Vidurvasaris – pats darbymetis gyvulininkystės ūkių šeimininkams. Gyvuliams ruošiami pašarai, pieno krizės akivaizdoje ūkininkai taip pat stengiasi kiek įmanydami peržiūrėti pieno gamybos savikainą, esant galimybėms investuoja į gyvulių genetiką, kad atsirinktų tik pačius perspektyviausius gyvulius. Praėjusį ketvirtadienį ūkininkai padarė trumpą pertrauką ir rinkosi šalia Platelių (Plungės r.) susitikti, pabendrauti, apsikeisti gerąją ūkininkavimo patirtimi. Žemdirbiai kalbėjo ne tik apie ūkiuose taikomas technologijas, genominių tyrimų svarbą, bet ir išsakė lūkesčius dėl Europos Sąjungos (ES) skirtos paramos nuo pieno krizės nukentėjusiems ūkiams.

Grįžo į ritmą

Vasarai verčiantis į antrą pusę, trumpam pamiršti darbymečio rūpesčius ūkininkus pakvietė Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA). Pasak Viktorijos Švedienės, LGVA prezidentės, skirtinguose ūkiuose ūkininkų nuotaikos labai nevienodos, akivaizdu, kad dalis jų iki šiol jaučia pieno krizės padarinius. Skaudžios pamokos privertė dar kartą atidžiai peržiūrėti pieno savikainą, žemdirbiai bando gerinti gyvulių produktyvumą. „Šiek tiek emocijos dėl pieno krizės nurimo, ūkininkai grįžo į darbinį ritmą. Tačiau pieno krizė dar kartą priverčia peržiūrėti pieno gamybos savikainą, ūkininkai atidžiau atsirenka gyvulius, domisi gyvulių genetika, pagal ją atsirenka pačius perspektyviausius gyvulius, o tam reikalui labai pasiteisina genominiai tyrimai. Bet vien tuo apsiriboti negalima. Reikia rūpintis kokybiškais pašarais, parūpinti gyvuliams komfortiškas laikymo sąlygas. Šiuo metu ūkininkai ruošia pašarus, kai kam žolinių pašarų netrūksta, kai kur – stygius. Kai kas jau birželį vežė į laukus šieną, nes labai greitai nuganė pievas. Laimei, pernykštė vasara buvo palanki, todėl pašarų turi dar iš praėjusių metų“, – pažymėjo V.Švedienė.

Ištyrė ūkio telyčaites

LGVA susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis pasidžiaugė, kad vis daugiau ūkininkų domisi inovacijomis ir ne vienas jų ryžtasi dalyvauti įvairiuose projektuose tam, kad ūkis koja kojon žengtų su naujausiomis technologijomis. Jis taip pat įteikė padėkas patiems pažangiausiems ūkiams. Padėkos atiteko ūkininkei Ievai Stanienei, Daliai ir Aidui Keraičiams, Sandrai ir Donatui Kakčiams.

Telšių krašto ūkininkės I.Stanienės ūkyje – 110 karvių, pieno ūkio šeimininkė kiekvienais metais stengiasi į ūkį investuoti, atsirinkti pačius perspektyviausius gyvulius. Ji pasidžiaugė, kad praėję metai buvo itin sėkmingi ir ūkyje užauginti „lašinukai“ padėjo šiemet lengviau išgyventi užklupusią krizę. „Uždirbtų pinigų nešvaistau į kairę ir į dešinę, investuoti stengiuosi protingai. Laimei, neturiu paskolų banke, tai leidžia kvėpuoti lengviau“, – džiaugėsi be slegiančių skolų gyvendama pašnekovė.

Nors ekologiniai ūkiai nori prisidėti prie papildomų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) riboja dalyvavimą aplinkosauginėse gamybinėse veiklose, o įprastinės gamybos ūkiams ribojamo maksimumo nėra.

I.Stanienė itin daug dėmesio skiria savo bandos genetikai. Genominius tyrimus savo ūkyje ji atlieka jau antri metai. Ji siekia bandoje atsirinkti tik pačius perspektyviausius galvijus. Mėginiai tyrimams paimami ženklinant telyčaites, maždaug iki septintos jų gyvenimo dienos. „Kai ženkliname veršelius, tuo pačiu atlieku ir minėtus tyrimus. Iš ausies paimamas mažas mėginukas. Praėjusiais metais dalį išlaidų finansuodavo valstybė, tačiau šiemet tai tenka daryti tik iš savo kišenės. Vienas tyrimas kainuoja 35 eurus. Tyrimas parodo, ar telyčaitė turi A2/A2 genų derinį, kiek pieno ji duos, kokiomis ligomis sirgs, tešmens struktūrą ir kt. Jeigu gaunu atsakymą, kad telyčaitė neperspektyvi, jos kitam ūkiui neparduodu, ją parduodu mėsai“, – patirtimi dalijasi pieno ūkio šeimininkė.

Pasiteiravus jos nuomonės, kodėl dalis kitų pieno ūkio šeimininkų vis dar atsainiai žiūri į minėtus tyrimus, ji svarstė, kad didžiausiu slenksčiu išlieka tyrimų kaina. Vis dėlto ūkininkams, kurie nesiekia didelių primilžių, I.Stanienė ir nesiūlo užsakyti genominių tyrimų. Jos nuomone, jei iš vienos karvės gaunama 7–9 t pieno, investuoti į tyrimus tikrai nebūtina, nes tokius primilžius nesunkiai galima pasiekti sudėliojus tinkamą mitybos racioną.

Maždaug trečdalis I.Stanienės telyčaičių turi vadinamąjį A2/A2 geną. Šių karvių piene nėra specifinio A1 baltymo, todėl jį gali gerti ir laktozės netoleruojantys žmonės. A2 pienas gaunamas tik iš atrinktų karvių, turinčių tik A2/A2 genų derinį ir duodančių pieną, kuriame yra tik A2 pieno baltymas. „Sėklindama karves stengiuosi atsirinkti bulius, turinčius šių genų derinį. Tiesa, tai padaryti nėra lengva, nes itin aukštos genetikos bulių pasiūla tikrai nedidelė“, – tikino patyrusi ūkininkė.

Planuose – ūkio plėtra

Plungiškiai jaunieji ūkininkai Donatas ir Sandra Kakčiai – taip pat aktyvūs LGVA nariai, jų ūkyje maždaug 250 galvijų, o melžiamų karvių – 100. Pieną ūkininkai parduoda kooperatyvui, o kad nebūtų pririšti vien tik prie gaunamų pajamų iš pieno, jaunieji ūkininkai savo veiklą diversifikavo – pajamas gauna ne tik iš pieno, bet ir iš mėsai auginamų bulių. Sandra ir Donatas taip pat nemažai dėmesio skiria savo bandos genetikai. Jiedu, pasinaudodami valstybės pagalba, ištyrė dalį savo telyčaičių. Kad tokie tyrimai pasiteisina ūkininkai jau spėjo įsitikinti. Štai vienas iš genomos tyrimų parodė, kad ūkyje atvesta telyčaitė neturėjo gimdos.

S. ir D.Kakčiai taip pat dalyvavo įvairiuose ūkio valdos modernizavimo projektuose, iš gautų lėšų pirko mėšlo skreperius, guminius fermos kilimėlius. „Tai buvo būtina, nes norėjome sumažinti pieno gamybos savikainą. Taip pat investavome į bandos stebėsenos sistemą. Karvės nešioja specialius įsagus, o mes savo telefone galime stebėti kiekvienos karvės judėjimą, gulėjimą, kūno temperatūrą, atrajojimą, ėdimą. Jeigu karvė sunegaluoja, mes į telefoną gauname pranešimą. Kartais mūsų darbuotojai dar nepastebi, kad galvijas jaučiasi blogai, o mes jau žinome. Galima stebėti ir telyčaites, sekti jų rują, bet mes dar neinvestavome į telyčaičių stebėseną, kol kas dirbame su piendavėmis“, – pasakojo S.Kaktienė, turinti veterinarijos gydytojos išsilavinimą.

Donatas, kalbėdamas apie pieno ūkio ateitį, optimistiškas. Jo planuose – plėtra, ūkį norėtų šiek tiek plėsti, auginti daugiau gyvulių, gamybą dar labiau robotizuoti. Jaunieji ūkininkai nusitaikę į melžimo robotą, kuris padėtų dirbti našiau. „Kaime labai trūksta darbuotojų, todėl nematome kitos išeities – reikia melžimo roboto. Žinoma, nebus taip, kad ūkyje nereiks darbuotojų, tačiau kiek įmanoma, labiau norime efektyvinti darbą fermoje“, – dar daugiau investuoti į ūkio modernizavimą nusiteikęs D.Kaktys.

Šiuo metu šeimos ūkyje – pats darbymetis, aktyviai ruošiami pašarai, jie klojami į tranšėją. Pieno ūkio šeimininkai sako, kad ištrūkti prie jūros ar ežero nėra kada, todėl visas atostogas planuoja žiemą.

Abejonės dėl ekologijos

Darbymetis ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės ekologiniame ūkyje. Jos ūkis sertifikuotas kaip ekologiškas pieno, o jos vyro – ekologiškas mėsinių galvijų ūkis. Tai, kad statistiškai iš ekologinės gamybos traukiasi vis daugiau ūkininkų, pašnekovės nė kiek nestebina. Ji atvira – jei ne turimi įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl šiuo metu įgyvendinamo projekto, pieno ūkis jau greičiausiai būtų likviduotas. „Mus laiko tik įsipareigojimai, mes turime tęsti veiklą dar keturis metus... Piendavėms karvėms turi būti geresnės kokybės pašarai, jų išlaikymo savikaina didesnė. Suprantama, kad pieno kainos pakyla ir nukrenta, bet paskutinė pieno krizė buvo tikras smūgis. Neapsimoka melžti karvių. Taip pat šeimoje diskutavome, ar verta likti ekologinėje gamyboje. Pagal faktą – neverta, tačiau tai savotiška mūsų gyvenimo filosofija. Jei už ekologišką pieną gauname vienu ar dviem centais daugiau – tai nėra didelė motyvacija, nes mes pieno primelžiame mažiau nei įprastiniuose ūkiuose. Kalbant apie ekologišką jautieną – mūsų užaugintos mėsos supirkimo kaina ta pati kaip ir paprastuose ūkiuose užaugintos“ , – neslėpė nusivylimo Z.Dargienė.

Jos teigimu, kalbos, esą ekologiniams ūkiams pajamas amortizuoti padeda didesnės išmokos, neturi pagrindo. Nors ekologiniai ūkiai nori prisidėti prie papildomų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) riboja dalyvavimą aplinkosauginėse gamybinėse veiklose, o įprastinės gamybos ūkiams ribojamo maksimumo nėra. Ekologiniai ūkiai nori prisidėti prie gyvūnų gerovės reikalavimų, kurie yra aukštesni nei ekologinės gamybos taisyklėse, bet, anot ministerijos specialistų, tai yra paramos dubliavimas. „Mums paaiškinama, kad mes ir taip privalome gyvulius laikyti palaidus, įrengti mociono aikšteles, tačiau mes už tai papildomai pinigų negauname, – kalbėjo Z.Dargienė. – Jei taip bus ir toliau, vis daugiau gyvulininkų iš ekologinės gamybos trauksis.“

Z.Dargienė nededa daug vilčių ir į vadinamąjį pieno įstatymą, kuris šiuo metu vėl svarstymo fazėje. Pasak jos, ŽŪM į ūkininkų pastabas neatsižvelgia, todėl belieka tikėtis, kad ilgainiui rinka viską sudėlios į savo vietas. Ji tikisi, kad modernų pieno perdirbimo fabriką pasistatę estai perdirbs daugiau pieno vidaus rinkoje, todėl mūsų pieno perdirbėjų dėmesys daugiau kryps į Lietuvos ūkius. „Atsiradus pieno trūkumui, tikimės, kad, laikui bėgant, kaina kils. Šią vasarą lankiausi Latvijos ir Estijos pieno ūkiuose. „Rokiškio sūris“ jau dešimt metų vežasi estišką pieną ir jiems moka geresnę kainą“, – LVGA susitikime kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė Z.Dargienė.

Diskusijos dėl ES paramos

Nors LVGA sambūryje netrūko pramogų, ūkininkai nepraleido progos pasikalbėti ir apie svarbias politines naujienas. Viena jų – Europos Komisijos sprendimas iš ES žemės ūkio rezervo Lietuvai skirti išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų. LVGA prezidentė V.Švedienė džiaugėsi šiuo sprendimu vildamasi, kad parama bus skirstoma atsakingai ir pasieks tuos pieno gamintojus, kuriems paramos reikia labiausiai. „Manau, kad parama turėtų pasiekti tuos ūkininkus, kurie gavo mažiausią pieno supirkimo kainą. Toks principas – teisingas“, – įsitikinusi LVGA prezidentė. Nacionalinės pieno paramos (8 mln. eurų) negavę D. ir S.Kakčiai dar kartą likti už brūkšnio nenori, todėl laukia aiškesnių gairių, kada, kaip ir kam bus skiriama numatyta finansinė parama.

Kol kas nėra aišku, kaip parama bus skirstoma. ŽŪM aiškina, kad reglamentas dar nėra paskelbtas oficialiame ES leidinyje. Paskelbus reglamentą, ŽŪM parengs reikiamus teisės aktų projektus, kurie bus derinami su socialiniais partneriais bei visuomene teisės aktuose nustatyta tvarka.