Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024 metams galima apdrausti iki lapkričio 15 d., bet jau matosi nauja tendencija, kad draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaidas – kaip trąšas ar sėklas. Be to, renkasi drausti daugiau augalų rūšių nuo įvairesnių rizikų.

Šį rudenį apdraustų pasėlių plotas – 200 000 ha – jau viršijo pernai apdraustą plotą (150 000 ha), nors draudimo sezonas dar nesibaigęs. Daugiau kaip 15 proc. šį rudenį savo pasėlius apdraudusių žemdirbių yra pasėlių draudimo naujokai, – teigia Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas („VH Lietuva“).

„Šie metai žemdirbiams buvo sunkūs, žemdirbiai nepraturtėjo, bet tapo apdairesni. Visi pamatė, kas gali nutikti, kai iš dangaus krenta kiaušinio dydžio krušos gabalai, kai žemdirbys netenka 100 proc. derliaus ir patiria šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Jeigu anksčiau kai kurie sakydavo „man taip neatsitiks“, tai šiemet pamatėme, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali aplankyti kiekvieno kiemą“, – sako „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Kitas elgesio pokytis, – išaugęs žemdirbių solidarumas bei pasikeitęs bendradarbiavimas. „Praūžus didžiajai krušai mums skambino žemdirbiai iš mažiau nuniokotų regionų ir sakė „mano žalos – palyginti mažavertės, pas mane nevažiuokite, važiuokite gelbėti tų, kurie labiausiai nukentėjo“. Patys žemdirbiai vieni kitiems padėjo nuimti derlių, saugodami jį. Anksčiau tokio solidarumo tarp žemdirbių matydavome retai“, – pastebi M. Rusteika.

Dar vienas pokytis – žemdirbiai nori apsaugoti visus auginamus augalus nuo visų rizikų bei apdrausti visus plotus. Anksčiau dažnas draudė dalį rūšių, manydami, kad visų plotų stichijos nepalies. Dabar žemdirbiai sako nebenorintys dalyvauti loterijoje, o vietoje to renkasi: „arba gausiu gerą derlių, arba draudimo išmoką“.

Nemažai ūkių, kurie nori apsisaugoti nuo vasaros rizikų, draudimo sutartis sudaro jau dabar, t. y. draudžia ne jau apsėtus laukus, o sėjos planą.

Šį sezoną žemdirbiai gali apdrausti daugiau kaip 70 augalų rūšių nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, šalnos, stichinės sausros, ugnies ir ilgalaikio lietaus. „2023-iųjų derliaus metais žemdirbiai nukentėjo nuo visų 8 rizikų iš 8, kurias mes draudžiame Lietuvoje. To dar nėra buvę”, – sako M. Rusteika. Kalbame apie lūžį galvoje, kad meteorologinių reiškinių riziką reikia įsitraukti į buhalteriją, kaip ir trąšas ar sėklas. Taip ir pasėlių draudimas tada tampa standartinėmis išlaidomis.

Po žiemos žemdirbiai pranešė apie iššalimą, ypač šiauriniai rajonai patyrė daug nuostolių. Žydėjimo metu buvo nušaldyti rapsai. Didžiausi šiemet buvo krušos nuostoliai, pranešta apie daugiau kaip 55 000 ha Lietuvoje ir Latvijoje pažeistų plotų.