Nors vasarinių obuolių derlius jau kai kur sunoko, perdirbėjams jų krituolių šiemet nereikia. Tokia neeilinė situacija sodininkystės sektoriuje susiklostė dėl itin aukštų energijos kaštų, mat spausti obuolių sultis tiesiog neapsimoka. Vieni obuolių augintojai vaisius paliks pūti ant žemės, kiti juos planuoja perdirbti patys. Sodininkai su nerimu laukia ir žiemos, nes kausto nežinia, kiek teks mokėti už vaisių sandėliavimą.

Dėl krituolių – nežinia

Didžioji dalis vasarinių obuolių „Nardavos“ soduose (Pasvalio r.) nuskinta ir parduoda, dalis dar laukia savo eilės. Tačiau kiek kitokia padėtis su vasariniais obuoliais krituoliais. Medelyno direktorius Saulius Palijanskas sako, kad šiemet perdirbėjams jų nereikia, nes perdirbti pastariesiems kol kas neapsimoka. „Kas bus su vėlyvesnių veislių obuoliais mes iki šiol nežinome, nes supirkėjai nedavė jokio konkretaus atsakymo. Jie skaičiuoja savo sąnaudas, kiek pinigų išleis elektrai, dujoms. Vasarinių krituolių dar nepirko nei Lietuvos, nei Lenkijos didieji supirkėjai“, – atsidūsta pašnekovas.

Paklaustas, ar obuolius taip ir paliks pūti ant žemės, ar vis dėlto juos susirinks, S.Palijanskas tikina, kad dalį derliaus stengsis perdirbti „Nardavos“ įmonėje, perdirbimo ceche. Iš vasarinukų gaminami džemai, tyrelės. Iš viso planuojama pagaminti apie 1 tūkst. tonų produkcijos.

Kol kas pavyko parduoti tik desertinius vasarinius obuolius. Už juos augintojui supirkėjai mokėjo 10 ct/kg. Pastarųjų jau galima rasti ir prekybos centruose. „Kol kas kaina mus tenkina, tačiau suprantame, kad rugsėjį ir vėlesnį rudenį ji dar gali keistis. Mes, kaip ir perdirbėjai, lygiai taip pat skaičiuojame išaugusias degalų, elektros kainas, skaičiuojame, kiek kainuos obuolių laikymas“, – su nerimu sandėliavimo sezono laukia S.Palijanskas.

Žvelgdamas į netolimą ateitį pašnekovas svarsto, kad jau būtų pats laikas mažinti „Naradavos“ sodų apimtis. Šiuo metu obuoliai noksta 305 ha plote, o atsisakyti jis svarstytų iki 50 ha. Jis tikina, kad jau nebeužtenka jėgų prižiūrėti medžius ir vėliau nuo jų surinkti derlių. Trūksta ne tik darbo rankų, bet ir finansų, nes žvėriškai išaugusios energijos kainas sodininkus kaip niekada verčia veržtis diržus.

Rizikuoja netekti trečdalio pajamų

Tuo metu „Luksnėnų soduose“ (Alytaus r.) šiemet noksta kiek mažesnis nei vidutinis derlius. Nors derlius dar ant šakų, jau matyti, kad ir prastesnės kokybės. Dėl stipraus lietaus sodų žydėjimo metu nebuvo spėta jų nupurkšti. Šią vasarą spėta surinkti tik alyvinius obuolius, o kiti vasariniai obuoliai sunoks po kelių savaičių. Medelyno vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė sako, kad alyviniai obuoliai miltingi, todėl stambesnių supirkėjų jie nedomina. Nuo maždaug dešimties medžių jų buvo priskinta apie 300 kg, visą derlių išsivežė smulkus prekybininkas, kuris obuolius realizavo turgavietėse. Už kilogramą augintojams jis mokėjo po 1 eurą.

Dėl nepalankių oro sąlygų pavasarį daugelis sodininkų negalėjo laiku įvažiuoti į sodus nupurkšti vaismedžių, todėl vaisius apniko ligos ir kenkėjai, kai kur pavasarinės šalnos pakando ‚Auksis‘ veislės obelų žiedus. Šių delikatesnių obuolių kai kurie sodai neteko iki 20 proc.

„Kitų vasarinių obuolių skynimas dar neprasidėjo. Juos į prekybos tinklus tieksime vėliau. Šią savaitę kalbėjau su vienu nekondicinių obuolių pirkėju ir jis manęs jau teiravosi, kokios bus preliminarios kainos. Toks klausimas kiek nustebino, nes apie tai dar negalvojome, o ir derlius nestebuklingas. Jis tik atsiduso ir paaiškino, kad visa jo vaisių perdirbimo įranga yra varoma dujomis. Kadangi jų kaina šoko į rekordines aukštumas, supirkėjas nori susiskaičiuoti, ar jam išvis apsimokės perdirbti obuolius krituolius“, – apie neeilinę situaciją sodų rinkoje pasakoja G.Jonuškaitė-Gūžienė. Ji priduria, kad jei vis tik perdirbėjai rudenį atsisakys nekondicinių obuolių, sodas neteks maždaug trečdalio pajamų. Anot jos, šiemet obuolių auginimo savikaina išaugo du kartus, o jei supirkėjai apsispręs nepirkti krituolių, tai skaudžiai kirs per kišenę.

Pašnekovė sako, kad anksčiau dalis jų ekologinių ‚Bogatyr‘ veislės obuolių buvo eksportuojama į Lenkiją, Vokietiją. Pasirodo, šių obuolių sultys yra rūgščios ir jos puikiai tinka sukalibruoti garsaus pasaulinio prekės ženklo sultis, kad jos būtų vienodo skonio. „Tačiau dabar juos realizuojame vietos rinkoje. Visą poreikį patenkina lenkų augintojai“, – tikina „Luksnėnų“ sodų direktorė.

Supranta perdirbėjus

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorė Vitalija Kuliešienė sako, kad šiemet prekiniuose soduose laukiamas kiek mažesnis nei vidutinis derlius. Dėl nepalankių oro sąlygų pavasarį daugelis sodininkų negalėjo laiku įvažiuoti į sodus nupurkšti vaismedžių, todėl vaisius apniko ligos ir kenkėjai, kai kur pavasarinės šalnos pakando ‚Auksis‘ veislės obelų žiedus. Šių delikatesnių obuolių kai kurie sodai neteko iki 20 proc.

Kol sodininkai laukia didžiojo darbymečio, dalis jų nežino, kur dėti vasarinius krituolius. V.Kuliešienė pripažįsta, kad šie obuoliai niekada nebuvo labai įdomūs supirkėjams, pastaruosius jie pirkdavo už nedidelę kainą. Tačiau šiemet jų jiems visai nereikia. „Aš perdirbėjus galiu suprasti. Kai matome, kokios elektros, dujų kainos, kas gali sau leisti pradėti gamybą? Dalis sodininkų patys spaus sultis. Tačiau padėtį sunkina tai, kad obuolių ir sulčių kaina nekyla, o auginimo savikaina didėja kelis kartus. Šalia turime Lenkiją, kuri kone puse derliaus užaugina visai Europai. Ji mums diktuoja sąlygas. Aišku, jiems irgi pakenkė energijos kainos, tačiau dalį patirtų nuostolių jiems kompensavo jų vyriausybė“, – apie mūsų kaimynų lenkų patirtį pasakoja prekinių sodų asociacijos vadovė.

Laukia žiemos su baime

V.Kuliešienė pripažįsta, kad jei mūsų vietinės supirkimo įmonės atsisakys ir rudeninių krituolių, tai stipriai atsilieps sodininkams. Nors krituoliai niekuomet nebuvo brangūs, tačiau už juos gautos pajamos padengdavo desertinių obuolių skynimo kaštus. Anot jos, didžioji dalis sodininkų su nerimu laukia ir artėjančio žiemos sezono, nes neaišku, kiek išaugs derliaus sandėliavimo kaina ir už kokią kainą teks parduoti obuolius.

„Mūsų sodininkai dar neatsigauna nuo 2019 metais buvusių šalnų. Apyvartinių lėšų trūksta, o anksčiau gauta parama buvo simbolinė. Tikiuosi, kad greitu metu pavyks susitikti su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Norime prašyti kompensacijos, kad būtų bent kokia „pagalvė“ padengiant elektros, dujų sąskaitas, galbūt galime prašyti dempinguoti kainą. Tai daro kitos šalys, kad verslas išgyventų. Apmaudu, kad pas mus į verslą niekas nekreipia dėmesio“, – kritikos negaili V.Kuliešienė.

Brango visi gamybos komponentai

Šią vasarą į „Anykščių vyno“ perdirbimo cechus jau buvo atvažiavę lietuviški serbentai, lenkiškos vyšnios, tačiau lietuviški obuoliai dar nepasirodė. Gamybos vadovė Liubovė Rebiatnikova tikina, kad derlius šiemet vėluoja, todėl pirmųjų obuolių anykštėnai tikisi sulaukti pirmąją rugsėjo savaitę. „Obuolių perdirbimą paleisime tik tada, kai turėsime pakankamą jų kiekį. Juk visi norime dirbti efektyviai. Jeigu žaliavos turime mažiau nei minimalus įrangos apkrovimas, tuomet negalime sau leisti jų perdirbti. Visi gerai žinome kaip keitėsi energijos kaštai šiemet. Kiekvieną mėnesį naujai peržiūrime, kaip kinta gamybos savikaina. Galiu pasakyti, kad brangsta ne tik dujos, elektra, bet ir buteliai, etiketės. Štai cukrus brango jau ne procentais, o kartais. Deja, bet negaliu įvardyti nė vieno mūsų gamybos elemento, kuris pastaruoju laiku būtų atpigęs. Viskas tik brango“, – pabrėžia L.Rebiatnikova.

Tiesa, kol kas „Anykščių vynas“ nesiruošia mažinti gamybos apimčių, o jei situacija iš esmės nepasikeis, planuojama produkcijos pagaminti šiek tiek daugiau nei pernai. Pasak jos, pernai buvo itin prastas obuolių derlius, todėl ir perdirbti jų pavyko kur kas mažiau, todėl šiemet tikimasi atsigriebi. Įdomu tai, kad lietuviški ir, pavyzdžiui, lenkiški obuoliai gamybininkams tinka dėl panašaus skonio, tačiau vietoje augę obuoliai turi daugiau ląstelienos, sausųjų medžiagų.

VL bandė susisiekti ir su kitais stambiais vaisių perdirbėjais, tačiau atsakymo sulaukti nepavyko. Vienos įmonės vadovas nuo komentaro susilaikė argumentuodamas sudėtinga padėtimi įmonėje.

Kainodarą keičia visi

Rudenį renkamas derlius ne tik versliniuose soduose, bet ir mėgėjiškuose. Į maišus surinktas derlius vežamas į vietines sulčių spaudyklas, kur sultys fasuojamos į plastmasinius maišelius, dėžutes. Tačiau ir čia šiemet savo obuolius atsivežusiems sodininkams už paslaugas teks susimokėti daugiau. Kiek tiksliai brangs sulčių spaudimas, spaudyklų vadovai kol kas neatskleidžia ir sako laukiantys būsimų sąskaitų už elektrą. Tačiau ir jų nesulaukus akivaizdu, kad kainas teks kilstelti.

Senojoje Varėnoje įsikūrusioje spaudykloje besidarbuojanti Audronė pasakoja, kad jau įsibėgėjo paruošiamieji darbai, jau sulaukianti skambučių iš sodininkų, surinkusių pirmąjį obuolių derlių. Klientai jau teiraujasi ne tik kada spaudykla atvers duris klientams, bet iškart nori sužinoti ir kiek teks mokėti už suteiktą paslaugą. „Žmonės teiraujasi, kaip šiais metais keisis kainodara. Jie puikiai supranta, kad pabrango ne tik elektra, bet ir darbuotojams mokami didesni atlyginimai, todėl natūralu, kad ir mes galvojame apie kainų kilstelėjimą. Per artimiausias dvi savaites matysime, kaip keisis kainos, užsakysime pakuotes, suskaičiuosime savikainą“, – dėsto sulčių spaudyklos atstovė.