Sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 eurus už toną.

Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina siekė 407 eurus.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, žalio pieno kaina stambiesiems tiekėjams mūsų šalyje išaugo 34 proc., palyginti su 2021 metų lapkričiu, - 4,9 proc.

Stambieji ūkiai Lietuvoje pagamina ir parduoda perdirbti iki 70 proc. viso superkamo pieno šalyje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, visiems ūkiams vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje pernai gruodį pasiekė 427,15 eurus už toną – 35,2 proc. daugiau nei metais anksčiau ir 6,7 proc. daugiau nei lapkritį.

Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.

„Eksporto rinkose pieno produktų kainos nuo rudens laikėsi aukštumoje ir tai leido Lietuvos perdirbimo įmonėms daugiau mokėti ūkiams už pieną. Tačiau jau pastebimi ženklai, kad kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios piką, pradėjo leistis“, - sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl brangstančios žaliavos ir visame pasaulyje brangstančių pieno produktų kainos taip pat kyla ir Lietuvoje. Tačiau dėl didelės konkurencijos mūsų šalies vidaus rinkoje, kuriai netrūksta pieno gaminių, kainų augimas yra mažesnis, nei eksporto rinkose, kuriose pieno produktų trūksta, aiškina ekspertas.

E. Simonio teigimu, pasaulinėje pieno rinkoje dabartiniam kainų lygiui pagrindą paklojo lėtėjanti pieno gamyba svarbiausiuose eksporto regionuose ir tuo pat metu augusi pieno produktų paklausa pagrindinėse importuojančiose šalyse.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos, sako ekspertas.