Dėl mokslo ir inovacijų žemės ūkio efektyvumas per pastarąją pusę amžiaus išaugo šimtais procentų. Prieš 50 metų, norint iškepti vieną kilogramą duonos, reikėjo apie 16 m² javų ploto, o dabar pakanka derliaus iš vos 1 m².

Ekspertai sako, kad dėl išaugusio efektyvumo Lietuvoje galime užauginti didesnį derlių neplėsdami ariamojo ploto miškų ar pievų sąskaita ir užtikrindami konkurencingas produktų kainas.

Keturis kartus didesnis derlius

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyriausiojo mokslininko akad. dr. Vytauto Ruzgo, šiandien, taikant teisingo ir saugaus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo praktikas, pažangias žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technologijas iš to paties ploto galima gauti 4 kartus didesnį derlių nei prieš pusę amžiaus.

„Pavyzdžiui, iš vieno hektaro žieminių kviečių galima išgauti 10 t derlių. Palyginimui, praeito amžiaus antroje pusėje pasiekus 2,5-3 t/ha žieminių kviečių derlių, apie tai buvo rašoma rajono mastu, o žemdirbys – buvo giriamas valdžios. Jei anuomet kas nors būtų prakalbęs apie 10 t/ha derlių – būtų sukėlęs juoką“, – teigia mokslininkas.

Kaip teigia ekspertas, per pastaruosius 50 metų efektyvumo augimui didžiausią įtaką padarė mokslo sukurtos derlingesnės javų veislės, jų paruošimas sėjai bei naujos žemės ūkio technologijos – augalų apsauga, tinkamas tręšimas ir kt.

Taikomas laboratorinis tikslumas

Ūkininkai, siekdami racionaliau naudoti išteklius, vis dažniau pasitelkia technologinius ir mokslo laimėjimus. Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta tiksliosios žemdirbystės praktika, kuri leidžia ūkininkauti tikslingai ir tvariai – juos tręšti ir naudoti augalų apsaugos produktus tik ten, kur to reikia ir tiek, kiek reikia.

Į 20 pasaulio šalių užaugintą produkciją eksportuojantis ūkininkas iš Kėdainių rajono Šarūnas Šiušė pasakoja, kad naujausios technologijos ženkliai padidina efektyvų resursų panaudojimą. Pavyzdžiui, ūkininkas naudoja navigacines sistemas, azoto sensorius ir kitas technologijas, kurios leidžia ūkį prižiūrėti efektyviai ir tvariai.

„Augalus tręšiame naudodami tikslius matavimus, tam imame augalų ir dirvožemio mėginius, o surinktus duomenis perkeliame į traktoriaus kompiuterį, kurie važiuodami laukais tręšia kiekvieną plotą tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Augalų būklę taip pat vertiname dronais, palydovais – tai leidžia laiku pastebėti sausros ar ligų pradžią, užbėgti įvykiams už akių. Mums reikia pasitelkti mokslą ir juo valdyti riziką“, – įsitikinęs Š. Šiušė.

Papildomas tikslumas žemdirbystėje lemia efektyvesnį dirbamų laukų naudojimą, resursų, laiko ir darbo jėgos tausojimą, mažesnį poveikį aplinkai, aukštesnį maisto saugumą.

„Nuo lauko iki stalo“ neigiamai paveiks efektyvumą

Nors efektyvumas žemės ūkyje auga, žemdirbiai nuogąstauja, kad ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ gali tam suduoti rimtą smūgį. Ji numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių naudojimą.

Įvairių institutų ir organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad dėl to ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė gali reikšmingai kristi, vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę.

Ūkininkas Š. Šiušė dviprasmišką ES strategiją vertina atsargiai: „siekiama 50% sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą laikantis „Žaliojo kurso“ plano, tačiau tuo pat metu keliama sąlyga, kad nemažėtų žemdirbių pajamos, nenukentėtų ekonomika. Iš esmės ūkininkai gali užauginti augalus pagal kokias nori direktyvas, tačiau reikia nepamiršti, kad dėl to 15-20% trauksis gamyba. Čia ir atsiranda dviprasmybė: jei patirsime nuostolius, kas juos padengs? Įvyks tai, apie ką kalbėti politikoje nėra populiaru – kils maisto produktų kainos galutiniam vartotojui“, – pasakoja Š. Šiušė.

Pasak vyriausiosios LAMMC mokslo darbuotojos dr. Romos Semaškienės, vis dar girdima klaidinanti nuomonė, kad Lietuvos ūkininkai augina produkciją taikydami tik cheminę augalų apsaugą, sintetines trąšas. Tačiau ne visada pastebima, kad įvairių žemės ūkio augalų žaladarių prevencijai ūkininkai naudoja daugybę saugių aplinkai, laiko ir patirties patvirtintų prevencinių priemonių, tokių kaip optimalus sėjos laikas, sveika sėkla, kuo atsparesnės ligoms veislės, augalų sėjomaina ir daugybė kitų.

„Vis tik, nepaisant daugybės prevencinių priemonių ne visada pavyksta žemdirbiui išvengti ligų protrūkių, kenkėjų antplūdžių, piktžolių įvairovės ir gausos. Pavyzdžiui, šią vasarą javų augintojai susidūrė su gausiai plitusiu virusu, kuris lėmė ženkliai sumažėjusį derlių, smulkius grūdus, prastą kokybę, nusivylusį supirkėją ir, galiausiai, vartotoją, gaunantį prastesnės kokybės miltus. Ūkininkams iškart kyla klausimas, ar pakaks tik prevencinių priemonių, ar reikalingi ir augalų apsaugos produktai, nes prevencija gelbsti ne visada“, – įsitikinusi dr. R. Semaškienė.

Pasak jos, nuravėti piktžoles ar surinkti kolorado vabalus rankomis galima kol kas tik lysvėje ar nedideliame sklypelyje. O ūkininkavimu besiverčiančiam jau šiuo metu tenka galvoti ar užteks prevencinių priemonių, kuo augalus gydyti, kokius augalų apsaugos produktus pasirinkti, kada juos naudoti, kad produkcijos neprarasti.  

Parenga pagal LAAA pranešimą spaudai.