Pagal Europos Sąjungos (ES) paukščių gerovės reikalavimus beveik prieš dešimtmetį paukštynuose buvo įvykdytos rekonstrukcijos. Siekiant pagerinti sąlygas buvo padidinti narvų plotai vištoms dedeklėms, tačiau paukštynai vėl bus priversti persitvarkyti. Europos Komisija (EK) ketina parengti teisės aktus, kuriais bus siekiama drausti gyvūnų auginimą narvuose. Tai stipriai palies kiaušinių gamintojus, nes tam reikia didžiulių investicijų, o Lietuvoje kiaušinių gamintojai pastaraisiais metais balansuoja ant išlikimo ribos.

Permainoms reikia paramos

„Kiaušinių sektoriuje padėtis yra labai įtempta. Prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai deklaravo, jog per artimiausius keletą metų atsisakys narvuose laikomų vištų kiaušinių. Atsisakyti narvų ketina reikalauti ir EK. Prieš 10 metų pagal ES reglamentą paukštynai turėjo išmesti senuosius narvus, pakeisti juos didesniais, pagerintais. Dabar juos reikia išmesti ir rekonstruoti paukštides, o tai yra didžiuliai kaštai. Vienos paukštidės, kurioje laikoma apie 30 tūkst. paukščių, rekonstrukcija kainuoja iki 700 tūkst. eurų. Paskaičiavau, jog narvų Lietuvos paukštidėse atsisakymas gali kainuoti apie 60 mln. eurų. Atsisakius narvų, paukštidėje 20 proc. sumažėja paukščių talpa. Jeigu norime išlaikyti gamintojus ir esamą kiaušinių gavybos lygį, reikėtų investuoti dar apie 20 mln. eurų. Tai milžiniški pinigai per gana trumpą laiką“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Europos Parlamentas (EP) šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria ragina iki 2027 m. visoje ES uždrausti auginti gyvūnus narvuose. EK ketina iki 2023 m. parengti teisės aktus, o draudimas galėtų įsigalioti 2027 m. ES sprendimai priimti reaguojant į piliečių peticiją „Pabaikime narvų amžių“ („End the Cage Age“), kuri buvo užregistruota 2018 m. Ją pasirašė beveik 1,4 mln. piliečių iš visos Europos.

Europarlamentarai ragina EK parengti taisyklių projektą, skirtą iki 2027 m. uždrausti auginti gyvūnus narvuose, nustačius atitinkamą pereinamąjį laikotarpį. Narvų siūloma atsisakyti laipsniškai. EP reikalauja užtikrinti pakankamą paramą ir pereinamąjį laikotarpį ūkininkams bei veisėjams. Finansinės programos, konsultavimas galėtų padėti ūkininkams neprarasti konkurencingumo.

Žema kiaušinių kaina pelno nežada

Nemažai didžiųjų ES prekybos tinklų bei maisto pramonės įmonių jau atsisakė arba paskelbė, kad ateityje atsisakys prekiauti ar naudoti narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kai kurie Lietuvos prekybos tinklai, įmonės taip pat skelbė, jog rūpinasi gyvūnų gerove ir įsipareigoja savo tiekimo grandinėje nuo 2025 m. nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Vis daugiau vartotojų dažniau renkasi ant kraiko laikomų, laisvai auginamų vištų kiaušinius. Lietuvos paukštynuose jau dabar dalis vištų taip laikoma, tačiau didžioji dalis – vis dar narvuose.

V.Tėvelis: „Prieš 10 metų pagal ES reglamentą paukštynai turėjo išmesti senuosius narvus, pakeisti juos didesniais, pagerintais. Dabar juos reikia išmesti ir rekonstruoti paukštides, o tai yra didžiuliai kaštai. Vienos paukštidės, kurioje laikoma apie 30 tūkst. paukščių, rekonstrukcija kainuoja iki 700 tūkst. eurų.“

Šiaulių rajone įsikūrusioje ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ jau dabar ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro 40 proc. visos produkcijos, o narvuose laikomų vištų kiaušiniai – 60 proc.

„2012 m. baigėme rekonstruoti paukštyną, kad laikomų paukščių skaičius ir talpinimo normos atitiktų ES reikalavimus. Buvo didžiulės investicijos – padėjo ES, Vyriausybė, investavome daug savo lėšų, o dabar po 10 metų vėl viską reikia pertvarkyti. Mes neturime nieko prieš gyvūnų gerovę, tačiau jeigu nesulauksime paramos, paukštynams bus itin sunku rekonstruotis ir atsisakyti narvų“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino „Ginkūnų paukštyno“ direktorė Nijolė Kavaliauskienė.

Prieš dešimtmetį „Ginkūnų paukštyno“ pastatų ir narvų rekonstrukcijoms pagal ES reikalavimus buvo panaudota daugiau kaip 1 mln. eurų ES ir 1,5 mln. eurų bendrovės lėšų.

Pasak „Ginkūnų paukštyno“ vadovės, net jeigu artimiausiu metu ir būtų numatyta parama paukštynų rekonstrukcijoms siekiant atsisakyti narvų, tai dar ne garantija, kad ją pavyktų gauti.

„Kad gautum paramą, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jeigu dirbi nuostolingai, labai abejoju, ar kas nors tą paramą teiks. O paukštininkystei, ypač kiaušinių gamybai, keleri pastarieji metai yra nuostolingi. Kiaušinių kaina yra nepaprastai žema. Tik šiuo metu ji šiek tiek padidėjo, bet labai žvėriškai išaugo pašarų kainos ir jos dar kyla. Pabrango ir elektra“, – sakė paukštyno vadovė.

Pašnekovę neramina ir kiaušinių kainos. Lietuvoje kiaušinių didmeninė kaina tarp ES šalių yra mažiausių kainų penketuke.

„Jeigu kiaušinių kainos bus tokios, kokios yra dabar, neturėsime lėšų paukštidžių įrangos keitimui“, – tvirtino N.Kavaliauskienė.

Atsisakius narvų, paukštidėje vištoms dedeklėms skiriamas didesnis plotas, yra dedamas kraikas, dėl to sumažėja laikomų vištų dedeklių skaičius, atitinkamai sumažėja ir kiaušinių gavyba.

UAB „Girelės paukštynas“ (Kaišiadorių r.) ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 24 proc. visos produkcijos.

„Iš turimų šešių paukštidžių, dvi jau esame pertvarkę – jose vištos dedeklės laikomos ant kraiko, laisvai vaikšto po paukštidę. Šių vištų kiaušiniai žymimi numeriu 2. Jų paklausa didėja, prekybos tinklai domisi, ką galėsime jiems pasiūlyti. Tiek didėjanti ant kraiko laikomų vištų kiaušinių paklausa, tiek reikalavimai atsisakyti narvų skatina rekonstruoti paukštides, bet tam reikia didelių investicijų, o kiaušinių kaina yra žema. Visą vasarą įmonės dirbo į minusą. Tik paskutiniu metu kiaušinių kaina labai nežymiai kyla“, – teigė „Girelės paukštyno“ direktorė Edita Saikauskienė.

Atsisakius narvų, paukštidėje vištoms dedeklėms skiriamas didesnis plotas, yra dedamas kraikas, dėl to sumažėja laikomų vištų dedeklių skaičius, atitinkamai sumažėja ir kiaušinių gavyba. Todėl, pasak E.Saikauskienės, ateityje reikės galvoti apie papildomos paukštidės įrengimą norint išlaikyti dabartines gamybos apimtis.

Viršų ima ne ekonomika, o visuomenės požiūris

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas V.Tėvelis mano, jog narvų ketinantys atsisakyti paukštynai galbūt galės pretenduoti į dabar svarstomą paramą – Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu.

„Paramos dalis sudarytų apie 50 proc. projekto, kitą 50 proc. projekto paukštynai turi finansuoti savo lėšomis, o kiaušinių gamybos ekonomika šiandien nerodo, kad paukštynams būtų kažkoks pelnas, pinigai, kuriuos galėtų nukreipti į paukštidžių rekonstrukcijas“, – sakė V.Tėvelis.

Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį į pastaruoju metu ryškėjančią tendenciją – prieš daugiau nei metus narvuose laikomų vištų kiaušinių ir ant kraiko, laisvai laikomų vištų kiaušinių kainų skirtumas buvo labai didelis, o dabar jų pardavimo kainos nedaug skiriasi.

„Kadangi rinkoje padaugėjo tiek Lietuvos gamintojų, tiek į mūsų šalį importuotų ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, jų kaina yra žymiai mažesnė. Be to, kad dar ir apskritai visų kiaušinių kaina yra smukusi. Atsisakius narvų, kiaušinių gamybos intensyvumas sumažėja. Todėl perėjus iš paukščių laikymo narvuose į kitą laikymo sistemą, nenusimato ekonominės naudos, kuri greitai kompensuotų šią pertvarką. Tad dabar reikia atsisakyti narvų ne dėl ekonominės naudos (kaip prieš 10 metų, kai narvai buvo keisti), o dėl visuomenės požiūrio, kurį palaiko tiek visuomenininkai, tiek valstybininkai nuo Lietuvos iki Briuselio. Tad jeigu nori šiame versle kažkaip gyventi, reikės į jį įdėti didžiulius pinigus, o geriausiu atveju gausi tą patį rezultatą“, – teigė V.Tėvelis.

Daugelyje ES šalių linkstama atsisakyti narvų ir vis daugiau paukščių laikoma laisvėje. Vakarų Europos šalių pirkėjai jau seniai teikia pirmenybę ant kraiko, laisvai laikomų vištų kiaušiniams. Ši tendencija ateina ir į Lietuvą – vis daugiau vartotojų pirkdami kiaušinius atsižvelgia į vištų dedeklių laikymo sąlygas.

Ant kraiko ir laisvai laikomų vištų skaičius Lietuvoje auga, tačiau didžioji dalis vištų vis dar laikoma narvuose. Tad šalies paukštynams teks persitvarkyti ir taikytis prie rinkos bei ES reikalavimų, atsisakyti narvų, tačiau tą padaryti savo jėgomis, esant dabartinei ekonominei situacijai, vargu ar įstengs.