Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti objektai. Tarp areštuojamo turto – ne tik galvijai, bet ir kailiniai žvėreliai, kumelės, žirnių, rapsų ir bulvių derlius. Ūkininkai pripažįsta – išgyventi praėjusiais metais buvo nelengva, o ypač tiems, kurie turėjo finansinių įsipareigojimų. Atsirado siūlymų peržiūrėti Antstolių įkainius ribojantį įstatymą, esą antstolių įkainiai per dideli, neperžiūrimi senaties terminai.

Nuo eržilų iki traktorių

Kaip skelbia „Registrų centras“, laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra beveik dešimtadaliu mažiau nei 2021 metais. Iš viso šiuo metu šiame registre yra įregistruota per 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota 44,4 tūkst. turto arešto aktų (2021 metais – 46,7 tūkst.).

Kaip įprasta, dažniausiai dėl skolų prašoma areštuoti nekilnojamąjį turtą. Praėjusiais metais buvo areštuota daugiau kaip 61 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų, statinių ir inžinerinių įrenginių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsiduria ir transporto priemonės, žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos.

„Įdomiausių areštuoto turto pavyzdžių galima rasti neidentifikuoto turto skiltyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko unikalūs individualizuoti istoriniai automobiliai, elektriniai paspirtukai ir orlaivis. Jau tampa įprasta, kad tarp areštuojamo turto patenka naminiai augintiniai ir gyvuliai. Pernai buvo atvejų, kai buvo areštuotas žirnių, rapsų, kviečių ar bulvių derlius ar beveik 25 tūkst. vienetų menkių kepenų konservų“, – pasakoja Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.

2022 metais Turto arešto aktų registre įregistruoti keli turto arešto aktai, kuriuose arešto mastas nesiekia 10 eurų, o vieno turto arešto mastas tėra 1 euras. Tuo tarpu didžiausias turto arešto akte nurodytas turto arešto dydis 2022 metais – daugiau nei 48 mln. eurų.

„Didžiąją dalį skolininkų, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo yra areštuojamas turtas, sudaro fiziniai asmenys, iš jų 70 proc. sudaro vyrai, likusią dalį – moterys. Juridiniai asmenys rečiau patenka tarp areštuoto turto savininkų, tačiau neretai jų areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei fizinių asmenų“, – pasakoja A.Vdovenko.

VL paprašius patikslinti, kokio dar turto praėjusiais metais neteko ūkininkai, „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus patikslino, kad 2022 m. areštuota apie 200 karvių, 100 buliukų, 153 telyčaitės, 8 594 audinės, 1 200 šinšilų ir jų prieauglio, apie 50 kumelių bei eržilų ir apie 300 vnt. kitų galvijų, taip pat 770 žemės ūkio technikos vienetų, registruotų Traktorių registre.

Apie 50 vnt. neregistruotos žemės ūkio technikos – trąšų rezervuarai, grūdų talpykla, robotizuota karvių melžimo sistema su pieno aušinimo bei pašarų padavimo įranga, žirnių, rapsų, kviečių, bulvių.

„Tiksliai pasakyti, ar turtas priklausė būtent ūkininkui, negalime, nes tai nėra fiksuojama, tačiau galime daryti prielaidą, kad taip ir buvo“, – VL atsiųstame atsakyme rašo M.Samkus.

Gali būti ir daugiau

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius viliasi, kad antstoliai su arešto orderiais šiemet ūkiuose apsilankys rečiau, tačiau jis į besiklostančią padėtį agrosektoriuje žiūri realistiškai. Pasak jo, žemės ūkiui šie metai nebus lengvi, metai prasidėjo pieno krize, įtampa jaučiasi ir augalininkystės sektoriuje. „Pieno savikaina yra aukštesnė už supirkimo kainą. Kitaip sakant, kiekvienas litras pieno yra nuostolingas. Šiandien kalbame apie pieną, o rytoj tai jau gal bus mėsa ar grūdai. Savaime suprantama, kad antstolių vizito ūkiuose niekas nenori. Tačiau situacija tokia, kad visai realu, jog įsiskolinimų ūkininkai turi ir tokių arešto atvejų bus tik daugiau“, – apgailestauja R.Juknevičius.

Pasak jo, ūkininkas, vykdydamas savo veiklą, atsako visu savo turtu, vadinasi, už jo skolas gali būti areštuojamas bet koks turtas. O antstoliai savo ruožtu renkasi areštuoti tą turtą, kuris greičiausiai ir patogiausiai padengtų turimus įsiskolinimus. „Yra įsikuriančių ūkininkų, tačiau reikia nepamiršti apie kasmet likviduojamus ūkius. Vis tik tendencija tokia, kad pasitraukiančiųjų kasmet yra daugiau. Žemės ūkis yra rizikingas verslas ir jei ūkis yra likviduojamas, o ūkininkas turi finansinių įsipareigojimų, kai kreditoriai reikalauja su jais atsiskaityti, įsikiša teismas, tuomet skolas išieško antstoliai“, – tikina R.Juknevičius.

Jis taip pat mano, kad antstoliai turi teisę areštuoti ir tą ūkininkų turtą, kurį jie įsigijo pasinaudodami ir ES parama.

Reikėtų peržiūrėti antstolių veiklą

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas, pripažįsta, kad arešto atvejų ūkiuose pasitaiko kasmet, tačiau jį stebino tai, kad pernai buvo areštuotas net bulvių derlius. „Nesu girdėjęs, kad kada nors anksčiau būtų areštuotos bulvės. Kad gyvuliai būna areštuojami – gana dažna praktika. Kalbant apie antstolius, galiu pasakyti, kad čia situacija įtempta. Kiek teko domėtis, bendrai neišieškotų skolų suma siekia apie 2 mlrd. eurų. Kiek šių įsiskolinimų galėtų būti žemės ūkyje – nežinau, tačiau sunkumų žemės ūkyje jau nuo metų pradžios netrūksta... Kas bus, jei pieno supirkimo kainos nekils? Kiek laiko pienininkai galės melžti ir parduoti pieną žemiau savikainos?“, – svarsto A.Svitojus.

Tiek A.Svitojus, tiek R.Juknevičius pripažino, kad kartas nuo karto į jų organizacijas kreipiasi žemdirbiai, nepakeliantys savo finansinių įsipareigojimų. ŽŪR primininkas įsitikinęs, kad būtina taisyti Antstolių įkainius ribojantį įstatymą, nes antstolių įkainiai per dideli, neperžiūrimi senaties terminai.

Kokia yra Lietuvos antstolių rūmų pozicija šiuo klausimu – VL nepavyko išsiaiškinti, nes su jų atstovais susisiekti nepavyko.

Su force majeure sutarties nesudarys

Situaciją, kuri šiuo metu yra pienininkystės sektoriuje, Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė, vadina force majeure. Pašnekovė įsitikinusi, kad tokių žemų pieno supirkimo kainų negalėjo prognozuoti niekas, dėl to ūkiai, turintys įsiskolinimų, yra itin keblioje padėtyje. „35 ct už litrą pieno jau buvo ta riba, kurios negalėjome peržengti. Bet tai įvyko, kaina nukrito gerokai žemiau. Nors ūkininkai pinigus skolinasi tikrai atsakingai, tačiau mes su force majeure sutarties juk nesudarysime“, – atsidūsta pašnekovė, besivildama, kad pienininkai išlaviruos iš šios situacijos ir antstoliai į jų duris šiemet nesibels. Pasak jos, smulkieji ir vidutiniai ūkiai turi mažiau įsiskolinimų, todėl jiems nerimauti dėl turto arešto tenka kur kas mažiau nei stambesniems ūkiams. Smulkieji ūkiai šiandieną susiduria su išgyvenimo problema ir apyvartinių lėšų trūkumu. 

R.Vilimienė apgailestauja, kad iš praėjusią savaitę vykusio Pieno tarybos posėdžio neišgirdo nieko pozityvaus smulkiųjų ūkių adresu. Ji pabrėžė, kad smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai neprašo iš valstybės jokių subsidijų. Jie prašo pagalbos sureguliuoti teisingą konkurenciją, t. y., kad pieno perdirbėjai laikytųsi nustatytų taisyklių. „Patirtis rodo, kad jei mums valstybė suteikia kelių milijonų eurų paramą, mes gaudavome vieną centą, o perdirbėjai, per pieno supirkimo kainą iš mūsų paimdavo du centus“, – dėsto Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė.

Daržininkai išlaviravo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė taip pat sutinka, kad ūkininkams praėjusiais metais buvo sunku ištempti finansinius įsipareigojimus, tačiau ji negirdėjo, ar iš LDAA narių kam nors būtų tekę bendrauti su antstoliais. Pasak jos, rudenį daržovių pardavimo kainos net nepadengė savikainos, tačiau šiuo metu situacija taisosi. Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai brango svogūnai, jų kaina paaugo apie 15 proc., bulvių kaina pakilo 5 proc.

„Laimei, negirdėjau, kad kas nors iš mūsų ūkininkų atsidurtų ties bankroto riba. Visi tikimės, kad šiemet sąnaudos bus stabilios, o pajamos bus tokios, kaip būdavo seniau“, – sako I.Lukoševičienė.

Kam reikalingas arešto aktų registras?

„Registrų centro“ atstovų teigimu, jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas yra sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.

Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 264 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.

Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.