Kaimų gyventojai piktinasi, kad miškovežiai išmala kelius ir sugadinusieji ne visuomet juos sutvarko. Ypač vargsta netoli miškų esančių kaimų gyventojai.

Žmonės vargsta

Kiekvieną pavasarį Lazdijų rajono gyventojams tenka bristi bei važiuoti išmaltais keliais. Rajonas labai miškingas, todėl beveik nėra seniūnijos ar seniūnaitijos, kurios teritorijoje nebūtų kertami miškai, o keliais gabenama mediena.

„Šį pavasarį mūsų keliai vėl baisūs. Kai pravažiuodavo tokios didžiulės sunkiasvorės, prikrautos medienos, tai ir miško kelius, ir žvyrkelius, ir net per mūsų Viktorino gyvenvietę nutiestą ploną asfalto dangą sugadino“, – visų gyventojų galvos skausmu tapusius kelius apibūdino Viktorino seniūnaitijos seniūnaitis Kęstas Katienas.

Pasak seniūnaičio, vos atšilus orams kai kurie kaimo keliukai važiuojant buvo „duobė ant duobės“. „Mašinų laužymas“, – atsiduso K.Katienas. Jo teigimu, blogiausia, kad gražiame gamtos kampelyje gyvenantiems žmonėms nepalikta jokio kito pasirinkimo. Kiekvienam jų juk prireikia kur nors nuvažiuoti – reikia pasiekti darbovietę, polikliniką, parduotuvę, paštą, valdžios įstaigas.

Ne tik dzūkams sunku pasiekti kitus kaimus, savo seniūnijos ar rajono centrą, bet ir į jų sodybas atvykti pagalbai ištikus bėdai. Žmonės pastebi, kad greideriuojami, palyginami tik tie keliukai, kuriais važiuoja mokykliniai autobusiukai.

Ta pati bėda ir Varnėnų seniūnaitijoje. Jos seniūnaitė Onutė Šimoniūtienė pastebėjo, kad per jų vadinamą Varnėniškę šiemet sunkiasvorės ypač subjaurojo kelią. Gyventojų duomenimis, vieno miško sklypo bendraturčiai savininkai tikriausiai pardavė didelį sklypą. Gali būti, kad visą jį kirto plynai. Žmonės spėja, kad, galbūt, medienos vienoje pusėje nebuvo kur pasidėti, tad vežė labai daug ir baisiai subjaurojo kelią.

Seniūnaitė pasakojo, kad provėžos pačiame miške dabar tokios gilios, kad niekas iš kaimo žmonių negali net nuvažiuoti į savo mišką sau malkų parsivežti. Medienos gabentojai nei užlygina provėžas, nei sutvarko kelią. Žmonės tuo piktinasi. „Kažkokia brigada užsiima kirtimu, kažką samdo kaip išvežėją, o išvežėjas vykdo pareigą“, – daroma netvarka miške bei už miško esančiuose keliuose stebėjosi O.Šimoniūtienė.

Ant seniūnijos pečių

Sunkiai privažiuojamose vietose sodybų nemažai, todėl išmalti keliai tampa galvos skausmu ir seniūnijoms. Gyventojai skuba pas seniūnus išsakyti savo vargų. Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas atviravo, kad šią problemą savo seniūnijoje sprendžia sunkiai, nes kelių tvarkymui trūksta pinigų. Šį pavasarį beveik neišvažiuojami keliukai Paveisiejų, Senkonių kaimuose, Viktorino, Varnėnų ir kitų seniūnaitijų kaimuose.

„Pats nuvažiavęs prifotografavau. Varnėnų seniūnaitijos Varnėniškės miške veždami medieną baisiai išmalė kelią ir man reikės ieškoti galimybių jį tvarkyti. Dabar ieškosiu to, kuris išmalė. Kol aš juos rasiu, kol jie sutiks sutvarkyti, o žmonėms reikia važinėti dabar. Ką mes darome? Mes sutvarkome kelią savo lėšomis, nugreideriuojame. Tada tie, kurie jį sugadino, pamato, kad vėl patvarkytas normalus kelias. Jam atkrinta bėda. Sukasi užburtas ratas“, – pasakojo seniūnas, nes miškų daug, iškertama daug medžių, medieną išveža daug sunkiasvorių mašinų, o sugadintų kelių sutvarkymas dažniausiai gula ant seniūnijos pečių.

„Jie mums aiškina, kad moka 5 proc. mokestį. Bet tie 5 proc. sumokėto mokesčio nueina miško kelių tvarkymui, o jie važinėja ne tik miško keliais. Miškas baigiasi, o miškovežiai važiuoja tolyn jų transportui visiškai nepritaikytais keliukais ir šiuos palieka baisiai išmaltus“, – problemos mastą apibūdino Veisiejų seniūnijos seniūnas.

Tik vienas kitas miško medienos vežėjas, anot jo, elgiasi garbingai, praneša seniūnijai, kad sandėliuos iškirstą medieną, kad ją išveš, o jeigu veždamas sugadins kelius, tai juos atstatys. Kiti viešumo vengia. Vežėjų yra labai daug, todėl seniūnui juos sunku sugaudyti.

Mato išeitį

Kad problema itin opi, pripažįsta ir pakalbintas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algis Balčius. „Kaip visoje Lietuvoje, taip ir pas mus, savivaldybė kelius per metus greideriuoja du kartus, o miškovežiai važiuoja ir žiemą, ir vasarą. To tikrai negana. Nes yra tragedija, žmonės skundžiasi ir tikrai pagrįstai“, – sakė A.Balčius, pastebėdamas, kad dabar kai kur provėžos išpjautos iki mineralinio grunto.

Kaimų gyventojai gadina automobilius, nes nuolat užklimpsta. A.Balčiaus teigimu, miškovežių sugadintų kelių šiuo metu yra visose Lazdijų rajono seniūnijose.

Seniūnas Z.Sabaliauskas mato vieną išeitį – rinkti žemės mokestį iš visų miško sklypų savininkų. Tada situacija, esą, iš esmės palengvėtų. Panašiai, pasak Z.Sabaliausko, kadaise buvo su atliekų išvežimu.

„Lietuviai – labai gudrūs. Kai atliekas rinkdavo pagal gyventojų skaičių, o ne pagal kiekį, tai gebėdavo ir visų gyventojų nepriregistruoti, ir kitaip apgauti. Pradėjus mokestį skaičiuoti pagal plotą viskas susitvarkė. Manyčiau, kad ir čia pagelbėtų mokestis pagal turimo miško plotą. Reikėtų, kad jis keliautų savivaldybėms. Reikia sprendimo, kuris gal ir būtų nepopuliarus, bet savivaldybėms ir seniūnijoms labai padėtų. Dabar mūsų turimų lėšų ryškiai nepakanka, o tada turėtume papildomą pajamų šaltinį, už kurį tvarkytume išmaltus kelius“, – siūlė Veisiejų seniūnas.

Mat kiekvienoje seniūnijoje seniūnas prižiūri ne tik inventorizuotus, bet ir neinventorizuotus bendro naudojimo kelius. Veisiejų seniūnija turi daugiau nei 100 km įvairiausių keliukų, nesvarbu, kad kai kurie yra vadinami tiesiog lauko keliais. Jų reikia, nes kažkur netoli dar gyvena vienas ar du žmonės.

Varėnos miškai – medienos sandėliai

Sunkių miškavežių sugadinti miško bei viešieji keliai gerokai ištampė kantrybę Varėnos rajono gyventojams bei seniūnams. Situacija analogiška ir Lazdijų rajone, tik miškovežių srautai gali būti dar didesni. Vietos gyventojai pasakoja, kad Dzūkijos nacionaliniame parke miškai jau paversti medienos sandėliais. Kelius kasdien niokoja apie tūkstantis medieną iš Varėnos rajono miškų vežančių miškovežių.

Marcinkonių seniūnui Viliui Petraškai vis sunkiau pasiekti tarp miškų įsikūrusius gyventojus, nes keliai sunkiai išvažiuojami. Šį pavasarį kelias Puvočiai–Mardasavas–Žiūrai taip sugadintas, kad žmonės turėjo pastūmėti juo važiavusį bei užklimpusį maršrutinį autobusą.

Nors išmaltus viešuosius kelius turi tvarkyti įmonės, vežančios medieną, šios dažnai net neišsiima leidimų tokiems darbams, tad seniūnui tenka kviesti ir policiją. V.Petraška teigia, kad tokios firmos medieną veža naktimis, vakare arba anksti ryte.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Egidijus Zaleskis siūlo labai paprastą sprendimo būdą. Jo nuomone, bent dalį tų lėšų, kurios dabar skiriamos urėdijoms miško kelių tvarkymui, skirti kitiems viešiesiems keliams per savivaldybes, kad šios turėtų už ką tvarkyti miškovežių nuniokotus kelius.

Reikia permainų

Kęstutis Mažeika, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Dabar privačių miškų savininkai iš pajamų už parduotą medieną ir nenukirstą mišką moka 5 proc., urėdijos – 15 proc. mokestį. Surinktos lėšos naudojamos miško keliams tvarkyti bei kitoms reikmėms. Matau alternatyvą šiam mokesčiui – įvesti naują miško žemės mokestį, o surinktas lėšas leisti administruoti savivaldybėms, kurios geriausiai žino, kokius kelius labiausiai gadina sunkiasvorė technika, kuriuos yra būtina rekonstruoti, remontuoti. Dabartinė tvarka ydinga, nes egzistuoja dubliavimasis tarp savivaldybių ir Valstybinės miškų urėdijos. Manau, kad naujas mokestis būtų teisingesnis, nes keliais naudojamasi ne tik išvežimui iš miško po kirtimo. Todėl būtų logiška įvesti miško žemės mokestį, kol kas miško žemė iš viso nėra apmokestinama.