Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) trečiadienį bus aptartas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atskleidė, kad posėdžio metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tikslins atsakymus į seniau komiteto narių pateiktus klausimus ir pasiūlymus.
Yra surašę komiteto
nariai atskirus klausimus, kurie jiems rūpi, tie klausimai buvo nusiųsti
ministerijai. Kol kas gavome tik atsakymus, bet negavome pritarimo.
Dabar tikimės tam ir pritarimo“, – Eltai sakė V. Pranckietis.
Anot jo, KRK nariai norėtų išsamiau padiskutuoti dėl strategijoje
numatytų subsidijų ūkininkų investicijoms į žemės ūkio produktų
perdirbimą, taip pat – dvigubai didesnių vidutinių metinių išmokų
jauniesiems ūkininkams.
KRK pirmininko pastebėjimu, net keli jo kolegos komitete spėja, kad toks
padidėjimas gali iškreipti rinką, kadangi jauniems žemdirbiams laukus
nuomojantys asmenys gali tuo pasinaudoti ir pakelti nuomos kainą, o tai
esą gali iškreipti rinką.
„Ne vienas komiteto narys kelia klausimą, nes tai gali sukelti žemės
nuomos kainą, nes tas, kuris nuomoja žemę, jis žiūri į išmokas ir sako
„tiek gauni, tiek ir atiduok“. Tai turbūt negerai tai rinkai“, – teigia
V. Pranckietis.
Kitos parlamentarų abejonės susijusios su ŽŪM suplanuota nauja
tiesioginių bazinių išmokų skyrimo tvarka. Joms nuo kitų metų ketinama
įvesti 100 tūkst. eurų lubas, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus
mažinamos 85 proc., nors iš jų bus galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
KRK nariai ketina siūlyti išmokas pradėti riboti nuo 100 tūkst., o ne 60
tūkst. eurų.
„Buvo skaičius įrašytas 60 tūkst. eurų išskaičiuojant (darbo užmokestį –
ELTA).
Pasiūlėme, kad įrašytų 100 tūkst. išskaičiuojant“, – teigia V. Pranckietis. Vieną pasiūlymą, anot KRK pirmininko, pateikė kito, Ekonomikos, komiteto pirmininkas, anksčiau ėjęs ir žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius. Jis siūlo riboti išmoką ekologiniams ūkiams penkerių metų laikotarpiui.
„Ekologiniams ūkiams yra K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl to, kad būtų
ribojama 5 metams milijono eurų išmoka. Kitaip sakant, kad nebūtų
skatinami plotai, o būtų skatinama gamyba. Nes išmokos dabar eina už
plotus, todėl tos sumos gali augti tik deklaruojant plotus, o ne
didinant gamybą“, – dėstė V. Pranckietis.
Prašo nukelti akcizų kėlimą
KRK prašys atidėti planus iki 2024 m. atsisakyti subsidijų taršiam žemės
ūkyje naudojamai iškastiniam kurui, pavyzdžiui, „raudonajam“ dyzelinui.
Šiuo projektu, kuris jau yra įveikęs pateikimo stadiją Seime, be kita
ko, siūloma nuo 2025 m. taršaus iškastinio kuro akcizui įvesti CO2
dedamąją.
V. Pranckietis įsitikinęs, kad tokiems planams dar per anksti, be to,
dėl to gali strigti jau įgyvendinti žemės ūkio projektai, nukentėti
kaimiškų vietovių įstaigos. „Dėl kuro akcizo, kad diskusija prasidėtų
2025 m. kartu su Europos Sąjunga, kad nebūtume išbėgę į priekį. Yra daug
įgyvendintų projektų, kurie gali veikti tik su „raudonu“ dyzelinu, ir
tie įsipareigojimai yra tęstini. (...) Ir namai gyvenami, socialiniai
būstai ir įvairios valstybinės įstaigos, kurios veikia kaimiškose
teritorijose, su tuo dyzelinu veikia“, – pažymi V. Pranckietis.
Žemės ūkio plėtros strategija jau pateikta Europos Komisijai
ELTA primena, kad gruodžio 31 d. ŽŪM pateikė Europos Komisijai (EK)
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Didžiausią dėmesį ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams,
smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems
ekologiškai.
Strategijoje
ministerija numačiusi penkias ekoschemas – papildomus aplinkosauginius
reikalavimus ūkininkaujant. Išmokomis ŽŪM skatins sodininkystę,
uogininkystę ir daržininkystę, ariamos žemės keitimą pievomis ir jų
priežiūrą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovę bei
kompleksinės ekoschemos ariamoje žemėje įgyvendinimą.
ŽŪM keliamais aplinkosauginiais tikslais numatoma puoselėti
kraštovaizdį, apsaugoti dirvožemį, švelninti klimato kaitą, gerinti
vandens kokybę bei atkurti ir saugoti biologinę įvairovę.
Iš viso per ateinantį Europos Sąjungos paramos laikotarpį tiesioginėms
išmokoms ir kaimo plėtrai ŽŪM numato 4,27 mlrd. eurų: beveik 2 mlrd.
eurų bus skiriama apsirūpinti tvariai užauginti žemės ūkio produkciją ir
didinti agrosektoriaus pridėtinę vertę, 1,24 mlrd. eurų ministerija
asignuos klimato kaitai neutraliam ir gamtos išteklius tausojančiam
žemės ūkiui, 917 mln. eurų kainuos gyvybingo ir ūkininkavimui bei
verslui patrauklaus kaimo kūrimas. Mokslui, konsultavimui ir techninei
paramai bus skirta 115 mln. eurų.
EK strateginį planą patvirtins kitų metų antrojoje pusėje. Iki tol,
atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su
socialiniais partneriais ir tobulinamas