Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prezidento patarėjams Suvalkijos ūkininkai vardijo opiausias problemas

Savaitės viduryje Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Marijampolės regione. Tai buvo trečias kartas per kol kas dar neilgą jo kadenciją, kai Jo Ekscelencija dirbo šalies regionuose. Tuo metu, kai Prezidentas domėjosi Suvalkijos džiaugsmais ir problemomis, jo patarėjų komanda susitiko su šio krašto žemdirbiais.

Pasodino ąžuoliuką

Prezidentas G.Nausėda viešnagę Suvalkijoje pradėjo sustodamas Kazlų Rūdoje, kur susitiko su šios savivaldybės, taip pat Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų merais. Vėliau jo maršrutas tęsėsi Vilkaviškio rajone. Čia šalies vadovas apsilankė tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje ir šalia jos ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodino ąžuoliuką.

„Ilgai prisiminsiu šitą viešnagę, kaip ir prisiminsiu savo darbą sodinant ąžuoliuką. Tikrai bus smagu po kažkiek metų atvykti ir pažiūrėti, kaip jam sekasi, galbūt pagenėti, jeigu reikės. Jausiuosi čia palikęs dalelę savo širdies“, – susirinkusiesiems J.Basanavičiaus sodyboje sakė šalies vadovas.

Iš gimtųjų J.Basanavičiaus Ožkabalių G.Nausėda išvyko į Paežerių dvaro rūmus, kuriuose susitiko su Marijampolės regiono kaimo bendruomenių atstovais. Kol vyko šis susitikimas, Prezidento patarėjų komanda Kazlų Rūdoje priėmė Suvalkijos regiono ūkininkus.

Pristatė inovacijas

Su žemdirbiais bendravo Jo Ekscelencijos patarėjai Jaroslavas Neverovičius ir Agnė Jakstienė, taip pat Žemės ūkio ministerijos mokslo ir inovacijų skyriaus vedėjas dr. Darius Liutikas.         Jis susirinkusiems ūkininkams papasakojo apie laukiančias ūkininkavimo naujoves bei inovacijas. Anot jo, ūkininkavimo ateitis – įvairūs dronai, infraraudonųjų spindulių kameros ir kiti panašūs įrenginiai, skirti palengvinti darbą žemės ūkyje. Dr. D.Liutiko teigimu, inovacijas ūkininkai jau ir dabar gali pasitelkti technikos maršrutų nustatymui, naudodami automatinę navigaciją, automatiškai valdydami įvairią techniką, įrangą ar padargus, stebėdami pasėlių būklę, atlikdami dirvožemių analizę, sudarinėdami laistymo žemėlapius ir kt.

Į susitikimą atvykę kelios dešimtys ūkininkų taip pat nepraleido progos pasisakyti ir atkreipti dėmesį į savo sektoriaus problemas.

Žemės ūkio ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad pagrindiniai šalies iššūkiai turėtų būti kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir verslo kaime plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas, vietinės produkcijos vartojimas bei kaimo įvaizdis.

Nors susirinkę žemdirbiai ir išklausė Dr. D.Liutiko pranešimą, tačiau didelio įspūdžio jiems tai nepadarė. Ūkininkai tikino suprantantys, kad niekur nepabėgs nuo laukiančių naujovių, tačiau jie buvo linkę labiau kalbėti apie dabartines problemas, o ne tas, kurios galbūt dar tik laukia ateityje.

Su ūkininkais bendravęs J.Neverovičius pabrėžė, kad Prezidentui G.Nausėdai nėra svetimos kaimo žmonių problemos ir jis nori jas išgirsti. Anot jo, šalies vadovas su savo komanda deda visas pastangas siekdamas, kad Lietuvos ūkininkai gautų tokio paties dydžio išmokas, kaip ir kiti Europos Sąjungos žemdirbiai, tačiau padėtį labai apsunkina Didžiosios Britanijos išstojimas iš bendrijos. J.Neverovičiaus teigimu, tai įnešė bereikalingos įtampos visoje ES.

„Mūsų prioritetai – skirti dar daugiau dėmesio smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Taip pat mums rūpi ir klimato kaitos problemos. Tai – neišgalvotas dalykas, turintis didžiulę įtaką ir žemės ūkiui. Būtina ieškoti atitinkamų sprendimų. Negalime atsilikti ir inovacijų srityje. Turime kurti tokius žemės ūkio produktus, kurie duotų kuo didesnę pridėtinę vertę“, – pabrėžė J.Neverovičius.

Didžiausi rūpesčiai

Bendraudami su Prezidento patarėjais ir Žemės ūkio ministerijos atstovais, Suvalkijos žemdirbiai įvardijo opiausias savo krašto problemas. Bene daugiausiai jų išsakė Kazlų Rūdos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vidas Pielikis. Jis stengėsi kalbėti ne tik apie tuos rūpesčius, kuriais gyvena jo atstovaujamas kraštas, bet apskritai apie visiems ūkininkams aktualius reikalus.

Kaip vieną iš opiausių problemų V.Pielikis įvardijo kasmet prastėjančią melioracijos įrenginių būklę. Kairėje – D.Liutikas.

Vieną iš opiausių problemų V.Pielikis įvardijo kasmet prastėjančią melioracijos įrenginių būklę. Anot jo, šiam tikslui gaunamos lėšos netenkina nė vienos savivaldybės, o pačios jos savo išgalėmis nėra pajėgios tvarkyti ne pirmą dešimtį skaičiuojančių ir jau ne visada tinkamai funkcionuojančių melioracijos įrenginių. Žemės ūkio skyriaus vedėjo teigimu, norint tinkamai prižiūrėti visą melioracijos sistemą, vienam hektarui reikėtų 25–30 eurų kasmet. O tai vien Kazlų Rūdos savivaldybėje sudarytų per 400 tūkst. eurų.

„Yra ir dar viena problema: gaunamų lėšų negalime naudoti, kur norime. Pavyzdžiui, jei pinigai skiriami rinktuvui tvarkyti, jų negalime išleisti sausintuvui. Mūsų, kaip ir daugumos kitų savivaldybių, tiltai – avarinės būklės. Jiems taip pat reikia lėšų. Turime ir penkis bešeimininkius tvenkinius, kurių priežiūrai negauname pinigų. Įprastai tai pasikeičia atsitikus kokiai nelaimei. Nesinorėtų, kad ir šįsyk taip būtų“, – kalbėjo V.Pielikis.

Tarp opiausių problemų jis taip pat įvardijo visame Suvalkijos regione vilkų daromą žalą, apgailestavo, kad neįmanoma apskaičiuoti patiriamų nuostolių dėl migruojančių paukščių ištrypiamų laukų, pabrėžė besikeičiančio klimato padarinius.

„Turime ir dar vieną didelę bėdą. Tai – iš miško įvairią produkciją išvežančios technikos daroma neatitaisoma žala keliams. Reikėtų griežčiau reglamentuotų teisės aktų, kurie apibrėžtų miško savininkų ir jų produkcijos išgabenimo tvarką bei atsakomybę“, – į Prezidento komandą kreipėsi V.Pielikis.

Pasigenda pagarbos

Į susitikimą atvykę kelios dešimtys ūkininkų taip pat nepraleido progos pasisakyti ir atkreipti dėmesį į savo sektoriaus problemas. Štai žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ pirmininkas Juozas Valaitis baiminosi dėl Marijampolės cukraus fabriko ateities. Jo žiniomis, šis fabrikas – ant bankroto slenksčio. Pasak J.Valaičio, artėja cukrinių runkelių sėja ir žemdirbiai yra nežinioje dėl savo ateities. Jis prašė, jog Prezidentas G.Nausėda „įsikištų“ į šį reikalą ir padėtų išsaugoti šį fabriką. Prezidento patarėja A.Jakstienė pažadėjo pasidomėti šia situacija ir vylėsi, jog bendromis pastangomis cukraus fabriką pavyks išsaugoti.

Iš Vilkaviškio į Kazlų Rūdą atvykęs ūkininkas Valdas Kamaitis prašė atkreipti dėmesį į grūdų augintojų sektoriaus problemas. Anot jo, grūdininkai nesutinka su Lietuvoje patvirtintais ir daugelį metų nekeistais grūdų supirkimo ir tiekimo standartais. Kitose šalyse grūdai skirstomi tik į maistinius ir pašarinius, o pagrindinis kokybę lemiantis rodiklis yra baltymai bei drėgmės rodiklis. Jei Europos Sąjungos šalyse jis siekia 14,5 proc., tai Lietuvoje jis yra tik 14 proc. Dėl to nukenčia ūkininkai, o laimi – grūdų supirkėjai.

„Be to, mūsų šalyje maistiniai grūdai dar skirstomi į 5 ar 6 rūšis. Kur tai girdėta? Supirkėjai laviruoja taip, kaip jiems naudinga. Jau 20 metų kalbame apie šias problemas, bet niekas į mus nereaguoja“, – apgailestavo V.Kamaitis.

Apie sunkią pieno gamintojų situaciją pasisakė dar vienas Vilkaviškio krašto ūkininkas Arvydas Šlivinskas. Jo teigimu, dabartinė padėtis pieno sektoriuje netenkina nė vieno šalies ūkininko, o Vyriausybė ir kitos atitinkamos instancijos perdirbėjų ir pardavėjų interesus gina labiau nei paprastų ūkininkų.

 

Valentinas Jakimavičius

Rekomenduojami video