Visa laimė, pagalvojau, kad mes ne amerikiečiai, kurių įprotis visur ir visada važinėti dideliais pikapais, kiek glumina. Juk tai tikrai nėra nei pati patogiausia, nei lengviausiai valdoma, nei ekonomiškiausia transporto priemonė. Automobilį reikia rinktis taip, kad jis labiausiai atitiktų gyvenimo poreikius. Jeigu esi daugiavaikės šeimos tėvas, tikriausiai kasdien nevažinėsi dviviete „Mazda MX-5“. Ir atvirščiai – jeigu esi sportiškas, veiklus, dar nesukūręs šeimos vyras, nebūtinai pirksi sau krovininį „Renault Master“.

Skirtas veikliems

Daugiau nei 300 kilometrų nuvažiavęs prie populiariausio pasaulyje, jau aštuntos kartos pikapo „Toyota Hilux“, vairo dar kartą įsitikinau – tai puikus automobilis tiems, kurių darbas ar poilsis susijęs su aktyvia fizine veikla.

Šis automobilis tai lyg gerai pasiūti darbo batai – nors jie patogūs, lengvi, šilti ir gražūs, tačiau vis tiek pirmiausia skirti darbui. Jie nėra tinkami kas vakarą bėgioti krosus ar lankytis koncertuose Nacionalinėje filharmonijoje. Kiekvienam atvejui reikia skirtingų batų ir drabužių. Taip ir šis automobilis turi labai konkrečią paskirtį – ištikimai tarnauti ir sunkiai dirbti. Jis patikimas, pravažus, patogus – tarsi didesnio pravažumo mobilus biuras ant ratų su didele daiktadėže.

Jį bandant neapleidžia jausmas, kad čiupinėji tikrą daiktą, kurių šiuolaikiniame pasaulyje lieka vis mažiau. Mechaniką ir patikimą konstrukciją vis dažniau keičia įvairus „softas“ ir išmaniosios programėlės. Šiame automobilyje „softo“ yra tik tiek, kiek būtina saugiai važiuoti. Visa kita – laiko patikrinti sprendimai.

Nebijo blogo kelio

Linginė galinė pakaba gali atrodyti archajiškai, bet ji yra tinkamiausia ir patikimiausia sunkiems kroviniams vežti. Lėtesnė pavara, galinio diferencialo blokavimas – atributai, kurių daugelis šiuolaikinių visureigių net nebeturi arba turi elektroninius šių sistemų imitatorius.

Nors gale sumontuotos lingės verčia tuščio pikapo kėbulą judėti ir drebėti daugiau nei automobilį su įprasta daugiasvirte pakaba, bet tai pernelyg nevargina ir keleiviai sustoti neprašo. Tai bene geriausia linginė pakaba, kurią teko bandyti. O linksmoji dalis prasideda išsukus į žvyrkelį. Šis visureigis tampa itin komfortiškas – jo važiuoklė sugeria visus nelygumus ir atrodo, kad žvyruotais miško keliukais šiuo visureigiu važiuoti yra net maloniau nei asfaltu.

Mat geruose keliuose šis automobilis nesukelia didesnių emocijų – tiesiog važiuoji, ir tiek. Tačiau ten, kur baigiasi asfaltas, pasidaro gerokai įdomiau, užplūsta pasitikėjimas ir azartas vienu metu, o akys tik ir ieško, kur čia kokia gilesnė bala ar klampynė, staigesnis posūkis ar sunkiau pravažiuojama kelio atkarpa.

Juntami dideli gabaritai

Žinoma, nuvažiavęs prie prekybos centro, netrunki įsitikinti, kad parkuoti šį 5,3 metro ilgio automobilį ne taip paprasta, net ir su galinio vaizdo kameros pagalba. Apsisukumo spindulys didžiulis – kur įprastu automobiliu apsisuktum vienu judesniu, su „Hilux“ reikia daryti tris. O kai galų gale pastatai į savo vietą parkinge, pamatai, kad ilgas pikapas užėmė ne tik visą mašinai skirtą vietą, bet ir įkišo nosį į kaimyno teritoriją. Žodžiu, naujasis „Hilux“, kuris yra 7,5 cm ilgesnis, 2 cm platesnis ir 4,5 cm žemesnis už savo pirmtaką, iš tiesų yra didelis ir ilgas automobilis.

Sumažinti jo gabaritų keliamus nepatogumus padeda šiuolaikiškas, patogus interjeras ir technologijos: prieš vairuotojo akis įtaisytas stilingas prietaisų skydelis, visi mygtukai centrinėje konsolėje išdėstyti patogiai, o didžioji dalis funkcijų atliekama atliekama tapšnojant į 7 colių ekraną. Ant šio ekrano perteikiamas ir galinės kameros vaizdas. Beje, jos vieta ant kėbulo parinkta puikiai, ji neišsipurvina net smarkiam lietui lyjant, todėl manevruojant atbuline eiga labai gelbėja.

„Hilux“ aprūpintas „Toyota Safety Sense“ saugos paketu, kuriame yra naudingų ir patogių dalykų: kelio ženklų atpažinimo bei nukrypimo iš važiuojamosios juostos įspėjamoji sistema, priekabos siūbavimo kontrolės sistema. Vertinant „Hilux“ interjerą ir žinant šio automobilio prigimtį bei tai, kad bekelėje komfortas nėra pats svarbiausias dalykas, šio pikapo vairuotojas jaučiasi labai jaukiai ir patogiai. Juk geras darbo įrankis ir turi būti patogus.

Įvertinti pasaulyje

Bandyto modelio automatinė 6 laipsnių pavarų dėžė gerai suderinta su 2,4 litro (150 AG) dyzeliniu varikliu. Variklis gana tylus. Tokiam dideliam pikapui gal ir norėtųsi kokių 50 papildomų „arklių“, tačiau bandytas derinys bendro įspūdžio tikrai negadina. Juolab kad mašina skirta ne sprintui, o bekelei ir blogiems keliams: 12,8 sekundės trunkančio įsibėgėjimo iki 100 km/val. pakanka, kad eismo sraute nesijaustum blogai.

Nepakrautas mieste jis naudoja apie 10–12 litrų dyzelino. Važiuojant užmiestyje keliu Vilnius–Panevėžys iki 120 km/val. greičiu, jam reikia 9,5 litro degalų šimtui kilometrų kelio. Tiesa, taip lekiant nesijaučia greičio, nes jo pojūtį slopina kur kas geresnė nei pirmtako garso izoliacija.

Nors gamintojai deklaruoja 7,8 litro vidutines sąnaudas, tačiau važiuojant leistinu greičiu ir net įjungus „Eko“ režimą bei smarkiai nespaudžiant akceleratoriaus, kelionės vidurkis buvo 10,4 litro. Taigi, reikėtų skaičiuoti, kad be 10 litrų dyzelino šiuo pikapu pajudėti šen bei ten vargu ar pavyks.

Pigiausia keturiais ratais varoma „Hilux“ versija kainuoja nuo 29 190 eurų, o bandyto „Nenugalimojo“ modelio kaina yra 39 290 eurų. Aštuntos kartos „Toyota Hilux“ yra tvirtesnis už savo pirmtaką 20 procentų, jis pasižymi geresne garso izoliacija ir yra ekonomiškesnis. Nors šiame pikape galima rasti nedidelių trūkumų, tačiau jie tikrai negali sumenkinti per ilgą laikotarpį suformuotos nuomonės šį itin patikimą ir tvirtą visureigį.

Tai byloja skaičiai ir faktai: nuo 1968 m. viso pasaulio keliais važinėja daugiau nei 16 mln. „Toyota Hilux“. Jis išbandytas Šiaurės ašigalyje, nuvažiavo iki Antarktidos, bet bene geriausias patikimumo įrodymas – visuose „karščiausiuose“  pasaulio taškuose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose visų kariaujančiųjų pusėse naudojami tik įvairių kartų „Toyota“ pikapai, ant jų net įrengiami stambaus kalibro kulkosvaidžių bokšteliai.