikė – nuo 1 iki 3 mėnesių. Paskui vėl reikia dalyvauti atrankos konkurse. Putpelių augintoja pasakojo, kad nuo tada, kai prasidėjo šios permainos, labai sunku planuoti, nes ūkis arba laimi, arba nelaimi. Be to, konkuruojant pasirenkamas mažiausią kainą pasiūlęs ūkis. Bet iš karto ūkio savininkams kyla kitas klausimas – ar iš viso apsimoka turėti vietą prekybos tinkle? Prekybininkai nebenori mokėti tos kainos, kokios pageidauja augintojai. „Konkuruojame, ar mažas, ar didelis ūkininkas. Mes tiekdavome Lietuvoje. Kaip žinome, dabar rinka yra ne vien lietuviška – kartu su Lietuvos ūkininkais konkuruoja milijoniniai vištų auginimo fabrikai, jau turintys ir putpelių, vieni jų – Latvijoje. Labai gaila, bet nebeliko siekio prekiauti kaip galima daugiau lietuviška produkcija, neliko meilės Lietuvai – lietuviškam ūkiui, mūsų šalies gamintojams. Prekybininkų tikslas – konkurse nupirkti kuo pigiau“, – pasakojo Daiva.

Ūkininkė apgailestavo, kad per šią konkurencinę kovą su stambiaisiais, vienas jos partneris, putpeles auginęs ūkis iš Lietuvos, jau pasitraukė iš šio verslo. Gali būti, kad kolegos tiesiog neatlaikė konkurencijos. „Putpelių augintojams Lietuvoje realizuoti produkciją dabar yra labai sunku. Be to, ir pirkėjas Lietuvoje neturi pasirinkimo – prekybos centruose priverstas pirkti tai, ką randa. Jis negali identifikuoti gamintojo, nes šis nenurodomas. Tiesiogiai iš savo produkcijos pirkėjų, kurie pirkdavo mūsų ūkio putpelių kiaušinius, girdime, kad jie neberanda mūsų produkcijos. Todėl kreipiasi ir klausia, kodėl taip nutiko. Tegalime jiems paaiškinti, kad prekiaujame mažose parduotuvėlėse ir turguose, kur dar ant firminių pakuočių išlikę mūsų ūkio ženklų, kur rašome, kad atstovaujame patys sau. O prekybos tinkluose „žaidžia“ didieji tiekėjai“, – apie kliūtis versle kalbėjo Elektrėnų krašto putpelių ūkio šeimininkė.

Patikimose rankose  

Negana to, putpelių augintojams kasmet brangsta lesalai, naudojamos žaliavos. Kiaušinių kainos, nors ištekliai brangsta, vis tiek krinta. Ūkininkės pastebėjimu, atėjęs į parduotuvę žmogus to gal ir nepastebi, nes parduotuvėse kainos irgi kyla, tad proceso valgytojui nesimato. „Nors ir kaip pigiai parduotume kiaušinius, vis tiek parduotuvėse kainos – tokios pačios ar net didesnės“, – sakė Daiva.
Putpelių ūkio šeimininkė pasakojo, kad jų šeimos ūkis lesalų paukščiams patys nesigamina, juos perka pagamintus. Gal ir įmanoma būtų patiems pasiruošti, bet šeima nusprendė pasilengvinti dalią. Dirba tik šeimos nariai ir keli samdomi žmonės. „Prisisamdysi, prisiplanuosi – ir neaišku, kaip bus. Gaminant lesalus vietoje yra labai daug darbo, o grąža – maža“, – kalbėjo 28 metus putpeles auginančio ūkio šeimininkė.  

Tiek metų išlaikyti veiklą, nekeičiant jos krypties, Urbonavičių šeimai padėjo didelis tikėjimas šiuo verslu. Anot Daivos, sėkmės raktas – tai, kad, pradėjus kurti ūkį, pagelbėjo geri specialistai, be to, jos tėvai jau turėjo patirties. „Labai didelis yra mano tėvų indėlis. Mano tėtis – inžinierius energetikas, ilgus metus dirbęs paukštyne. Iš ten jis atsinešė labai daug patirties. Išmanė ne tik techninę patalpų dalį, bet ir paukščių auginimą. Jeigu kildavo neaiškumų, irgi turėjo kieno pasiklausti, nes iki tol triūsė paukščių auginimo versle. Mano mama – stipri gamybininkė. Ji prižiūrėjo visą paukščių auginimą“, – šeimos putpelių ūkio pradžią pamena Daiva.

Dabartinė ūkio šeimininkė tuo metu dar buvo jaunutė ir visko mokėsi iš tėvų. D.Urbonavičiūtė rinkosi inžinerinės krypties (medienos gaminių dizainas ir technologija) specialybę, bet šioje srityje jai neteko dirbti. „Ūkininkauti kaime pradėjau ne iš gero gyvenimo. Reikėjo iš kažko valgyti duoną. Pamenu, planuose darbas ūkyje buvo kaip papildoma, labiau laikina veikla, o iš tikrųjų ji susidėliojo ilgiems metams. Vėliau įsitraukė ir mano vyras, jis pagal išsilavinimą – ekonomistas, finansininkas“, – pasakojo ji.

Dabar Daivai tenka rūpintis vadyba, kurią išmano, o ko nemokėjo, gyvenimas privertė išmokti. Jos rūpestis yra ūkio produkcijos pardavimas, veterinarijos reikalai, dokumentų tvarkymas. Moters teigimu, visos ūkio sritys dabar yra patikimose rankose, tereikia tik dirbti, o dirbant Urbonavičių šeimai versle padeda kantrybė, žinios. „Smulkūs verslai visada išgyvena pakilimą ir nuosmukį. Reikia ruoštis blogiems laikams. Kai ateina sunkūs laikai, reikia turėti užsiauginus lašinukų sluoksnį, kad būtų galima iš ko išgyventi“, – optimistiškai nusiteikusi apie ūkio gyvybingumo syvus kalbėjo D.Urbonavičiūtė.

Dalis produkcijos – eksportui

Matukiškių kaime putpelių ūkis buvo pradėtas kurti nuo 20 putpelių. Palankiausiais metais ūkis būdavo išplečiamas iki 20 tūkst. putpelių. Skaičiai kasmet šiek tiek kinta. Šiemet apimtys mažesnės – auga 15 tūkst. putpelių. Ūkis orientuojasi į putpelių kiaušinius ir mėsą. Kiek užaugina, tiek ir parduoda. Patys produkcijos neperdirba, bet turi verslo partnerių, jiems nuveža ūkio žaliavą – kiaušinius ir mėsą. Jie perdirba, pagamina galutinę produkciją – konservuotą putpelieną ir kepenėlių paštetą. Planuoja netrukus pasiūlyti dar kelis gaminius iš putpelių kiaušinių ir mėsos.

Urbonavičių šeimos ūkis turi leidimą putpelių kiaušinius ne tik tiekti vietos rinkai, bet ir prekiauti visoje Europos Sąjungoje. Dalį kiaušinių produkcijos eksportuoja. Putpelių kiaušinius veža į Jungtinę Karalystę, Latviją, Estiją. Tik putpelių mėsą tiekia vietos rinkai. 

Didžiausią produkcijos poreikį ūkis pajaučia šventiniu laikotarpiu, tuomet lietuviai ieško putpelių kiaušinių, mėsos. Ūkis turi partnerių prekybininkų, kurie nuolat prekiauja jų produkcija, ir tiesioginių partnerių restoranų, sezoniškai perkančių putpelių ūkio produkciją. Pasak ūkininkės Daivos, dabar populiaru – restoranai turi trumpo laiko valgiaraštį, patiekalus gamina porą mėnesių ir valgiaraštį keičia, bet kartkartėmis grįžta prie putpelių mėsos, kiaušinių. Ūkis turi ir nuolatinių valgytojų, kuriems reikia dietinės putpelių mėsos ir kiaušinių.

„Per velykinį laikotarpį produkcijos poreikis gerokai išaugo. Reikėjo daugiau ir mėsos, ir kiaušinių. Visus pajėgumus sutelkę su džiaugsmu išdalijome produkciją. Nemažai jos užsisako gimtadieniams ir kitoms šventėms. Kartu gaila, kad pas mus vyrauja labiau proginiai pakilimai. Kitu laiku taip pat reikia kiaušinių ir mėsos, bet Velykų proga reikia labai daug, ir tą poreikį sunku patenkinti. Bet vėliau būna tarpsnis, kai produkcijos reikia kur kas mažiau. Lietuviai savo šventinį stalą nori paįvairinti, šiek tiek daugiau sau leidžia per šventes. Taip jau yra, mes – labiau proginiai“, – pastebėjo D.Urbonavičiūtė.

Daug darbo ir atsakomybės

Putpelių ūkyje Matukiškėse paukščių auginimo ciklas prasideda nuo kiaušinio ir baigiasi kiaušiniu. Ūkis turi keletą inkubatorių, kiaušinius perina, vietoje augina ir mažylius. „Su gyvu kūriniu taip jau yra – darbo nemažai, kiekvieną dieną daug atsakomybės. Mažylių išsiperiname kiaurus metus – kartą per mėnesį. Auginame dviejų rūšių putpeles – dedekles kiaušiniams ir mėsines putpeles mėsai. Ir tos, ir tos užauga maždaug per 45 dienas, o suaugusios pradeda dėti kiaušinukus. Putpelių kiaušiniai būna įvairaus dydžio – mažesni, didesni ir vidutiniai. Mėsinės putpelės deda didesnius kiaušinius“, – apie tai, kad putpelių auginimas reikalauja patirties, žinių, aiškino ūkio vadovė.

D.Urbonavičiūtės teigimu, visų paukščių dabar tyko daug pavojų, ligų, tačiau ilgametė jų ūkio praktika rodo, kad putpelės yra atsparesnės, masiškai neserga. Ūkininkė nemažai tuo domėjosi, skaitė daug populiariosios ir mokslinės literatūros. „Net įrodyta, kad putpelės kur kas mažiau serga, yra atsparesnės, nes jų kūno temperatūra aukštesnė. Tad ūkyje nebuvo jokių ligų protrūkių. Aišku, putpelės tokia prigimtis ir natūra, bet dalį nuopelnų priskiriu ir mūsų rūpestingam rūpinimuisi jomis. Turime ir sudarome joms palankias sąlygas gyventi. Mūsų ūkis prižiūrimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tai gana griežti apsaugos ir priežiūros reikalavimai. Mes irgi labai atsakingai jų laikomės, saugomės nuo paukščių gripo pavasarį ir rudenį, kai yra didžiausia šios ligos grėsmė. Ūkio teritorija aptverta, čia niekas be žinios neįeina, neįvažiuoja, vartai visada uždaryti, jokių ekskursijų ar edukacijų. Putpeles labai saugome, tačiau jų nevakcinuojame, auginame be jokių antibiotikų“, – teigė ūkio valdytoja.
Aplinkiniai dažnai smalsauja, ar mažus paukščius auginti sudėtingiau nei didesnius, bet D.Urbonavičiūtė negali palyginti, nes niekada kitokių paukščių – vištų, ančių, kalakutų ar žąsų – ji neaugino. Ūkis turi ne tik inkubatorių, bet ir nuosavą skerdyklą. Tuo pasirūpino, kai statė naujus ūkio pastatus, jau turėjo ūkininkavimo patirties, žinojo, ko dar trūksta. Taip ir susikūrė reikalingą bazę.

Patirtis gaminant virtuvėje

Urbonavičių šeima tik velykiniam stalui nusiperka arba gauna dovanų vištų kiaušinių, nes nori įvairesnio dydžio margučių daužyti, ridenti, o kitu laiku patys valgo savo ūkio putpelių kiaušinius. Daiva visiems patiekalams gaminti vartoja putpelių kiaušinius. „Net ir kepinių receptuose putpelių kiaušiniais galima pakeisti vištos kiaušinį, tik santykis kitoks – maždaug 4–5 putpelės kiaušiniai pakeičia vieną vištos kiaušinį. Tinka viskam – kepu blynus, plaku baltymus morengams, ruošiu „pavlovas“. Nėra recepto, kur negalėtum pakeisti vištos kiaušinio putpelių kiaušiniais“, – patirtimi dalijosi Daiva.

Moteris minėjo, kad putpelė labai artima laukiniam paukščiui, todėl jos mėsa – išskirtinio skonio, lengvai virškinama. Iš putpelienos pagaminti patiekalai dažnai randa vietą ant jų šeimos stalo. Pagal maisto savybes putpelių mėsa priskiriama dietinei mėsai. „Putpelių mėsa nėra labai stipraus išraiškingo laukinio paukščio skonio. Pavyzdžiui, aviena ar jautiena turi ryškų joms būdingą skonį. Putpelių – labai švelnaus skonio. Tai nėra vištos, anties ar kalakuto mėsa. Ji turi būdingą skonį. Kai kas sako, kad šiek tiek primena antieną. Mėsa yra rausvos spalvos, bet ne tokia raudona kaip jautiena. Truputį panaši į antieną, tik šiek tiek tamsesnė. Iš putpelių mėsos išverdamas puikus kvapnus aromatingas skaidrus sultinys. Apdovanojimų pelnę restoranai verda putpelių mėsos sultinius, ruošia antruosius patiekalus“, – pasakojo pašnekovė.

Ateities planai  

Šalies putpelių augintojai apgailestauja, kad jų gretos retėja. Kai kuriems ūkininkams tiesiog baigėsi kantrybė, nes produkcijos kainų pakilimo kartais tenka laukti metus ir ilgiau. O tokia neaiški situacija varo į neviltį – iš savo veiklos gali užsidirbti tik atlyginimams, bet ne ūkio plėtrai.
„Mūsų šeimos ūkio gal pati didžiausia vizija įsirengti dar vieną papildomą saulės elektrinę. Vieną saulės elektrinę turime, bet jos per mažai. Norime būti dar labiau „žalesni“, tvaresni. Mes jau nenaudojame kietojo kuro ūkio patalpoms šildyti, šildomės elektra. Norime pasididinti elektrinės galią, kad būtume dar mažiau priklausomi nuo elektros iš tinklo. Ir dar labai norime nusipirkti elektromobilį produkcijai vežioti. Žinoma, jei šiems planams nesutrukdys kokios nors pardavimo krizės. Iš karčios patirties žinau, kai tiktai susiplanuoji – nėra pinigų. Užtenka algoms ir mokesčiams. Dabar vėl klostosi panaši situacija, tad nežinome, kada galėsime investuoti“, – atviravo D.Urbonavičiūtė.

Daivos receptas

Moteris pasidalijo vienu mėgstamiausių šeimos receptų. Juo rekomenduoja pasinaudoti laukiant svečio ar artėjančiai Motinos dienai. Sakė, kad kiekvienas sugebės pasigaminti savo virtuvėje.

D.Urbonavičiūtė rekomenduoja apkeptas ir patroškintas putpeles su šalavijais ir saldžiu baltu vermutu. „Nieko specialaus ar ypatingo nereikia. Ant nesmulkintų putpelių beriu druskos, pipirų ir pamarinuoju. Tada putpeles pavolioju miltuose ir kartu su šalavijų šakelėmis apkepinu svieste. Į troškinimo indo dugną dedu saliero ir česnako skiltelių, vienu sluoksniu suguldau mėsą, ant viršaus beriu šalavijų ir užpilu vermuto, uždengiu ir troškinu. Būna apkepusios, tai patroškinu apie 30–40 minučių. Patiekalą pagaminsite per 1 val. Vermutas yra labai aromatingas, jame daug žolelių. Iš jo patiekalas įgyja saldumo ir ypatingo skonio ir kartu atsiranda padažo. Labai įspūdingai lėkštėje atrodo visas paukštis kiekvienam“, – recepto subtilybes atskleidė Daiva.

Kaip šeimininkė ji taip pat pastebėjo, kad taip troškintos putpelės mėsa nebyra nuo kaulų, yra tvirtesnė, sultinga, minkšta. 

Skaičiai

2021 m. kovo 1 d. 52 laikytojai laikė 8829 putpeles

2022 m. kovo 1 d.          53                          41 566

2023 m. kovo 1 d.          46                          9647

2024 m. kovo 1 d.          28                          3953

2025 m. kovo 1 d.          31                          18 830