Lietuvos ūkininkai vis drąsiau imasi auginti iki šiol Lietuvoje menkai didesniais kiekiais augintas uogas, nors jos mūsų šalyje žinomos ir auga nuo senų laikų. Tad ant vartotojų stalo vis dažniau atsiranda gaminių iš putino uogų. Dabar kaip tik iš laukų į perdirbimo cechus keliauja gerai užderėjusios putinų uogos. Šiemet jos didelės, saldžios ir jų derlius gausus.    

Skina uogas    

Ūkininkai Monika ir Marius Pociai šalia Vilkijos (Kauno r.) prosenelių žemėje puoselėja putinų sodą. Šiuo metu jis užima 1,5 ha. Čia gausų derlių šiemet prisirpino skirtingo dydžio beveik 300 putinų krūmų. Sutuoktiniai preliminariai skaičiuoja, kad šiemet nuo vieno subrendusio krūmo galėjo priskinti apie 50 litrų, arba 40 kg, uogų. Toks derlingumas juos džiugina.

Ūkio šeimininkė pastebėjo, kad šie metai buvo palankūs – oro sąlygos buvo ypač tinkamos putinų krūmams ir jų uogoms, todėl ir derlius užderėjo gausus. „Putinai tikrai pateisino mūsų lūkesčius, nes uogos labai didelės, sultingos, taigi metai mums buvo geri, geras sezonas“, – teigė M.Pocienė, patenkinta, kad gamta leido užauginti ir rudenį sunokinti putinų uogas.

Pocių putinų sode spalio mėnesio antroji pusė ir buvo šių uogų intensyvus skynimo metas. Monika paprognozavo, kad pradėję skinti antrąją spalio savaitę, darbus užbaigs lapkričio mėnesį. „Didžiąją dalį uogų nuskinsime, bet sunkiausiai pasiekiamos liks. Kai nukris lapai, atsivers mūsų paliktos, pamirštos uogos. Norime krūmus palikti švarius, tai planuojame skinti iki lapkričio pradžios, o gal net ir iki vidurio. Jei šiek tiek uogyčių ir liks, nieko baisaus – pasidaliname su paukščiais“, – VL aiškino putinų augintoja.

Plečia asortimentą 

M.Pocienės teigimu, tokį puikų derlių šiemet lėmė lietingi gegužė ir birželis. Drėgmė putinams labai tiko. „Pavasarį lietus prisotino dirvožemį, o putinas yra toks augalas, kuris mėgsta drėgmę. Negana to, ir vasara buvo karšta. Putinams tikriausiai patiko, kad pavasaris ir vasaros pradžia buvo šlapia, bet ne karšta, o vėliau atkeliavo šiluma, karštis. Matyt, tai ir leido subrandinti kokybiškas, geras uogas. Putinai kaip obelys – dera pamečiui, vienais metais uogų būna gausiau, kitais – mažiau. Matyt, viskas susidėjo, kad šie metai buvo putinų metai“, – puikaus derlingumo priežastis aiškino Monika.

Dalį šviežių peršaldytų – prekybai paruoštų uogų jie parduoda. Šiemet už 1 kg be šakelių, nupurtytų, atrinktų uogų prašo 6 eurų. Monika sako, kad žmonės iš jų patys pasigamina norimų produktų, panaudodami savo bityno medų. O tie, kurie medui alergiški, naudoja cukrų.

Didžiąją dalį uogų Pociai perdirba ūkio ceche, kurio našumai dideli – leidžia perdirbti savo, kaimyno ar kolegų išaugintas uogas. Perdirbimo ceche pagal jau tradicine tapusią receptūrą Pociai spaudžia sultis, jas maišo su medumi ir paverčia putinų sirupu. Šios produkcijos pagamina nemažus kiekius. Pocių cecho naujovė – putinų sulčių guminukai – želinukai. Tai naujas jų produktas. 

Taip putinų uogų valgytojų ratas plečiasi. Plečiasi ir putinų sodas – nuo 2000 metų putinus auginantys Pociai kiekvienais metais padidina putinų augimvietę jaunais sodinukais.

„Vinis“ – nepasterizuotos sultys

Vilijos ir Algirdo Žemaičių išskirtinės kokybės ūkis, įsikūręs Surgučių kaime (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) ant Šešupės kranto, taip pat nemažai metų augina putinus. „Mes šiemet labai patenkinti – putinų uogų buvo labai daug ir gal net ne visą derlių nuskynėme, bet nieko baisaus, šiek tiek ir paukščiams reikia palikti“, – gerai nusiteikusi kalbėjo putinų augintoja iš Surgučių.

Iš suskintų sultingų putinų uogų Žemaičių šeima spaudžia sultis, nededa į jas jokio cukraus, o medaus išpilstydami įdeda tik į nedidelę dalį buteliukų, nes kiti pageidauja grynų putinų sulčių. Vilija minėjo, kad iš putinų uogų galima gaminti sirupą, bet jie patys tuo neužsiima. „Užaugo labai geros uogos, kam jas gadinti“, – teigė ūkininkė, iš putinų uogų spaudžianti sultis, kurių nesterizuoja.

Anot Vilijos, sultys greitai nesurūgsta, šaldytuve jas galima laikyti 2–3 savaites. Dar vienas būdas išlaikyti uogas – jas šaldyti. Tai natūralus konservavimas ir jis nepakenkia nei vitaminui C, nei kitoms maistinėms uogų savybėms. O kaitinimas, virinimas, anot Vilijos, veikia kitaip – kažkas išlieka, kažkas ne. Putinų uogos Žemaičių ūkio visoje sulčių spaudimo gamyboje sudaro apie ketvirtadalį naudojamos žaliavos arba spaudžiamų sulčių kiekio. Jie sultis spaudžia iš daug ko – morkų, burokėlių, pomidorų, salierų, petražolių.

Taip pat labai daug spaudžia sulčių iš šaltalankių uogų. Ūkininkė patenkinta, kad šie metai buvo labai palankūs ir šaltalankių uogakrūmiams, kurie taip pat mėgsta drėgmę. Žemaičių šaltalankiai yra kultūriniai, brandinantys labai dideles saldžias uogas. Derlius jau nuskintas rugpjūčio mėnesį, o uogos – šaldiklyje. Iš jų spaudžia nepasterizuotas sultis ir veža į turgų.

Tuo tarpu putinus ūkio šeimininkė vadina pelkių augalais ir sakė, kad daug liūdniau būna, kai pasitaiko sausringi metai ir tada jiems tenka laistyti putinyną. Anot ūkininkės, šiemet orai putinams labai tiko, jie labai gausiai žydėjo. Derlius būtų buvęs dar gausesnis, jeigu būtų nupurškę nuo vaisgraužių, kurie išgraužia uogų kekes. Tačiau jie niekuo nepurškė, kiek liko uogų nuo vabalėlių, tiek jiems ir užtenka. Putinų ir šaltalankių uogynai Žemaičių ūkiui atsiperka.

Susidomėjimas auga

VDU BS Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriuje paprastojo putino veislių ir gamtinių formų tyrimai vykdomi jau antrą dešimtmetį. Per tą laiką šiose, didžiausiose Baltijos šalyse, putinų kolekcijose greta jau anksčiau auginamų ukrainietiškų ir rusiškų paprastojo putino veislių (‘Kijevskaja Sadovaja‘, ‘Krasnaja Grozd‘, ‘Leningradskaja Otbornaja‘ bei kitų) išvestos ir pirmosios lietuviškos veislės – ‘Perlas‘, ‘Aras‘ ir ‘Dievind‘. Šios veislės po ilgamečių tyrimų ir atestavimo tarptautiniame naudojamųjų augalų vertinimo centre buvo įteisintos tarptautiniu mastu.

Jos pasižymi ne tik geru augimu ir derėjimu, bet ir specifiniu skoniu, o veislė ‘Perlas‘ – ypač. Šios veislės vaisiai yra gana malonaus skonio, mažiau kartūs, nei kitų veislių, ir jų sultys tinka vartojimui netgi be medaus ar cukraus. 

Šiais metais visos putinų veislės ir formos VDU BS pomologinėse kolekcijose derėjo labai gausiai. Tam teigiamą įtaką turėjo gerokai drėgnesnis vegetacijos sezonas, nei ankstesniais metais. Pastebėtina ir tai, kad šiemet vaisiai buvo daug mažiau pakenkti ligų. Tiesa, derliaus nokimas kiek nusitęsė į rudenį dėl ne visiškai tipingo šio vegetacijos sezono. 

Malonu pastebėti, kad pastaraisiais metais vis daugiau ūkininkų susidomi plantacinio putinų auginimo verslu, kreipiasi patarimų ir konsultacijų į VDU BS mokslininkus, drąsiai eksperimentuoja kurdami naujus produktus ir sėkmingai vysto šį dar gana naują, bet labai perspektyvų verslą.

Nors skanu, bet saikas – būtinas

Putinų uogos turi daug vitamino C bei kitų vitaminų. Kadangi sukaupia nemažai kalio, naudingos turintiems širdies susirgimų bei gerinant kepenų veiklą. Jas vartoti patariama esant hipertonijai, padeda nuo sklerozės, diurezės, ypač tiems, kurie patiria patinimus. Taip pat šios uogos laisvina vidurius. Jos pasižymi priešinfekcinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis. Skatina prakaitavimą. Valgomos sėklytės skatina peristaltiką.

Didžiausia problema su putinu yra nesaikingas vartojimas. Pavyzdžiui, jos turi kraujo spaudimą mažinančių savybių, tačiau suvalgius per daug, poveikis gali būti priešingas. Taip pat vartojant su gleivingomis žolelėmis putinas padeda nuo skrandžio opų, gydo žaizdas, tačiau per daug jo opaligę tik paskatina.