Spalio pabaigoje keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose antrą kartą vyko saugaus eismo kampanija „Nustebink žiemą!“. Jos metu degalinėse buvo nemokamai tikrinama automobilių techninė būklė: elektros įranga, padangos, žibintai. Patikros vietose dirbę Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros darbuotojai ir studentai per 10 kampanijos dienų apžiūrėjo beveik 0,5 tūkst. automobilių. Paaiškėjo, kad net 75 proc. automobilių žibintai prastai švietė, o 25 proc. automobilių padangos buvo labai ir netolygiai nudilusios.

Kreivi kėbulai

Apžvelgdamas kampanijos rezultatus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis atkreipė dėmesį, kad šiemet į apžiūras vairuotojai atvyko senesniais automobiliais – jų amžiaus vidurkis siekė 15 metų (pernai – 13 metų). V.Žuraulis „Valstiečių laikraščiui“ teigė manąs, kad netolygiai nudilusios padangos rodo, kad vairuotojai pamiršta reguliariai tikrinti oro slėgį ir nepasirūpina ratų suvedimu.

Netolygiai nudilusios padangos atskleidžia ir kur kas gilesnę problemą nei vairuotojų užmaršumas – tai rodo, kad yra daugybė po avarijų suremontuotų automobilių, kurių kėbulai buvo pažeisti ir jų geometrija nebuvo tinkamai atkurta.

Vieša paslaptis, kad dauguma į Lietuvą įvežamų naudotų automobilių buvo pakliuvę į mažesnius ar didesnius eismo įvykius. Avarijų metu pažeidžiama ir brangiausia automobilio dalis – kėbulas. Stipresnių susidūrimų metu dažniausiai pažeidžiamos atraminės kėbulo dalys, nes avarijos metu jos sugeria smūgį, tuomet mažesnė jo jėga tenka automobilyje esantiems vairuotojui ir keleiviams.

Ruošdami automobilius parduoti, perpardavinėtojai paprastai nesirūpina, kad būtų kokybiškai atkurti kėbulo parametrai. Jiems svarbiausias kriterijus – remonto greitis ir pinigai. Kai kurių po rimtos avarijos pažeistų kėbulų geometriją atkurti itin sunku, todėl jie lieka tiesiog kreivi, kartais net neįmanoma sureguliuoti jų ratų suvedimo.

Kas yra suvedimas?

Kas yra ratų suvedimas ir kokią įtaką jis daro mašinos elgesiui kelyje? Suvedimas – tai ratų paralelinės padėties, žiūrint iš viršaus (kai mašina juda pirmyn), rodiklis. Jei jis tinkamas, ratai tarsi žiūri vienas į kitą, jei ne, priešingai – išsiskiria.

Suvedimas – vienas iš svarbiausių pakabos parametrų, darančių tiesioginę įtaką automobilio vairavimui.

Netinkamai sureguliavus (arba visai nesureguliavus), gali padidėti degalų sąnaudos, labai greitai susidėvėti padangos. Tokiu atveju automobilį bus sunku vairuoti ne tik slidžiame kelyje, bet ir kitokiomis sąlygomis – net nesuprasite, ką darote ne taip, kad automobilis jūsų neklauso.

„Susidarė įspūdis, kad apie ratų suvedimą mažai kas galvoja. Panašu, kad, važiuodami atlikti techninės apžiūros, mašinų savininkai perka daugiau ar mažiau padoriai atrodančias padangas ir toliau jas „drožia“ iki kitos apžiūros, nes padangos atrodo baisiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Jurgis Paplaitis, kampanijos „Nustebink žiemą!“ koordinatorius.

Galinių ratų suvedimas taip pat turi įtakos automobilio vairavimui, bet ne tiek daug kaip priekinių (valdomų) ratų suvedimas. Visų ratų suvedimas atliekamas vienodai – keičiamas vairo traukių ilgis trumpinant jų antgalius.

Pasinaudojo proga

Į patikras atvažiavusių automobilių amžius atspindi Lietuvos keliuose važinėjančių mašinų amžių. Didžiausią nerimą kelia tas faktas, kad šios kampanijos, kurioje vairuotojai dalyvavo savanoriškai, rezultatai atskleidė, kad gatvėse itin daug netvarkingų automobilių – jie važinėja nudilusiomis padangomis, nesutvarkytais žibintais, o ką jau kalbėti apie tik utilizuoti tinkamus akumuliatorius.

„Įvertinus tą aplinkybę, kad čia nesilankė vairuotojai, kurie žino, kad važinėja netvarkingu automobiliu, galima įsivaizduoti, kokia yra reali automobilių techninė būklė šalyje“, – teigė V.Žuraulis.

Pernai pirmą kartą Lietuvoje vykdyta saugaus eismo kampanija net pačius organizatorius nustebino dideliu vairuotojų aktyvumu ir noru važinėti tvarkingais automobiliais, todėl šiemet juos galima buvo pasitikrinti ilgiau ir daugiau miestų. Iš viso pasitikrinti savo automobilių atvažiavo 449 vairuotojai – šiemet nemokamai buvo patikrinta beveik dvigubai daugiau mašinų nei pernai (262 automobiliai).

„Nėra ko slėpti – dalis vairuotojų akcijoje dalyvavo grynai iš praktinių sumetimų: atvažiavo, kad jiems nemokamai sureguliuotų šviesas (dabar sureguliuoti šviesas servise kainuoja nuo 8 iki 15 eurų). Matytas vaizdas tikrai ne koks – itin daug sulaužytų reguliavimo mechanizmų (tai leidžia manyti, kad mašina buvo patekusi į avariją), todėl važinėjama bet kaip ir bet kur šviečiančiais žibintais“, – sakė J.Paplaitis.

Patikrinti akumuliatorių

Apie akumuliatorius ir jų krovimą irgi mažai nusimanoma – tik atvažiavę čia daugelis vairuotojų sužinojo, kad akumuliatorius nepakankamai pakrautas arba jau labai silpnas, taigi, paspaudus šalčiui, nepavyks užvesti variklio. Visi vairuotojai jau dabar turėtų užsukti į artimiausią servisą, pasidomėti akumuliatoriaus būkle ir jo krovimo lygiu, kad vėliau netektų kviestis pagalbos ir gaišti laiko norint paleisti variklį.

Nors automobilių patikras atlikę specialistai turėjo nemažai priekaištų dėl jų techninės būklės, galima pasidžiaugti, kad tikrinimo kampanijoje Lietuvos vairuotojai dalyvavo kur kas aktyviau nei latviai ar estai. Tiesa, tam yra viena objektyvi priežastis – Estijos automobilių parkas yra gerokai naujesnis nei mūsų šalyje, todėl vairuotojai nemato prasmės papildomai tikrinti savo mašinų.

Lietuvoje aktyviausi vairuotojai buvo Kaune, čia, kaip ir kitur (ne Vilniuje), atvažiavo vien tik dyzeliniai automobiliai – tik Vilniuje pasitikrinti būklės atvyko ir benzininių mašinų.

Pagrindiniai trūkumai

Iš viso per beveik dvi savaites Lietuvoje vykusioje kampanijoje „Nustebink žiemą!“ buvo patikrinti 449 automobiliai, kurių vidutinis amžius siekė 15 metų. Vos 119 jų, arba tik ketvirtadalis, turėjo tinkamai sureguliuotus žibintus – kitų automobilių žibintus sureguliavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai. Taip pat buvo nustatyta, kad beveik kas penkto automobilio (87) žibintų gaubtus reikia poliruoti, 39-iems juos būtina keisti – žibintai turėjo išdegusius reflektorius, sugedusius reguliavimo mechanizmus, buvo skirti automobiliams, važinėjantiems šalyse su eismu kairiąja kelio puse.

Beveik kas penktas automobilis (88) turėjo per daug ar netolygiai nudilusias, taip pat su įtrūkomis ir kitais dideliais pažeidimais padangas. 41-o automobilio savininkui rekomenduota atlikti ratų geometriją, kas devintam automobiliui (50) būtina keisti akumuliatorių ir pasikeisti valytuvus (48).

Šiemet, skirtingai nei pernai, buvo tikrinama tuo metu, kai žieminės padangos dar nebuvo privalomos, taigi padangų buvo visokių. „Daug vairuotojų visus metus važinėja universaliomis ar žieminėmis padangomis ir stebisi, kai jiems pasakoma, kad tokios gerokai greičiau dyla. Apie minkštos gumos padangų savybes vasarą taip pat niekas negalvoja – vienintelis daugiau mažiau suprantamas kriterijus yra protektoriaus gylis“, – pabrėžė J.Paplaitis.

Šios kampanijos rezultatai skiriasi nuo dažniausiai techninių apžiūrų metu nustatomų trūkumų. Mat skiriasi ir lengvųjų automobilių patikros apimtis – techninių apžiūrų metu tikrinama gerokai daugiau parametrų.

Per jas daugiausia trūkumų nustatoma dėl nesureguliuotų artimųjų šviesų žibintų (13,1 proc.), netvarkingų pakabos lankstinių jungčių, lankstų (12 proc.), aptinkamas skysčių nuotėkis variklyje ar pavarų dėžėje (6,9 proc.), nustatomas per didelis automobilių dūmingumas (6,6 proc.). Taip pat 5,8 proc. vairuotojų atvyksta į techninę apžiūrą turėdami netvarkingus transporto priemonės dokumentus (pasibaigęs draudimo galiojimas ir pan.).