Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pieno taryba neišgirdo vidutinių ir smulkiųjų pieno gamintojų argumentų

Šią savaitę nuotoliniu būdu įvyko Pieno tarybos (PT) posėdis. Kaip žinote, PT sudaryta iš pieno gamintojų, pieno perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų atstovų (po šešis narius). Posėdyje buvo toliau nagrinėjamas vadinamasis Pieno įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas).

Kalbiname posėdyje dalyvavusius LR ŽŪR atstovus: Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos  „Kooperacijos kelias“ pirmininką  Joną KUZMINSKĄ bei Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkę Renatą VILIMIENĘ.

Konstitucinis Teismas (KT) vasario 6 d. paskelbė nutarimą dėl Pieno įstatymo trūkumų. Nustatyto teisinio reguliavimo spragoms, neapibrėžtumui pašalinti ir šio teisinio reguliavimo vidinei darnai užtikrinti KT nutarimo įsigaliojimą atidėjo – oficialiai nutarimas bus skelbiamas 2020 m. liepos 1 d. Taigi ar PT priartėjo prie susitarimo?

J.Kuzminskas: „Priminsiu, kad PT nuomonė yra tik patariamoji, o sprendimą priims valstybės institucijos. Šiuo metu PT pirmininkauja pieno perdirbėjų atstovas ir tai labai jautėsi. Pieno perdirbėjai bando „prastumti“ idėją, kad apskritai Pieno įstatymo nereikia. Jie visada taip elgiasi – jeigu koks nors įstatymas, įsakymas ar nutarimas jų interesams netinka, tai jie sako, kad tokio dokumento ir nereikia. Mes, pieno gamintojai, manome, kad tokio įstatymo reikia“.

Renata Vilimienė: „Nors visada pabrėžiu, kad nereikia supriešinti stambiųjų pieno gamintojų su smulkiaisiais ir vidutiniais, tačiau šį kartą buvo labai nemalonu matyti, kad stambiųjų pieno gamintojų atstovai neretai palaikė pieno perdirbėjų pasiūlymus. Manau, kad jie elgėsi labai netoliaregiškai“.

Kodėl netoliaregiškai?

J.Kuzminskas: „Kai kurie stambieji pieno gamintojai jau praregėjo, tačiau yra ir tokių, kurie tikisi, kad smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai jiems tik trukdo susitarti su pieno perdirbėjais. O šie ir kursto tokias nuotaikas.“

R.Vilimienė: „Deja, esu priversta konstatuoti, kad PT mus nuvylė – per pastaruosius metus godumas kaip koks aštuonkojis apraizgė tiek pieno perdirbėjus, tiek kai kuriuos stambiuosius pieno gamintojus. Jie turi suprasti, kad gyventi ir užsiimti pieno gamyba Lietuvoje turime teisę ir mes, vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Pavyzdys – Vakarų Europos šalys, kur vietos po saule užtenka visiems“.

Taigi kas perdirbėjams netinka Pieno įstatyme? Kad pieno gamintojų nebegalės skirstyti į 10 grupių?

J.Kuzminskas: „Pieno perdirbėjai tiesiai šviesiai nesako, tačiau šioje srityje susigaudantys supranta, kad jie norėtų išsaugoti dabar galiojantį chaosą – priedų prie pieno supirkimo kainos nustatymo tvarką, o iš tikrųjų – netvarką. Iš tikrųjų juk nėra konkrečios priedų nustatymo tvarkos ar taisyklių, t. y. kaip nori perdirbėjai, taip tuos priedus ir skiria. Ir tai panaudoja norėdami supriešinti pieno gamintojus. Taigi galioja žinomas dėsnis – „Skaldyk ir valdyk“. Štai prieš kelias dienas vienas pieno gamintojas man pasakojo sulaukęs pieno perdirbėjų pasiūlymo – jeigu pasitrauksi iš kooperatyvo ir tieksi pieną jiems, tai gausi 4 ct/kg priedą, o jeigu suorganizuosi didesnę grupę tokių perbėgėlių – gausi dar papildomą priedą. Štai jums ir pavyzdys, kaip pasinaudojama priedų mokėjimo tvarka“.

Taigi oficialiai pieno supirkimo kainos skirtumai tarp stambiųjų ir vidutinių ūkių gali būti nedideli, tačiau viską lems priedai?

J.Kuzminskas: „Taip, jie to ir siekia. Jie norėtų, kad priedų dalis būtų kuo didesnė. Mano žiniomis, šiuo metu kai kuriems pieno gamintojams priedų dalis yra net didesnė nei supirkimo kaina. Gaila, kad tokie pieno gamintojai neįtaria, jog priedus jiems moka laikinai. Kai tapsi pastoviu tiekėju, tada perdirbėjai atsiims iš tavęs su kaupu“.

R.Vilimienė: „Perdirbėja norėtų, kad priedų dalis būtų nors 40 proc. kainos arba didesnė. Tačiau juk priedai tik suteikia galimybę pieno perdirbėjams manipuliuoti, daryti įtaką rinkoje jiems palankia linkme“.

Kokie jūsų pasiūlymai?

J.Kuzminskas: „Mes siūlome priedų dydį riboti iki 20 – 25 proc. kainos. Be to, priedai turėtų būti skiriami pagal aiškius kriterijus, o ne „kam noriu, tam ir skiriu“.  Kitas pasiūlymas dėl grupių (dabar pieno gamintojai skirstomi į  grupių pagal tiekiamo pieno kiekio dydį). Buvo daug neaiškumų, logikos trūkumo, kai iš ūkio pienas būdavo paimamas kas antrą dieną, o kaina skaičiuojama už per dieną primelžtą pieno kiekį. Taigi siūlome skaičiuoti per dekadą tiekiamą pieno kiekį.  Be to, mes palaikome pasiūlymą, kad pieno supirkimo kaina būtų skirstoma pagal tris būdus: kai supirkėjai pieną paima pieno supirkimo punkte, kai pienas superkamas iš ūkio ir trečias – kai gamintojas pieną pats pristato į pieno perdirbimo įmonę“.

Ar yra vilčių, kad PT jūsų pasiūlymams pritars?

J.Kuzminskas: „Deja, kai kurie stambieji pieno gamintojai (ypač žemės ūkio bendrovės) pasiduoda pieno perdirbėjų vilionėms. Stebiuosi – kiek kartų jie yra apgauti, bet vis dar tikisi, kad šį kartą viskas bus kitaip.  Tačiau stebėdamas pieno perdirbėjus matau – kai tik prasideda kalba apie pinigus, tai pažadus jie užmiršta. Manau, visiems pieno gamintojams (ir stambiesiems) jau atėjo laikas mokytis ir iš savo, ir iš  kitų klaidų“.

R.Vilimienė: „Dėl PT palankumo ar nors vilčių, kad PT atsižvelgs į vidutinių ir smulkiųjų pieno gamintojų interesus liko nedaug“.

Ar perdirbėjų spaudimą atlaikys Žemės ūkio ministerija?

J.Kuzminskas: „Kol kas žemės ūkio ministras nusiteikęs ryžtingai. Viliuosi, kad jo nuomonė nepasikeis“.

R.Vilimienė: „Viliamės, kad Žemės ūkio ministerija gins ne tik mūsų, bet ir valstybės interesus. Mus palaiko LR Žemės ūkio rūmai, jaučiame ir Seimo Kaimo reikalų komiteto palaikymą“.

Ar PT dar tarsis, juk laiko liko nedaug (iki liepos 1 d.)?

J.Kuzminskas: „Nesu tikras ar Pieno įstatymo pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 d. Kaip jau minėjau, pieno perdirbėjai apskritai nori, kad tokio įstatymo neliktų. Be to, juk dėl įstatymo pakeitimų turi apsispręsti ŽŪM, Vyriausybė, turi įvertinti Seimo komitetai“.

Ar Pieno taryba dar sugrįš prie šio klausimo svarstymo?

J.Kuzminskas: „Tai priklauso nuo pirmininko, o šiuo metu Pieno tarybai vadovauja pieno perdirbėjų atstovas (rotacijos būdu). Kita vertus, kaip jau sakiau, Pieno tarybos nuomonė yra tik patariamoji.

Rekomenduojami video