Melioracijos problema jau įsisenėjusi ir iki skausmo visiems žinoma – melioracijos statiniai stipriai nusidėvėję, o jų rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto daugelį metų lėšų nebuvo skiriama. Paberiama tik trupinių priežiūrai. O juk melioracija – žemdirbystės pagrindas, be kurio nebus gamybos, tik pelkės, kaip buvo prieš daug metų. Panašu, kad sparčiai grįžtame į praeitį, nes didesniam finansavimui prošvaisčių kol kas nematyti.

Prarandamas didžiulis turtas

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) posėdžiavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje, kur buvo išklausytos melioracijos problemos, aptartos finansavimo perspektyvos. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad 2012 m. visų Lietuvos melioracijos statinių ir įrenginių vertė buvo įvertinta 24 mlrd. litų. Tai prilygo dviem tuometiniams Lietuvos biudžetams!

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2,19 mlrd. eurų, iš jų valstybei nuosavybės teise priklauso 1,192 mlrd. eurų (apie 54 proc.), ūkio subjektams – 998 mln. eurų (apie 46 proc.). Valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai yra labai nusidėvėję – apie 73,4 proc. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės.

Taigi, prarandamas didžiulis turtas, o valstybė kelia rankas aukštyn: „Pinigų iš esmės tvarkyti melioracijos sistemas nėra.“ Jau seniai brandinama mintis, kad prie to turi prisidėti ir patys žemės naudotojai. Jie tai ir daro įgyvendindami investicinius projektus, tačiau tam pajėgūs toli gražu ne visi.

Nerado sutarimo

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pateikė skaičių: 2021–2022 m. melioracijos statinių priežiūrai ir remontui iš valstybės biudžeto skirta po 11,506 mln. eurų, iš Valstybės investicijų programos – po 2,880 mln. eurų. 2018–2021 m. iš Valstybės investicijų programos rekonstravimui buvo skirta apie 19,724 mln. eurų. Dar gauta lėšų iš Solidarumo fondo – 16,99 mln. eurų (2019–2020 m.). Iš Kaimo plėtros programos (KPP) žemės ūkio vandentvarkai per pastaruosius 5 metus atiteko daugiau nei 70 mln. eurų.

Metinis finansavimas melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai sudaro apie 28,39 mln. eurų. Tačiau tai tik lašas jūroje – iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. statinių nusidėvėjimo vertės. Valstybės žemės fondo 2021 m. pradžios duomenimis, valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui reikėtų apie 1 mlrd. eurų (2020 m. kainomis).

Metinis finansavimas melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai sudaro apie 28,39 mln. eurų. Tačiau tai tik lašas jūroje – iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. statinių nusidėvėjimo vertės.

ŽŪM parengė Melioracijos įstatymo projektą, tačiau, pasak D.Dudučio, nebuvo rasta bendro sutarimo dėl deramo finansavimo melioracijos statinių rekonstrukcijai užtikrinimo. Siūloma steigti melioracijos fondą ir telkti alternatyvius finansavimo šaltinius.

Žemės ūkio viceministras pabrėžė, kad naujuoju 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu numatomi esminiai pokyčiai – smarkiai mažėja KPP lėšų, be to, ne mažiau kaip 30 proc. jų bus nukreipta „žaliesiems“ tikslams. Tad kitoms investicijoms, taip pat ir melioracijai, liks mažiau.

Lėšos tik „kosmetikai“

Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybių administracijos atstovai skaičiais pailiustravo, kokie melioracijos skauduliai jų krašte. Jie panašūs visuose rajonuose – drenažas ir kiti melioracijos statiniai lūžta, dėvisi, tačiau lėšų paberiama tik „kosmetikai“.

„Nuo 2014 m. valstybės finansavimas buvo daugmaž panašus – apie 300 tūkst. eurų. 2019 m. iš Solidarumo fondo liūčių pažeistai infrastruktūrai atstatyti gavome beveik 532 tūkst. eurų. O didžiausia suma pasiekė iš Valstybės investicijų programos – 737 tūkst. eurų, dar ir kitais metais jos pažadėta. Beje, tokią paramą gaus tik keturios šalies savivaldybės“, – sakė Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė.

Ji dar užsiminė, kad rajone įgyvendinami ir vandentvarkos projektai, remiami europinės paramos lėšomis. Žemės ūkio skyriaus vedėja pabrėžė, kad nemažą indėlį įneša ir melioracijos statinių naudotojų asociacijos, kurių rajone yra apie 30. Jų pasirašytų investicinių projektų suma siekia apie 11 mln. eurų, rekonstruota maždaug 110 km melioracijos griovių ir drenažo sistemų.

„Pagal gaunamas lėšas melioracijos griovius rekonstruosime 35 metus. Mes nebesuprantame, kokia darbų ir investicijų prasmė. Jeigu nebus priežiūros, strategijos, laukai vėl „grįš į gamtą“, – perspėjo J.Jasiūnienė.

Laukia naujo įstatymo

Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Bimbiris antrino kolegei: „Ilgalaikis valstybės melioracijos politikos nebuvimas, skurdus finansavimas, neaiškus melioracijos inžinerinių statinių valdymas melioracijos šaką atvedė į katastrofišką situaciją, kuri kasmet tik blogėja. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Kupiškio rajonui skirta 201 tūkst. eurų, iš kurių 30 proc. skiriame avarinių gedimų taisymui, 20 proc. – užtvankų ir griovių priežiūrai, 40 proc. – griovių ir juose esančių statinių remontui.“

Jis minėjo, kad 2009 m. rajonui skirtos lėšos melioracijai buvo sumažintos 2,2 karto. „Jeigu dabar gautume tiek, kiek 2008 m. (450 tūkst. eurų per metus), per 10 metų susitvarkytume visus griovus ir dar liktų lėšų jų priežiūrai“, – kalbėjo melioracijos specialistas.

Ir ūkininkai, ir specialistai laukia naujo melioracijos įstatymo. Jie tikisi, kad jis įneš šiek tiek daugiau aiškumo. „Dėl melioracijos įstatymo yra daug įvairių klausimų, bet laukiame galutinio varianto, tada ir matysime“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės atstovas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiausia lėšų skiriama melioracijos griovių ir juose esančių statinių remontui. „Pagrindinė problema – kas toliau prižiūrės suremontuotus griovius. Jeigu to nebus, vėl pradės augti žolės ir krūmai, vagoje kaupsis nešmenys. Todėl naujo Melioracijos įstatymo projekte yra numatomas sutvarkytų griovių priežiūros perdavimas naudotojams. Bet kyla klausimas, kas tuos darbus prižiūrės, kaip tai darys smulkūs ūkininkai, kurie neturi technikos“, – problemas vardijo R.Bimbiris.

Skirtingas požiūris

Melioracijos specialistas neapėjo problemos, kuri kyla dėl reguliuotų upių ir upelių. Aplinkos ministerija ir ŽŪM juos traktuoja skirtingai. O juk reguliuoti upeliai, anot jo, atlieka lygiai tą pačią funkciją kaip ir visi kiti melioracijos grioviai, todėl ir juos remontuoti yra privalu tomis pačiomis sąlygomis. Esant nesusikalbėjimui daugelio šių upelių tvarkymo darbai atidedami, dėl to kenčia ūkininkai.

„Daug girdime, kad ruošiamasi kreivinti ar kitaip gadinti melioracijos griovius, kuriuos gamtininkai vadina upeliais. Bet jie juk yra mūsų apskaitoje. Kaip mes galėsime tuos griovius prižiūrėti ir remontuoti? Juk reikės kiekvienais metais šienauti, o visokie kliuviniai trukdys. O kas atsakys už patvenktas drenažo žiotis? Ar tam buvo melioruojama, kad vėl būtų gadinama?“ – klausė Kupiškio rajono savivaldybės atstovas.

Dar viena didelė problema – melioracijos specialistų stygius. 80 proc. Lietuvos savivaldybėse dirbančių tarnautojų jau yra netoli pensinio amžiaus arba jau pensininkai, o jaunų šios srities specialistų neatsiranda.

Blusa svarbiau už žmogų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius paantrino, kad ir ŽŪM trūksta specialistų, kurie išmanytų melioraciją. „Mes praradome daug laiko ir šimtus milijonų eurų, kurie nuėjo perniek, nes investavę europinius pinigus į griovius toliau jų neprižiūrėjome ir jie vėl užaugo. Kol nepriimame jokių sprendimų, situacija žiauriai blogėja. Iš susitikimo su žemės ūkio ministru išgirdau naujieną, kad ten, kur melioracija sugedusi, gal neapsimoka jos taisyti, tegu natūraliai pelkėja. Laimingas yra „pelkių“ ministras, kurio svajonės pildosi“, – žemės ūkio ministrui įgėlė ūkininkas.

Jis stebėjosi, kad melioracijai pinigų stinga, tačiau, pavyzdžiui, melioracijos griovių kreivinimui, tokių darbų reklamavimui ir kt. jų žaibiškai atsiranda. „Mes šiandien daugiau kalbame apie vandens blusą, nei apie žmogų, kuris gyvena šalia to griovio. Sugalvojame keisčiausių sprendimų, kad įsisavintume pinigus, ir neskiriame jų ten, kur jie greitai atsipirktų. Turime apsispręsti: leidžiame užpelkėti ar dar bandome kažką gaminti. Reikia gelbėti brangiausią turtą – melioruotas žemes“, – rėžė Z.Aleksandravičius.

Įtampa dėl lėšų didės

Žemės ūkio viceministras sakė, kad steigti privačių iniciatyvų melioracijos fondą Lietuvoje būtų nerealu, o valstybiniai fondai pagal naujuosius biudžeto sandaros principus nebenumatomi. „Tačiau galės būti ir yra specialiosios programos, bet jos bus stipriai transformuotos. Į jas nebus surenkamos tikslinės lėšos, mokesčiai. Specialiosios programos bus finansuojamos iš bendro valstybės biudžeto pagal tai, kiek sektorius, kuriam prašoma lėšų, generuoja pridėtinės vertės, arba kiek jis jos prarastų be finansavimo. Čia yra ir galimybių, ir grėsmių. Galima įrodyti, kad šalies mastu šis sektorius generuoja didelę pridėtinę vertę, todėl turi būti stipriai finansuojamas. Bet yra grėsmė, kad ir kiti sektoriai turės svarių ar dar svaresnių įrodymų. Taigi, nuo 2023 m. pjaustant biudžeto pyragą įtampa padidės“, – aiškino D.Dudutis.