Pusantro mėnesio jau trukęs karantinas ir sėdėjimas namie paliko pėdsaką vairuotojų galvose. Vos paskelbus apie karantino sąlygų švelninimą, į miestų gatves ir šalies kelius plūstelėjo automobiliai, tačiau vairuotojų elgesys kitoks nei įprastai – vieni, įpratę prie tuščių gatvių, mieste lekia lyg pašėlę, o kiti – priešingai – važiuoja labai lėtai ir atsargiai. Kelių policija tikina, kad karantino pabaiga – ne laikas „pasileisti plaukus“.

Keistas elgesys

Neįprastą vairuotojų elgseną pastebėjo ir visą pasaulį automobiliais išmaišęs keliautojas Vitoldas Milius, kuris praėjusį penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Šiandien išvažiavau pasivažinėti po Vilnių. Eismas pareina link standarto, tuščių gatvių apokalipsinio vaizdelio nebėra. Bet liko kažkokių likutinių reiškinių. Vieni varo kaip „berazumiai“, lyg paskutinę dieną gyventų, kiti – slenka, lyg mėnesis, praleistas ant sofutės, atėmė visus gebėjimus vairuoti. Ką darysi, reikia pratintis ir palengva viskas susitvarkys.“

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys „Valstiečių laikraščiui“ sakė asmeniškai nepastebintis keisto elgesio ir siūlo pernelyg anksti neatsipalaiduoti: „Jeigu visi sugebėjome karantino laikotarpį būti supratingi ir atsakingi, tai jam pasibaigus turime išlaikyti šaltą protą. Nereikėtų „pasileisti plaukų“, nes dalyvavimas eisme yra rimtas dalykas, o atsipalaidavimas pavojingas ir pačiam, ir kitiems eismo dalyviams.“

Jo įsitikinimu, didžioji dalis vairuotojų kelyje elgiasi tinkamai, o jeigu po mėnesio nevažinėjimo jaučia nerimą dėl savo gebėjimų – reikėtų prie eismo pratintis pamažu, vengti ilgų kelionių ar piko valandų miestuose.

V.Grašys mano, kad po karantino intensyvėjant eismui ir didėjant transporto srautams, dėmesingesni turėtų būti ne tik vairuotojai, bet ir visi kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai ar vadeliotojai.

Virusas gerina statistiką

„Nors pastaruosius pusantro mėnesio policijos pajėgos buvo nukreiptos labiau į karantino kontrolę, vien per pirmas dvi balandžio savaites nustatėme 19 tūkstančių greičio viršijimo atvejų. Tai tikrai daug. Ir po karantino dirbsime aktyviai – vadinamieji „trikojai“ stovės avaringiausiuose šalies ruožuose, taip pat imsimės neviešo patruliavimo specialiomis spalvomis nežymėtais policijos automobiliais – stebėsime chuliganiško vairavimo, kalbėjimo mobiliaisiais atvejus, fiksuosime kitus pažeidimus“, – sako V.Grašys.

Lietuvos kelių policija pranešė, jog praėjusią savaitę šalies keliuose užfiksuoti 24 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo 29 žmonės, bet nė vienas žmogus nežuvo.

Tarp 29 sužeistųjų – du nepilnamečiai, vienas iš jų vairavo mopedą, o kitas buvo jo keleivis. Iš viso eismo įvykiuose nukentėjo 14 automobilio vairuotojų, du mopedo vairuotojai ir vienas – motociklo. Taip pat sužeisti aštuoni automobilių keleiviai, keturi pėstieji ir trys dviratininkai.

Pirminiais duomenimis, neblaivūs vairuotojai dalyvavo keturiuose eismo įvykiuose, per kuriuos sužeisti šeši žmonės.

Karantino sąlygos labai pagerino eismo įvykių statistiką. Palyginti su 2019 m. ta pačia savaite, šalyje įvyko 48 eismo įvykiais mažiau ir sužeista 63 žmonėmis mažiau. Tą pačią balandžio savaitę 2019-aisiais eismo įvykiuose žuvo du žmonės.

Iki šių metų balandžio 23 dienos eismo įvykiuose Lietuvoje iš viso žuvo 41 žmogus – tai 9 žmonėmis mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Daugėja mašinų

Ilgesnį laiką nesilankiusiems Vilniuje ir dabar į jį išsiruošusiems reikėtų būti itin dėmesingiems, mat automobilių kiekis gatvėse ir eismo intensyvumas auga kiekvieną dieną.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vilniuje staiga išaugęs automobilių kiekis buvo matomas net plika akimi. Tai „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino ir sostinės Ukmergės gatvėje esančios degalinės operatorė: „Šeštadienį sulaukėme 800 klientų – maždaug tiek pat, kiek iki karantino.“

Savivaldybės įmonė „Susiekimo paslaugos“ skaičiuoja, kad praėjusios savaitės automobilių srautai yra maždaug 30 proc. didesni nei mažiausiai intensyvią 3-ią karantino savaitę. Tačiau jie vis dar apie 38 proc. mažesni nei iki karantino paskelbimo.

„Susisiekimo paslaugos“ duomenis gauna iš maždaug 260 Vilniaus šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir daugiau nei 2 000 eismo jutiklių.

„Atidžiai stebime kiekvienos dienos srautus ir operatyviai imamės veiksmų dėl eismo valdymo, sankryžų ir šviesoforų reguliavimo. Iki šiol viso karantino metu nei rytinio, nei vakarinio piko metu spūsčių nefiksavome“, – kalba įmonės atstovė Miglė Bielinytė.

Viešojo transporto organizavimo specialistai taip pat kasdien stebi keleivių srautus, taip pat – autobusų ir troleibusų judėjimą realiu laiku.

Autobusų ir troleibusų keleivių srautai auga labai pamažu – lyginant su laikotarpiu iki karantino, vidutinis keleivių srautas greituosiuose maršrutuose šiuo metu sumažėjęs maždaug 78 proc., autobusų ir troleibusų maršrutuose – apie 73 proc.

Nauji eismo dalyviai

Lietuvos kelių policijos teigimu, ne tik daugėja automobilių avarijose ar užvažiavimo ant pėsčiųjų atvejais sužalojamų žmonių kiekis, bet ir auga naujos rūšies eismo dalyvių – motorinių dviračių ir šiai kategorijai priskiriamų elektrinių paspirtukų – sukeltų eismo įvykių kiekis.

Policijos duomenimis, 2019 m. motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai sudarė 2 proc. visų eismo įvykiuose sužeistų ar žuvusių žmonių. Savo ruožtu eismo įvykių metu buvo sužeista 315 dviratininkų ir šis skaičius didėja trečius metus iš eilės.

Šylant orams ir švelnėjant karantino sąlygoms, gatvėse ir keliuose pastebimai padaugėjo dviračių bei elektrinių paspirtukų. Vis dėlto ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šių ekologiškų transporto priemonių populiarėjimą lydi rūpestis dėl sparčiai augančio jų naudotojų traumų skaičiaus. Dviratininkai dažniausiai nukenčia dėl susidūrimų su automobiliais, o elektrinių paspirtukų naudotojai – griūdami.

Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, net 83 proc. dviratininkų žūčių fiksuojama pakliuvus po automobilio ratais, ne išimtis yra ir Lietuva. Šis skaičius galėtų būti mažesnis, jei kelyje atidesni, atsakingesni ir budresni būtų ne tik automobilių vairuotojai, bet ir patys dviratininkai.

Patarimai dviratininkams

Susiruošusiems po šaltojo sezono pertraukos išriedėti į gatves, saugaus eismo ekspertai primena pagrindines saugaus važiavimo dviračiu taisykles: pasirūpinti veikiančiais žibintais dviračio priekyje ir gale, važiuojant vilkėti šviesą atspindinčią liemenę, rankos signalais laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie ketinimą keisti kryptį, prireikus naudotis garsiniu signalu. Kelių eismo taisyklėse suaugusiems rekomenduojami šalmai, o iki 18 metų amžiaus – jie privalomi.

Patartina važiuoti atokiau ir nuo stovinčių automobilių, nes netikėtai atidarius dureles šios gali dviratininką nublokšti ant žemės. Besistengdamas paskutinę akimirką išvengti durelių, dviratininkas gali impulsyviai „mestis“ į kairę ir pakliūti po važiuojančio automobilio ratais.

Grėsmė pėstiesiems

Saugaus eismo specialistai pabrėžia, kad važiuojantieji elektriniais paspirtukais dažnai pavojingai manevruoja šaligatviais tarp pėsčiųjų, net nepristabdydami pervažiuoja pėsčiųjų perėjas. Liemenes ar šalmus dėvinčiųjų yra vienetai.

Jų vairuotojams vertėtų prisiminti, kad elektrinis paspirtukas yra ne stiliaus detalė, o transporto priemonė, tad važiuojantieji juo turėtų būti atidūs, saugoti save ir kitus bei nepamiršti, kad gatvėse jie yra ne vieni.

Pastebima, kad elektrinių paspirtukų naudotojų, važinėjančių be šalmų ir kitų apsaugos priemonių, traumos dažnai būna sunkesnės už patiriamas dviratininkų.

2019 m. Austrijos ligoninėse buvo gydomi daugiau nei tūkstantis rimtas traumas patyrusių važiuojant elektriniais paspirtukais žmonių. Danijoje elektrinių paspirtukų naudotojai galvos traumas patiria aštuonis kartus dažniau nei dviratininkai. Dar ne visi pakankamai įsisąmonino, kad važiuojant elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, verta užsidėti šalmą. Ir ne todėl, kad to reikalautų taisyklės, bet dėl savo pačių saugumo.

Pernai Briuselyje atliktas tyrimas parodė, kad šalmus dėvi 47 proc. nuosavais elektriniais paspirtukais važiuojančių žmonių, ir tik 7 proc. tų, kurie naudojasi elektrinių paspirtukų dalinimosi paslauga.

Adomas Grinius