Visoje Europos Sąjungoje (ES) nuo 2027 metų pagal ES direktyvas vištos dedeklės nebeturės būti laikomos narvuose. ES iki to laiko paukščių gyvenimo sąlygoms gerinti Lietuvoje skirs 12,3 mln. eurų paramos. Tačiau Lietuvos paukštynams paramos reikia kiek skubiau – gali būti, kad Lietuvoje dedeklių laikymo narvuose bus atsisakyta pora metų anksčiau, nes to siekia šalies prekybos tinklai, pranešę, jog nenorės prekiauti narvuose auginamų vištų kiaušiniais.

Ieškoma sprendimo būdų

UAB „Groward Group“ priklausančiuose trijuose paukštynuose Vievyje, Zujuose ir Vilkyčiuose, anot bendrovės vykdančiojo direktoriaus Algirdo Valančiaus, vienu metu gali būti laikoma iki 1,5 mln. dedeklių vištų. Didžioji dalis (65–70 proc.) vištų čia yra laikomos narvuose, o likusi dalis (apie 30 proc., o tai sudaro 400 tūkst. dedeklių vištų) bendrovei priklausančiuose trijuose paukštynuose laikoma ant kraiko.

„Mes esame tik dalis kiaušinių gamybos industrijos. Pas mus narvuose gyvenančių vištų sudedami kiaušiniai sudaro apie 40 proc. Lietuvos kiaušinių gamybos“, – teigė A.Valančius. Anot jo, Lietuvoje narvuose laikomų vištų kiaušiniai gali sudaryti per 70 proc. visų Lietuvos paukštynuose surenkamų kiaušinių.

„Europos Parlamentas 2026 metus yra įvardijęs kaip paskutiniuosius metus, kai ES paukštynuose dar bus galima laikyti dedekles vištas, kurios laikomos narvuose. Tačiau lietuviškiems paukštynams šis terminas gali ateiti daug anksčiau – Lietuvoje prekybos tinklai siekia, kad jau iki 2025 metų būtų pereita prie vištų laikymo ant kraiko, o kiaušinių, kuriuos sudėjo narvuose laikomos vištos, iš viso nebūtų siūloma prekybai. Tokią poziciją jau yra išreiškusi didžioji dalis šalies prekybos tinklų. Didelė tikimybė, kad taip ir bus, ir perėjimas nuo narvuose laikomų vištų kiaušinių prie ant kraiko laikomų vištų kiaušinių Lietuvoje vyks daugiau prekybos tinklų valia, o ne vykdant ES reglamentą“, – aiškino „Groward Group“ vadovas A.Valančius.

Jo teigimu, tiek kiaušinių gamybos sektoriui, tiek jų įmonei reikia persitvarkyti ir pakeisti turimas gamybos sistemas į naujas per dvejus metus. A.Valančius neslėpė – suskaičiavus pertvarkų apimtis pereinant iš trečiuoju numeriu žymimų kiaušinių gamybos prie pažymėtų antruoju numeriu, susidaro gana didelės finansinės investicijos. „Neslėpsiu, sunkiai skaičiuojasi. Sudėtinga, nes tos investicijos yra milijoninės“, – pripažino A.Valančius.

Visam Lietuvos kiaušinių gamybos sektoriui, Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) duomenimis, pereiti į aukštesnio lygio kiaušinių gamybą reikia apie 60 mln. eurų. Tačiau, pasak A.Valančiaus, skaičiavimai buvo atlikti maždaug prieš pusantrų metų, o dabar investicijų poreikis gali būti dar didesnis, nes brango metalo dirbiniai, įrengimai, statybos. Negana to, kad investuoti tektų daug, nėra aišku, ar vartotojai bus pasiruošę brangiau mokėti už kiaušinius, nes nėra abejonių, kad dėl geresnių sąlygų sudarymo vištoms, augs ir kiaušinių pardavimo kaina.

„Mūsų žiniomis, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje parduodamų kiaušinių kiekio sudaro narvuose laikomų vištų kiaušiniai, nes pastarieji yra pigiausi. Vartotojas kol kas nori įsigyti kuo pigiau“, – apie tai, kas lauktų persitvarkius, mąstė „Groward Group“ vadovas.

Rinka – ne tik Lietuvoje

Pasak A.Valančiaus, jiems priklausančių paukštynų tiekiami kiaušiniai labiausiai orientuoti į Baltijos šalių pirkėją. Didžioji kiaušinių dalis parduodama per Lietuvos prekybos tinklus. Tai pagrindinė jų rinka. Nedidelius kiekius parduoda dar ir Lenkijoje, bet tai sudaro labai mažą procentą. „Patiriame nemažai iššūkių, nes pandeminiai metai buvo labai sudėtingi. Reikia džiaugtis, kad sektoriui per tuos metus pavyko išgyventi, ypač kai krito vadinamųjų industrinių kiaušinių paklausa“, – pripažino A.Valančius.

Anot jo, paukštynuose, kuriuose laikomos dedeklės vištos, kiaušiniai yra skirstomi į dvi kategorijas: skirtus mažmeninei prekybai ir skirtus tolesniam perdirbimui. Prekybai skirti yra pakuojami ir perduodami prekybos tinklams, o skirti tolesniam perdirbimui („industriniai“) naudojami kiaušinių produktų gamyboje – jie daužomi, atskyrus baltymus nuo trynių šie perdirbami į miltelius ir parduodami kaip žaliava maisto produktų gamintojams. Keliauja į kepyklas, restoranus, kavines ir kitur.

„Pandeminiais metais „industrinių“ kiaušinių paklausa buvo ženkliai sumažėjusi. Žmonės pradėjo dirbti namuose, mokytis ir gamintis maistą, o viešojo maitinimo įstaigos stabdė savo veiklą arba labai ribojo jos apimtis. Tačiau „industrinių“ kiaušinių pasiūla nemažėjo – vištos toliau dėjo kiaušinius, nes joms nepasakysi jų nedėti. Todėl krito šių kiaušinių kainos, – prisiminė A.Valančius. – Tai buvo labai sunkūs laikai, kuriuos pavyko išgyventi, tačiau nesugebėjome prisikaupti finansinių pagalvių, atvirkščiai – teko priimti finansines savininkų injekcijas. Dabar laikai geresni, ramesni, kiaušinių paklausa atsistatė, mes jau visi išmokome gyventi po pandemijos, paukštynai pilni paukščių. Bet ir vėl atsirado naujas iššūkis – perėjimas į kitokį dedeklių laikymo būdą. Tad sėdime, galvojame, diskutuojame ir skaičiuojame, bandome dėlioti viziją, kaip reikės gyventi ateityje.“

Apimtys didelės

Savo verslo ateities perspektyvomis susirūpinę ir kiti stambūs šalies paukštynai, nes kai kurie mažesni jau yra sudarę dedeklėms vištoms tokias sąlygas, kad gali jų dedamus kiaušinius žymėti net ne antruoju numeriu, o pirmuoju, reiškiančiu, kad vištos laikomos laisvai, ar nuliniu, kuriuo yra žymimi ekologiškais lesalais auginamų vištų kiaušiniai.

Pasak UAB „LIT EGG“, kuri yra viena didžiausių kiaušinių gamintojų Lietuvoje, direktoriaus Dmitrijaus Bušnevo, kol kas vištų laikymo sąlygų gerinimo planas dar nėra visiškai aiškus, procesas yra derybų etape su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Lauksime ir šimtą kartų, jeigu reikės, teirausimės, ar bus skiriama parama, lengvatinės paskolos, ar bus kitokių programų, kuriomis galėsime pasinaudoti, nes savo jėgomis atlikti tokį milžinišką procesą esame nepajėgūs“, – sakė vadovas.

UAB „LIT EGG“ priklauso trys paukštynai – dedeklės kiaušinius deda Kaušėnuose (Plungės r.) ir Ylakiuose (Skuodo r.), o Ubiškėse (Telšių r.) auginamas dedeklių vištų prieauglis. Vadovo aiškinimu, kur buvo statomi nauji paukštynai arba renovuojami seni ir perkama naujesnė įranga, ten vištos jau laikomos ant kraiko, tad permainų nereikės. Dabar bendrovės paukštynuose beveik 250 tūkst. paukščių gyvena ant kraiko, o apie 600 tūkst. vištų laikomos pagerinto tipo narvuose. „Likusi įranga „gyva“, galėtų tarnauti mažiausiai 5–7 metus. Ją pakeisti modernesne vien savo lėšomis – nepatempsime“, – minėjo bendrovės direktorius.

Savo verslo ateities perspektyvomis susirūpinę stambūs šalies paukštynai, nes kai kurie mažesni jau yra sudarę dedeklėms vištoms tokias sąlygas, kad gali jų dedamus kiaušinius žymėti net ne antruoju numeriu, o pirmuoju, reiškiančiu, kad vištos laikomos laisvai, arba nuliniu, kuriuo yra žymimi ekologiškais lesalais auginamų vištų kiaušiniai.

Šiuo metu 25–30 proc. paukštidėse laikomų dedeklių jau gyvena ant kraiko ir deda kiaušinius, žymimus antruoju numeriu, o likusi didžiausia dalis (70–75 proc.) sudedamų kiaušinių žymimi trečiuoju numeriu. UAB „LIT EGG“ paukštidėse laikoma iš viso 861 840 vnt. vištų, o per parą surenkama apie 0,5 mln. kiaušinių. D.Bušnevas sakė, kad tokių kiekių reikia norint patenkinti Lietuvos vartotojų poreikius. Be to, kiaušiniai iš Lietuvos turi paklausą ir užsienio rinkoje. Ten jie iškeliauja įvairiausiu pavidalu: miltelių, skystos masės. Naudojami majonezo, padažų gamyboje, kepyklose – visoje maisto pramonėje, kur reikia kiaušinių ir jų produktų.

Bendrovė skaičiavo, kad vieno gamybinio pastato įranga kainuoja vidutiniškai 2,5 mln. eurų. Jie turi 15 pastatų, kurių trys yra pritaikyti vištoms ant kraiko, o likę 12 pastatų – dar laukia permainų. Tad vien UAB „LIT EGG“ reikia 30 mln. eurų. „Tokių pinigų investicijoms neturi nė viena mūsų sektoriaus įmonė“, – tvirtino direktorius, neslėpdamas, kad įgyvendinus naujoves mažėtų laikomų paukščių kiekis, nes ant kraiko laikomų paukščių tuose pastatuose telpa mažiau, nei juos laikant narvuose. Tačiau tai esą ne pati didžiausia problema. Kur kas svarbiau – užmačių finansinis aspektas.

„Jei nebus pagalbos iš valstybės, gali būti, kad po termino, kokius 5–6 metus Lietuvoje gali jaustis didelis kiaušinių trūkumas. Mes neįstengsime pasistatyti naujų įrenginių. Jei nepadarysime to, kiaušinius teks importuoti iš kitų šalių. Tokiu atveju prisidės logistikos kaštai, kils kiaušinių kaina“, – prognozavo D.Bušnevas, pabrėždamas, kad ŽŪM yra linkusi bendradarbiauti, bet šiai dienai apčiuopiamų rezultatų neturi.

Lems investicijos

Siekį iki 2027 metų atsisakyti vištų laikymo narvuose ir jas perkelti ant kraiko įgyvendinti gal ir įmanoma. Nors iš tikrųjų tai yra didžiulė finansinė našta paukštininkystės sektoriui. Mūsų sektoriaus ūkių skaičiavimu, perėjimui reikia ne mažiau nei 60 mln. eurų, bet įmonės tokių pinigų neturi. Ūkiai vis dar susiduria su finansiniais sunkumais dėl besitęsiančio karo Ukrainoje.

Iš ES gyvulių gerovės programos lėšų tikimės gauti 12 mln. eurų, kaip yra numatyta. Tačiau tai – tik penktadalis visos reikalingos sumos. Todėl kalbėjomės ir dar kalbėsimės su ŽŪM, kad šiam perėjimui būtų galima gauti lėšų gal ir iš žemės valdų modernizavimo ar kitokių programų. Pačios įmonės vargu ar išgalės investuoti tokias pinigų sumas, kokių reikės. Jei ne – paprasčiausiai Lietuvoje prarasime kiaušinių gamybos sektorių.

Perėjimo nuo dedeklių vištų laikymo narvuose prie jų laikymo ant kraiko problema aktuali didelei daliai Lietuvos kiaušinių gamintojų – visoms stambioms įmonėms, nes gal net ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti įmones, kurios jau dabar dedekles vištas laiko tik ant kraiko ar visai laisvai. Ir kurioms nereikės didelių finansinių išteklių norint išlikti rinkoje.