Visi žinome posakį, kad moteris laiko net tris namo ar ūkio kampus, ir šią tiesą moterys patvirtino Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) Zarasuose surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie Baltijos šalių kaimo moterų verslą. Ta pačia proga LŪD paminėjo ir savo 80-ąsias įkūrimo metines.

Moterų įtaka

Į konferenciją susirinkusias Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo moteris pasveikinęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kaip ir pridera svečiui iš Briuselio, įteikė dovanėles, papasakojo apie moterų indėlį Europos Parlamente, pateikė informaciją apie ES bendrąją žemės ūkio politiką, apie tai, kaip gyvensime atėjus naujam ES finansiniam laikotarpiui, ir tikėjosi taip įprastai pabaigti šios dienos misiją. Tačiau kai Baltijos šalių moterys viena po kitos pradėjo dalytis savo veiklos pavyzdžiais, EP nario veido išraiška palengva pradėjo keistis, o kai apie savo kelią į verslą papasakojo rokiškietė Birutė Dapkienė, B.Ropės veide sustingo nuostaba: nejaugi tiek gali nuveikti, regis, gležna moteris?

Mažiau stebėjosi gal tik konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus: „Savo akimis matau ir žinau, kaip Lietuvos kaimo moterys sugeba ginti šeimos interesus tiek per LŪD, tiek per kitas asociacijas, sąjungas ar draugijas. Kai kurioms asociacijoms moterys vadovauja, kitose yra vadovų pavaduotojos ar pagalbininkės, o ir kitose organizacijose jos daro įtaką per savo vyrus.“

Žemės ūkio pirmininkas prisiminė, kad tris bene svarbiausius postus mūsų valstybėje vienu metu buvo užėmusios moterys: prezidentė, Seimo pirmininkė bei krašto apsaugos ministrė.

„Prisimenu, kad padėtis valstybėje tada buvo gerokai stabilesnė, nei yra šiuo metu“, – sakė A.Svitojus.

Konferencijos šeimininkė (kairėje) V.Žliobienė ir svečiai: A.Svitojus ir L.Mogenienė.

Ryšiai su ŽŪR

Tiek LŪD steigiant 1939-aisiais, tiek atkuriant 1992-aisiais dalyvavo Žemės ūkio rūmai. Ir dabar LŪD yra viena iš šios organizacijos narių, o LŪD vadovė Virginija Žliobienė yra ir Žemės ūkio rūmų tarybos narė.

Priminsime, kad LŪD pirmieji skyriai Lietuvoje buvo įsteigti 1939-ųjų balandžio mėnesį, o jų iniciatorė – 1938 m. Žemės ūkio rūmų Namų pramonės ir smulkiųjų ūkio šakų komisijai vadovavusi ūkininkė Alena Devenienė.

1939-ųjų pabaigoje šalyje veikė jau per 60 LŪD skyrių. Deja, jau 1940-aisiais okupacinė valdžia LŪD uždarė, likvidavo. Organizacija buvo atkurta 1992 m. birželio 6 d. Pirmoji atkurtos organizacijos vadovė buvo ūkininkė Lina Bružikienė. Vėliau draugijai vadovavo Genovaitė Kimbrienė, po jos – Marija Račkaitienė, o pastarąją pakeitė ir iki šiol LŪD vadovauja V.Žliobienė.

LŪD paminėjo 80-ąsias įkūrimo metines.

„Mūsų organizacijos tikslas – skleisti dvasines vertybes, saugoti lietuvių tradicijas, kultūrą, papročius, kulinarinį paveldą ir visa tai perduoti jaunajai kartai“, – sveikindama susirinkusias Baltijos šalių kaimo moteris sakė LŪD pirmininkė.

Ji paragino koleges aktyviau į organizacijos gretas kviesti jaunas moteris, kurių kaimuose tikrai yra daug, jos dažniau nei vyrai suranda laiko visuomeninei veiklai.

Sėkmės pavyzdžiai

Apie sėkmingus kaimo moterų verslo pavyzdžius bei ES ir valstybės paramą šeimos ūkiams informaciją konferencijoje pateikė Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Buitkienė. Tarp sėkmės pavyzdžių – Gižų kaimo bendruomenės Vilkaviškio rajone veikla, Auksės Drazdienės vadovaujama UAB „Natūralūs turtai“ (Kretingos r.), Jūratės Lankauskaitės-Kregždienės vadovaujamas pirmasis Lietuvoje levandų ūkis ir nedidelė, tačiau šalyje daugeliui žinoma kepyklėlė „Du Medu“.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Laima Mogenienė pažvelgė į tolimesnę Lietuvos kaimo ateitį ir padarė išvadą, kad dėl demografinių priežasčių verslas kaime turi orientuotis į žinių ekonomiką, į inovatyvias kaimo gyvybingumo skatinimo idėjas.

„Nėra pakankamai lėšų, trūksta paramos? Esu įsitikinusi, kad jeigu bus gerų idėjų, tai atsiras ir pinigų joms įgyvendinti“, – sakė L.Mogenienė.

Įspūdingas „pabėgėlės“ sugrįžimas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės teiginį tarsi patvirtino konferencijoje dalyvavusi ūkininkė Birutė Dapkienė.

„Sulaukusi 15 metų iš Rokiškio pabėgau į Vilnių, sukūriau kailių bei lininių drabužių verslą, tačiau neįsitvirtinau, bankrutavau. Todėl po 22 metų nesėkmingo bandymo įsitvirtinti sostinėje, su 150 tūkst. eurų skola sugrįžau į Rokiškio rajoną“, – pasakojo B.Dapkienė.

Buvusiai miestietei teko dirbti samdoma darbininke pas ūkininkus, paskui kelerius metus Vokietijoje slaugė senukus. Taip ji sugebėjo grąžinti skolą. Kilimas iš dugno, pasak Birutės, prasidėjo nuo 200 išperintų žąsiukų.

„Pardaviau užaugintas žąsis, nusipirkau pirmą karvę. Paskui – antrą, trečią ir t. t. Įkūriau pieno ūkį, vėliau atsirado mėsinių galvijų, po kelerių metų – keliolika arklių, kelios alpakos, pora stručių, vištų bei daugybė kitų paukščių, mėsinių galvijų aberdynų angusų banda“, – pasakojo B.Dapkienė.

Tiesa, Birutė neslepia, kad ji atsiremti galėjo į tvirtą vyro petį. Vyro, kuris ją palaikė ir įkvėpė. Tačiau akivaizdu, kad viską lėmė moters atkaklumas. Tik atvykusi į kaimą ji išmoko vairuoti automobilį, vėliau – ir traktorių.

Rodo pavyzdį

Patirtimi apie kaimo bendruomenių veiklą konferencijoje pasidalijo ir Latvijos kaimo moterų organizacijos atstovė Zaiga Vismanė bei Estijos atstovė Kare Kikenam.

Latvijos kaimo moterų organizacijos vadovė Vineta Geršebeka perdavė sveikinimus kolegėms lietuvėms. „Mūsų organizacija neturi tokių istorinių šaknų, todėl džiaugiamės, kad galime pasinaudoti lietuvių moterų patirtimi“, –sakė ji.

Estijos kaimo moterų organizacijos vadovės Kare Kikeman teigimu, estės džiaugiasi lietuvių organizacijos garbinga sukaktimi ir tikisi glaudaus bendradarbiavimo.

Belieka pridurti, kad Zarasuose buvo surengta jau 17-oji Baltijos šalių kaimo moterų verslo konferencija. Jokia kita organizacija Baltijos šalyse negalėtų pasigirti tokiu nuosekliu bendradarbiavimu. Moterys rodo pavyzdį.