Praėjus mėnesiui po Lenkijos draudimo iš didžiosios Lietuvos dalies importuoti kiaules, mūsų augintojai ragina valdžią neliūliuoti visų kalbomis, bet imtis atsakomųjų veiksmų – neįsileisti kiaulienos iš lenkų. Iš šios šalies eksportas į Lietuvą yra nepalyginti didesnis nei mūsiškis – į Lenkiją.

Gruodį sustabdė prekybą

Po praėjusių metų gruodį Lenkijoje nuvilnijusių ūkininkų protestų dėl žemų kiaulių supirkimo kainų – smūgis Lietuvos kiaulių augintojams. Lenkų žemdirbių prispausta valdžia apribojo kiaulienos ir kiaulių importą iš tų teritorijų, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir kurios priskirtos antrajai zonai (tai teritorijos, kur AKM nustatytas šernams).

Tvirtinama, kad paaiškinimų dėl tokio sprendimo Lenkija oficialiai nėra pateikusi. ES nedraudžia šalims prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, tik reikia suderinti su šalies Veterinarijos tarnyba ir pateikti dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška.

Lietuva eksportavo kiaules į Lenkiją, tačiau gruodžio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Lenkijos kolegų perspėjimą, kad dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma.

Sieks politinio susitarimo

Mūsų augintojai ragina valdžią imtis atsakomųjų veiksmų – neįsileisti lenkiškos kiaulienos, kurios eksporto apimtys į mūsų šalį yra nepalyginti didesnės nei mūsiškės – į Lenkiją.

Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo, kad imsis griežtesnių priemonių, jeigu su kaimynais nepavyks susitarti. Jie taip pat kalbėjo, kad dar neišnaudotos diplomatinės priemonės.

Susitikime su ūkininkų atstovais S.Skvernelis pažadėjo paskambinti Lenkijos premjerui ir pasiaiškinti dėl kiaulienos ir kiaulių importo draudimo iš dalies Lietuvos.

Ir premjeras, ir žemės ūkio ministras užsiminė, kad toks šalies kaimynės sprendimas nesuderinamas su ES galiojančiais teisės aktais ir pažeidžia laisvos prekybos principą, nes išvežama kiauliena yra sveika, saugi, ji tikrinama papildomai.

Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis trečiadienį telefonu kalbėjo su Lenkijos žemės ūkio ministru kiaulių maro klausimais. Jis pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelią grėsmę ES regionalizacijos sistemai, tad kartu – ir pačiai Lenkijai.

,,Manau, kad Lenkijos ministras suprato, kad toks sprendimas pavojingas jiems patiems, – po pokalbio sakė Europos Komisijos narys. – Pokalbis buvo naudingas, susitarėme dar kartą susitikti kitą savaitę Berlyne įvyksiančioje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje. Galėsime aptarti tolesnius operatyvius veiksmus bei konkretų problemos sprendimą surasti dalyvaujant žemės ūkio ministrui G.Surpliui.“

Situacija rinkose įtempta

„Situacija rinkoje labai įtempta visoje Europoje, o Lietuvoje dar sudėtingiau, nes liekame be alternatyvų. Negalime išvežti kiaulių, kainos krito, kiaulių augintojai dirba nuostolingai. Gyvojo svorio kilogramas kainuoja 90 centų – tokių žemų kainų dar nėra buvę. Jie ne tik negauna pelno, bet dar ir primoka, kad augina ir parduoda kiaules. Tie, kurie daugiau realizuoja kiaulių, patiria daugiau nuostolių“, – situaciją apibūdino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas.

Pagrindinė gyvų kiaulių eksporto kryptis – Lenkija, kur išvežama apie dešimtadalį išaugintų kiaulių. Per dešimt praėjusių metų mėnesių į šalį kaimynę buvo išvežta apie 150 tūkst. kiaulių, iš jų – per 90 tūkst. skersti ir apie 60 tūkst. paršelių auginti.

Pasak A.Baravyko, jeigu situacija užsitęs, išgyvens tie, kurie turi pasitaupę lėšų, o kitiems gali būti riesta. Kainą dar žemiau spaudžia kiaulienos importas iš kitų šalių.

„Mums svarbiausias yra gyvų kiaulių eksportas, kiaulienos išvežame nedaug, bet lenkų mėsos supirkėjai atsisako ir jos. Skerdenų oficialiai uždrausti negali, bet toks neoficialus draudimas įmanomas, panašu, kad taip ir vyksta. Situacija tikrai negraži“, – konstatavo jis.

Anot LKAA vadovo, iki tol Baltijos šalys ir Lenkija kovodamos su AKM buvo sąjungininkės, o dabar Lenkija izoliuojasi. „ES suskirstė šalių, kur plinta afrikinis kiaulių maras, teritorijas į tam tikras zonas, todėl atsirado apribojimų. Bet buvo susitarta, kad tarpusavyje galėsime prekiauti ir sudaryti augintojams galimybes parduoti kiaules. Tarp Latvijos ir mūsų augintojų vyksta judėjimas ir prekyba, o Lenkija užsidarinėja. Tačiau tai nepadės, nes kainos vis tiek mažos. Jie dabar daugiau atsiveš kiaulienos iš Belgijos, ir situacija nepagerės“, – svarstė A.Baravykas.

Siūlo neliūliuoti kalbomis

LKAA vadovo manymu, susitarimo su kaimynais reikėtų siekti diplomatiniais būdais, kad būtų sugrįžta prie abiem pusėms naudingos prekybos kiaulėmis ir mėsa. „Aišku, galima reikalauti atsakomųjų veiksmų, bet geriau rasti dialogą. Kaimynai ilgai šventė Kalėdas, gal dabar reikalai pajudės“, – vylėsi jis.

Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius ragintų valdžios atstovus neliūliuoti visų kalbomis, bet imtis ryžtingesnių veiksmų. „Kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno, bet jeigu galioja ES susitarimas, jo turi laikytis visos susitarimo šalys. Tad tokie kaimynų veiksmai netoleruotini. Vis dėlto vertėtų imtis atsakomųjų sprendimų, nes nepalyginti daugiau atsivežama iš Lenkijos kiaulienos. Jeigu jie spjauna, kodėl mes turime bučiuotis? Tokiu atveju būtų lengviau derėtis“, – įsitikinęs kiaulininkystės ūkio vadovas.

Edmundas Adomavičius

Mažėja kiaulių

E.Adomavičiaus mano, kad jeigu valdžia nesiims radikalesnių sprendimų, kiaulių augintojai patirs nemenką smūgį, o kai kam gali tekti užsidaryti. „Laikas eina, nuostoliai auga. Pardavę kiaulę, patiriame 15–16 eurų nuostolį. Užsidarius Lenkijos rinkai, Lietuvos skerdyklos per mėnesį papildomai turi paskersti apie 10 tūkst. kiaulių. Ir tai yra perteklinė mėsa, kuri dar labiau apsunkina ir taip prastą augintojų padėtį“, – įvertino jis.

„Gražionių bekono“ vadovas konstatavo, kad kiaulininkystės sektorius visoje ES patiria sunkumų, o Lietuvoje padėtis dar sudėtingesnė. „Gruodį pasijuto sunkumai, kai pradėjome šerti 18–20 proc. pabrangusiais pašarais, dar prisidėjo Lenkijos draudimas. Statistika rodo, kad kiaulių Lietuvoje dar labiau mažėja. Lenkijoje daug daugiau augintojų, jie protestuoja, o pas mus jau nebelieka kam reikalavimus reikšti. Pas mus yra tik 36 ūkio subjektai, kurie augina tūkstantį ir daugiau kiaulių. Iš rinkos traukiasi ne tik smulkieji augintojai, bet ir stambesni ūkiai. Netrukus gali ateiti toks metas, kai kiaules bus auginamos tik zoologijos sode“, – nusivylimo neslėpė E.Adomavičius.

Pokyčiai pasijustų turguose

Galima būtų teigti, kad kiaulių augintojų dejonės dėl užsidariusios Lenkijos rinkos, – nerimtos, nes kiaulių Lietuvoje nepriauginama tiek, kiek suvartojama mėsos, tad vietos rinkoje turėtų būti pakankamai erdvės – apie 60 proc. kiaulienos importuojama. Apie pusė (30 proc.) viso kiaulienos importo mus pasiekia iš Lenkijos, kita dalis – iš Belgijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, ne viskas taip paprasta. „Turint omenyje, kad mes neužsiauginame pakankamai kiaulių ir mums trūksta vietinės kiaulienos, kiaulių eksportas turėtų būti mažesnis. Tačiau problema ta, kad nedideli augintojai neturi realizacijos vietoje, nes perdirbimo įmonėms reikia didelio kiekio. O kiaulienos importuotojai nori išsikovoti kuo didesnę rinką Lietuvoje ir nukonkuruoja vietos augintojus. Šiems sunku savo kiaules parduoti vietoje, todėl kiaulės ir vežamos daugiausia į Lenkiją, dar kažkiek – į Latviją“, – aiškino A.Gapšys.

A.Gapšys

LAEI eksperto vertinimu, jeigu Lietuva taip pat uždraus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos antrosios AKM zonos, situacija mūsų rinkoje labai nepasikeis – lenkiškos kiaulienos vietą greitai užims belgiška, vokiška ir daniška produkcija. „Europos Sąjungos rinkoje kiaulienai daug trukdžių, siaurėja eksporto galimybės. Jeigu tik neliks lenkiškos, tuoj priveš iš kitų šalių, ir vartotojai to nepajus. Beje, iš tų pagrindinių keturių šalių, iš kurių daugiausia pas mus atvežama kiaulienos, lenkiška yra brangiausia“, – aiškino jis.

Pokyčiai pasijustų nebent turguose, kur pardavinėjama daug lenkiškos kiaulienos. Jeigu Lietuva apribotų lenkiškos kiaulienos įvežimą, turguose daugiau erdvės atsivertų vietoje išaugintai mėsai arba pasijustų kiaulienos sumažėjimas.

Paaiškinimų nepateikė

Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Iš Lenkijos neturime jokių paaiškinimų. Tikimės, kad juos galbūt greičiau gaus Europos Komisija, kuri taip pat dėl šios situacijos yra užklaususi Lenkijos atitinkamas tarnybas ir ministerijas ir laukia jų atsakymo. Matyt, patys lenkai yra nepatogioje situacijoje.

Praėjusį gruodį mūsų tarnyba buvo informuota, kad kiaulių prekyba sustabdyta dėl procedūrinių dalykų, kitokios priežastys nebuvo nurodytos. Jau daugiau nei dvejus metus vyksta kiaulienos iš antrosios AKM zonos prekyba su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija ir gana sėkmingai. Šiai prekybai taikomi specifiniai reikalavimai, kurių visi laikomės. Yra susiderinama su šalimi, kur išvežama kiauliena, atliekami ekstra tyrimai, kiaulių ūkių patikrinimai ir kt. Jokių pažeidimų iki tol nebuvo nustatyta, ir dabar dėl to neturime informacijos. Po ūkininkų demonstracijos Lenkijoje jų žemės ūkio ministras pažadėjo nedelsiant išspręsti situaciją ir atšaukti leidimą vežti gyvas kiaules iš Lietuvos. Taip ir buvo padaryta.

Apskritai mūsų ir Lenkijos kolegų santykiai labai geri, mes kartu rengiame europinius teisės aktus, kartu mokomės, dalijamės kovos su kiaulių maru patirtimi. Tikimės, kad situacija išsispręs visiems palankiu būdu, ir pirmiausia lenkai turėtų būti tuo suinteresuoti. Juk iš Lenkijos pas mus atvežama apie 18 tūkst. tonų šviežios kiaulienos, o mes į Lenkiją išvežame tik apie 5 tūkst. t šios produkcijos.