Žemės ūkio ministerija kartu su ūkininkų atstovais nusprendė kurti darbo grupę, kuri spręs Lietuvos daugiamečių pievų klausimą ne tik iki 2023 m., bet ir ateityje. Tai susitikę sutarė ministerijos, Žemės ūkio tarybos ir Žemės ūkio rūmų atstovai.

Nesąžininga Lietuvos atžvilgiu

„Pievų problema bus aktuali ne tik šiais metais. Didesnį nerimą kelia laikotarpis nuo 2023 m., kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą. Tai politinis klausimas, kurį galima išspręsti tik Europos Komisijoje (EK), nes situacija yra nesąžininga ne tik mūsų, bet ir kitų Baltijos šalių, kuriose kyla panašių problemų, atžvilgiu.

Paradoksas, kad įgyvendindami klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslus, žemės ūkio paskirties žemę paverčiame miškais, šlapynėmis, saulės elektrinių parkais, tačiau šios pastangos ilgalaikėje perspektyvoje neatsispindi referenciniuose pievų dydžiuose. Mažėjant bendram žemės ūkio paskirties žemės plotui, privalomas išlaikyti daugiamečių pievų plotas nemažėja. Tokiais tempais judėdami pasieksime ribą, kai Lietuvos žemės ūkis bus nekonkurencingas, o su tuo sutikti negalime“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Susigrąžinti „sofos“ ūkininkus?

Ūkininkai pastebi, kad viena iš priežasčių yra ta, jog pernai, atsiradus draudimui smulkinti (mulčiuoti) žolę, dalis vadinamųjų „sofos“ ūkininkų nusprendė nebetvarkyti ir nedeklaruoti pievų ir tuo pačiu nebegauti už jas išmokų. Tačiau nedeklaravus pievų, jų plotas, palyginti su referenciniais metais, atitinkamai sumažėjo. Vis dėlto ministras nepritarė minčiai vėl supaprastinti sąlygas „sofos“ ūkininkams.

Šiuo metu vertinami įvairūs pasiūlymai dėl daugiamečių pievų išlaikymo, reglamento interpretacijos, statistiniai duomenys ir galimos išimtys. Informaciją planuojama pateikti įvertinti ūkininkų atstovams. Lygiagrečiai rengiamos derybinės pozicijos, siekiant įrodyti Lietuvos faktinį prisidėjimą prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės įgyvendinimo tikslų.

„Susigrąžinti „sofos“ ūkininkus būtų trumpalaikis sprendimas, kurio nauda būtų laikina ir sukeltų kitų nepageidaujamų pasekmių. Vis dėlto svarbu, kad ir tie plotai, kurie nėra deklaruoti, būtų įtraukti į apskaitą.

Ūkininkų, socialinių partnerių pagalba, bendrų jėgų sutelkimas yra labai svarbus, pateikiant argumentus ir atskleidžiant realią situaciją, su kuria susiduriame Lietuvoje, kad EK mus išgirstų“, – tvirtina žemės ūkio ministras. K.Navickas dėl ES daugiamečių pievų išsaugojimo reglamento nuostatų planuoja artimiausiu metu susitikti su EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovais.

Šiuo metu vertinami įvairūs pasiūlymai dėl daugiamečių pievų išlaikymo, reglamento interpretacijos, statistiniai duomenys ir galimos išimtys. Informaciją planuojama pateikti įvertinti ūkininkų atstovams. Lygiagrečiai rengiamos derybinės pozicijos, siekiant įrodyti Lietuvos faktinį prisidėjimą prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės įgyvendinimo tikslų.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kol nėra ministerijos sprendimo, įpareigojimas ūkininkams išlaikyti daugiametes pievas lieka, paraiškų teikėjai įsipareigoja jų nearti ir ši sąlyga, su kuria Lietuva sutiko 2015 metais, galioja.

ES reglamentas įpareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimus, kad jiems gali tekti atkurti pievas.

Apie tai, ar reikės atkurti pievas šiais metais, NMA įsipareigojo ūkininkus informuoti iki vasario pabaigos.