LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra viena iš septynių Vyriausybės įstaigų. Toks pavaldumas ir savarankiškumas padėjo VMVT tapti viena iš geriausiai dirbančių ES ir net pasaulinėje rinkoje. Todėl dar balandžio 19 d. LR ŽŪR nariai aptarė daug prieštaringų vertinimų sulaukusį LR Seimo TS-LKD frakcijai priklausančio nario Andriaus Vyšniausko pateiktą Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 21-22436. Projekto esmė – pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pavaldumą bei sumažinti reikalavimus šios institucijos vadovui.
Projekto pasiūlymai
Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir prie LR ŽŪR priklausančių Lietuvos mėsos perdirbėjų, Lietuvos kiaulių augintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų bei Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijų vadovų prisijungė tarptautinį pripažinimą pelnęs Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos atstovas, buvęs VMVT vadovas Kazimieras Lukauskas.
A.Vyšniausko projekte siūloma pakeisti VMVT statusą – ji būtų įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – įstaiga prie Vyriausybės), taip pat siūloma pakeisti jos vadovo statusą bei jam keliamus reikalavimus, vadovo pavaldumą ir atskaitomybę (VMVT vadovą 5 metų kadencijai skirtų žemės ūkio ministras ir atleistų LR valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu VMVT vadovu gali būti tik asmuo, turintis veterinarijos gydytojo kvalifikaciją).
Vienose rankose
Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos vadovo prof. dr. Audriaus Kučinsko, vienas svarbiausių, rizikingiausių pavojų – žemės ūkio ministras galės tiesiog savo nuožiūra skirti VMVT vadovą, o ministerijos rankose būtų ir vykdančioji, ir kontroliuojančioji organizacijos.
„Be to, neliktų ir skiriamam vadovui iki šiol keliamų reikalavimų išmanyti šią specifinę sritį. Man sunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, vadovu paskirtas vadybininkas galėtų ginti Lietuvos interesus tarptautiniuose renginiuose, kur specifinę nuomonę reikia pateikti tuoj pat, nedelsiant ir nesant galimybių pasitarti su šios srities specialistais. Toks vadovas patektų į kuriozinę padėtį“, – sakė prof. dr. A.Kučinskas.
Kodėl reikia tokios reformos?
Prof. dr. K. Lukauskas prisipažino labai nustebęs Lietuvos politikų sumanymu atlikti reformą įstaigoje, kurios darbą itin gerai vertina tiek tarptautinės institucijos, tiek Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos bei įmonės, tiek vartotojai.
„Bandžiau išsiaiškinti, kodėl norima keisti tai, kas gerai veikia. Iš kitų šalių patirties galiu patikinti, kad politikų kišimasis dažniausiai baigiasi blogomis pasekmėmis“, – sakė prof. dr. K.Lukauskas.
Pasak prof. dr. K.Lukausko, kai kuriose ES šalyse taip pat būta bandymų į ministerijų rankas paimti tokio tipo institucijas, tačiau iki šiol jie baigdavosi nesėkmėmis, nes Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija valstybėms kelia labai aiškius ir griežtus reikalavimus, susijusius su veterinarijos klausimais.
„VMVT sukurta laikantis pasaulinių reikalavimų ir iki šiol Lietuvos VMVT buvo vertinama teigiamai – VMVT net 34 kartus tikrino ES auditoriai ir vertinimai visada buvo geri arba labai geri. O vienas esminių reikalavimų – organizacija turi būti savarankiška“, – sakė prof. dr. K.Lukauskas.
Tiesa, prof. dr. K.Lukauskas pabrėžė, kad diskutuoti dėl reformos galima, jis yra pasiruošęs diskusijose dalyvauti pats ir su savo kolegomis – ekspertais iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ar kitų organizacijų.
„Tačiau norėčiau sužinoti, kodėl norima atlikti reformą? Kokios priežastys? Jeigu jų nėra, jeigu tai tik politikų noras valdyti tokias institucijas, tai diskusijos yra beprasmiškos“, – sakė prof. dr. K.Lukauskas.
Pasigedo argumentų
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius ir LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas papasakojo, kokie svarbūs tarptautiniuose renginiuose bei posėdžiuose, kuriuose pateikiama valstybės nuomonė, yra būtent VMVT vadovo, o ne jo pavaduotojo ar pavaldinio argumentai.
„VMVT vadovo autoritetas yra labai svarbus – tuo galėjome įsitikinti, kai VMVT vadovavo prof. dr. K.Lukauskas. Jam galime padėkoti, kad iki šiol VMVT yra labai gerai vertinama tarptautinėse organizacijose. Aš irgi nesuradau paaiškinimų, dėl kokios priežasties politikai nori iš esmės pakeisti gerai veikiančią VMVT sistemą“, – sakė A.Baravykas.
Iš esmės vienodas nuomones diskusijoje pateikė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijos vadovas prof. dr. Artūras Stimbirys, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius bei Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovas Mindaugas Kinderis.
„Politikas negali vadovauti VMVT, nes ši institucija priima specifinius sprendimus, jie labai svarbūs eksportui, o mes juk esame eksportuojanti šalis. VMVT vaidmuo žemės ūkyje itin svarbus, todėl bijau, kad siūlantys pakeitimus to nesupranta“, – sakė E.Mackevičius.
M.Kinderis priminė: „Nauja Vyriausybė žadėjo, kad savo veiksmus derins su žemdirbių savivaldos organizacijomis, tačiau dabar matome, kad yra kitaip – pateikia su mumis nederintą projektą. Mūsų organizacija nepritaria tokiam pasiūlymui.“
Prof. dr. A.Stimbirys taip pat atkreipė dėmesį į politikų nesiskaitymą su žemdirbių savivaldos organizacijomis.
Apie VMVT
VMVT – kompetentinga Vyriausybės institucija, vykdanti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą ir kontrolę visoje šalies teritorijoje.
10 VMVT departamentų ir 33 VMVT departamentų skyrių inspektoriai kontroliuoja daugiau kaip 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, gyvūnų laikymo vietas, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmones ir kt. Kasmet atliekama apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiriama per 4 tūkst. vartotojų skundų ir suteikiama daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų.
Vienas svarbiausių VMVT tikslų – užtikrinti, kad ant vartotojų stalo patektų tik saugus ir kokybiškas maistas. Tad kasmet atliekama daugiau kaip 1 mln. laboratorinių tyrimų, patikrinama apie 90 tūkst. siuntų, importuojamų į ES teritoriją, vežamų tranzitu ir laikomų muitinės sandėliuose.
VMVT kovoja su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis, daug dėmesio skiria gyvūnų gerovei, nes tai ne tik tiesiogiai lemia gyvūninio maisto kokybę, bet ir turi įtakos Lietuvos ekonomikai, lietuviško maisto eksportui į kitas šalis.
VMVT specialistų sukauptą patirtį ir žinias perima kolegos iš įvairių užsienio valstybių. Kiekvienais metais į VMVT tobulintis atvyksta iki 10 Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių delegacijų.
Aptarti bendradarbiavimo perspektyvų nuolat atvyksta Europos Sąjungos, Europos Komisijos, Europos maisto saugos tarnybos ir trečiųjų šalių delegacijos.
VMVT vadovai ir specialistai organizuoja konferencijas verslininkams bei kolegoms, aktyviai bendrauja su moksleiviais.
Eimantas Karnavičius
