LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Su Utenos krašto ūkininkais susitikę LR Prezidento patarėjai dar kartą išgirdo, kad padėtis žemės ūkyje yra sudėtinga, tačiau, regis, atskyrė pelus nuo grūdų – didelis ūkininkų sluoksnis vis labiau skursta ir traukiasi iš rinkos, o nedidelė grupelė stambiausiųjų ūkininkų ketina pasinaudoti susidariusia padėtimi ir dar labiau pralobti. Taigi kuriems iš jų bus skirta ES ir valstybės parama?
Taikiklyje – tiesioginės išmokos
Gruodžio 10 d. Utenoje lankėsi LR Prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda. Vieni iš patarėjų – Aplinkos ir infrastruktūros grupė, kuriai vadovauja LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič – susitiko su Utenos ir aplinkinių rajonų žemdirbiais bei pagrindinių visuomeninių žemdirbių organizacijų vadovais. Pasak J.Neverovič, pagrindinis Prezidentūros uždavinys žemės ūkio srityje yra pasiekti, kad Lietuvai nustatytos ES tiesioginės išmokos (TI) būtų didesnės nei numatyta 2021–2027 m. ES paramos laikotarpio projekte.
„Šią savaitę Briuselyje vyks ES Vadovų tarybos pasitarimas, kuriame LR Prezidentas Gitanas Nausėda pateiks argumentuotą nuomonę, kad sprendimas šalims skirti labai skirtingas TI yra neteisingas, kad taip elgtis nesąžininga, o laisvosios rinkos sąlygomis toks sprendimas nepagrįstas. Prezidentas labai vertina ūkininkų raginimus ir paramą siekti šio tikslo“, – sakė J.Neverovič.
J. Neverovič
Ydingą tvarką reikia keisti
Susitikime Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus papasakojo apie pastaraisiais metais išplėstą ŽŪR tarptautinę veiklą. Kodėl būtent šiai veiklai skiriamas ypatingas dėmesys?
„Todėl, kad vienos šalies balsas yra mažai girdimas, o kai pasiūlymus pateikia 4–8 šalys, Briuselis juos vertina kur kas atsakingiau. Štai praėjusią savaitę Vilniuje ŽŪR surengė tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvavo net 8 ES šalių žemdirbių organizacijų vadovai, derinome savo nuomones, planavome veiksmus. Viena iš tokio bendravimo pasekmių – protesto akcija Briuselyje gruodžio 12 d., kurioje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Čekijos, Vengrijos bei Latvijos, o gal ir kitų šalių žemdirbių delegacijos“, – aiškino A.Svitojus.
ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug taisytinų reikalų ir vidaus rinkoje.
„Žemės ūkiui skiriamos ES ir valstybės lėšos turi būti naudojamos atsakingiau. Akivaizdu, kad iki šiol santykinai daugiau paramos sulaukdavo stambiausieji, stipriausieji ūkiai. Šią problemą tarptautinėje konferencijoje Vilniuje akcentavo ir Europos Komisijos atstovas I.Boot. Jo išvada tokia – ydingą tvarką reikia keisti, naujojo finansavimo laikotarpio metu taip būti negali“, – sakė A.Svitojus.
J.Neverovič akcentavo, kad Prezidentas remia ŽŪM veiksmus, kuriais siekiama remti smulkesnius šeimos ūkius.
„Mes atlikome analizę ir įsitikinome, kad stambieji ūkininkai gauna neproporcingai daug lėšų, o smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos tenka neproporcingai mažai. Tai reikia taisyti ir džiaugiamės, kad ŽŪM tuo dabar užsiima“, – sakė J.Neverovič.
Beje, Prezidento vyriausiasis patarėjas dar prieš šį susitikimą konstatavo, kad šalyje yra pakankamai reikšminga grupė labai stambių ūkių, uždirbančių įspūdingus pelnus. Paradoksalu, kad būtent tokių ūkių savininkai labiausiai priešinasi pasiūlymams sulyginti mokesčius ir keisti paramos teikimo tvarką.
Netikros ašaros
Po Prezidento vyriausiojo patarėjo išvados paradoksaliai susitikime nuskambėjo stambaus grūdų augintojo iš Kėdainių rajono Aušrio Macijausko teiginys: „Lietuvos kaimas šiuo metu pergyvena vieną iš giliausių krizių per visą Lietuvos egzistavimo laikotarpį.“
A. Macijauskas
Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai galėtų pritarti tokiai išvadai, bet tik ne stambieji. Tenka apgailestauti, kad A.Macijauskas nepateikė minėtą išvadą pagrindžiančių, pavyzdžiui, savo ūkio, finansinių duomenų, o naudojosi abstrakčiais „Eurostat“ duomenimis, t. y. vidutiniais dydžiais, už kurių ir gali pasislėpti itin didelius pelnus uždirbantys ūkiai. A.Macijauskas teisingai kalbėjo apie sudėtingą padėtį išgyvenančią gyvulininkystę, tačiau nė žodeliu neužsiminė apie stambiųjų augalininkystės ūkių padėtį. Ar jie irgi išgyvena didžiausią krizę per paskutinius tris dešimtmečius?
A.Macijauskas kritikavo, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė 2014-aisiais sumažino valstybės kofinansavimo žemės ūkiui dalį. Lyg ir teisingas priekaištas, tačiau A.Macijauskas užmiršo pakritikuoti ne mažiau klaidų padariusią A.Kubiliaus Vyriausybę. Gal todėl, kad 2008–2011 m. jis ir pats sėdėjo ŽŪM viceministro kėdėje, o juk būtent tada, pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorės Laimos Melnikienės, šalies žemės ūkyje įvyko lemiamas lūžis, kurio pasekmes ypač aštriai jaučiame kaip tik dabar. Pasak LAEI direktorės, maždaug nuo 2008-ųjų daugiau paramos pradėjo gauti stiprieji, stambieji ūkiai. Taip stambieji pradėjo dar labiau stiprėti, o smulkieji – vis labiau skursti.
„Žemės ūkis kaime yra pagrindinis darbdavys“, – susitikime argumentą rėžė A.Macijauskas.
Taip, bet ne bet koks žemės ūkis. Ūkininkas pamiršo pridurti, kad kaime darbo vietų sumažėjo būtent dėl sumažėjusios paramos, smulkiesiems ūkiams pradėjus sparčiau trauktis iš rinkos. Tuo tarpu stambieji ūkiai, „suvalgę“ smulkiuosius, tiek daug papildomų darbo vietų jau nesukūrė. Ir negalėjo sukurti, juk žengė modernizavimo keliu, todėl keista, kad A.Macijauskas bando įrodyti, jog juoda yra balta.
Smulkiųjų vargai
LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas J.Neverovič ir narė Agnė Jakštienė bei ŽŪM ES reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė išklausė ir užsirašė Utenos bei kaimyniniuose rajonuose ūkininkaujančiųjų pastabas ir pasiūlymus.
Štai užpališkis smulkusis ūkininkas Kęstutis Šileikis sakė, kad jo kaimynai smulkieji ūkininkai šįmet pardavė paskutines karves ir išgyvena tik gaudami tiesiogines išmokas.
„Ne savo valia jie pasitraukė – nebegalėjo ūkininkauti nuostolingai. Dabar dar norima iš jų atimti ir tiesiogines išmokas. Gerai, atimsite, nuvarysite juos ir nuo žemės, bet tada valstybė jiems turės mokėti pašalpas. Ar tai – išeitis?“, – klausė K.Šileikis.
Ūkininkas papasakojo apie savo sūnaus bandymus pradėti ūkininkauti, iš tėvo perimti ūkį. Pabandė, tačiau kaip tik dėl šios priežasties jaunasis ūkininkas prarado galimybę gauti ES paramą.
„Pritrūko balų. Jeigu ūkį jis būtų nusipirkęs, paramą būtų gavęs. Tačiau kur jam gauti tiek pinigų? Padovanojau – paramos negavo. Dabar sūnus gyvena ir dirba mieste“, – pasakojo K.Šileikis.
Smūgis jauniesiems
Apie jaunųjų ūkininkų problemas taikliai ir argumentuotai papasakojo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė Lina Meilutė Datkūnienė. Ji atkreipė Prezidento patarėjų dėmesį į ūkininkų kartų kaitos problemą.
Lina Meilutė Datkūnienė
„Rokiškio rajone iš pateikusių paraiškas 3 600 ūkininkų yra tik 280 jaunųjų ūkininkų. Apskritai, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį (nuo 2008 m.) jaunųjų ūkininkų sumažėjo daugiau nei perpus. Kokia to priežastis? Jauniems, pradedantiems ūkininkauti žmonėms skiriama per mažai dėmesio ir per maža, nemotyvuojanti parama“, – sakė L.M.Datkūnienė.
Jaunoji ūkininkė papasakojo apie šįmet susidariusią paradoksalią situaciją, kai jaunieji ūkininkai teikė paraiškas paramai gauti pagal Kaimo plėtros programą.
„Priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo taisyklės buvo patvirtintos šių metų vasario 7 d., tačiau dabar, iki paraiškų teikimo termino pabaigos likus dviem dienoms, taisyklės buvo pakeistos. Ir ne bet kaip pakeistos – vienas punktas pakeistas iš esmės prieštaraujančiu punktu. Klausėme ŽŪM specialistų – kodėl taip? Paaiškino, kad pasikeitė ES reglamentas. Kada pasikeitė? Ogi 2017-aisiais! Kaip pavadinti tokį valdininkų darbą?“, – piktinosi L.M.Datkūnienė.
Užstrigę ketinimai
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys pasiūlė pasinaudoti sėkminga Lenkijos patirtimi vystant kooperaciją.
„Lenkijoje žemės ūkio pagrindas yra šeimos ūkis. Lietuvoje stambieji ūkininkai su ironija vertina raginimus jungtis į kooperatyvus, esą, jiems nėra ką veikti kooperatyve, kuriame yra daug smulkesnių ūkininkų. Štai toks keistas stambiųjų ūkininkų mentalitetas“, – stebėjosi V.Šližys.
Gal dėl tokio mentaliteto prie žemdirbių akcijos Briuselyje neprisideda ir A.Macijausko suburti stambieji grūdų augintojai?
V.Šližys priminė valdžios pradėtus ir užstrigusius ketinimus dėl trumpųjų maisto grandinių skatinimo.
„Lenkijoje trumposioms maisto grandinėms gyvuoti sudarytos visos sąlygos, skiriama parama. Todėl ji sėkmingai veikia. Lietuvoje užstrigo, nes finansų ministras suabejojo, ar tokia parama nepasinaudos sukčiai. Tuo geri ketinimai ir baigėsi“, – pasakojo V.Šližys.
Ūkininkas užsiminė ir apie būtinybę gerinti ūkininkų įvaizdį. Kaip tai padaryti?
„Reikia viešai skelbti daugiau informacijos apie ES paramą kitose šalyse, kad lietuviai vartotojai suprastų, jog parama ūkininkams yra ir parama jiems“, – siūlė V.Šližys.
Tiesa, susitikime su LR Prezidento patarėjais būta ir absurdiškų kalbų apie ūkininkų įvaizdžio gerinimą. Pavyzdžiui, nuskambėjo kurioziški prašymai pažaboti kritiškai apie ūkininkus rašančią žiniasklaidą, ją uždrausti, kaip nors apriboti. Tarsi LR Prezidentas turėtų tokių galių.
LR Prezidento vyriausiasis patarėjas J.Neverovič pažadėjo, kad susitikime ūkininkų išsakytos problemos ir pasiūlymai bus atidžiai nagrinėjami, pasitelkus Žemės ūkio ministerijos specialistus. O tokio pobūdžio susitikimai bus rengiami ir kituose šalies regionuose.
