Dėl augalų apsaugos produktų (AAP), kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagosglifosato, naudojimo diskusijos Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, verda ne vienerius metus. Prieš dvejus metus Tarptautinė vėžio organizacija paskelbė išvadas, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina glifosatas, gali sukelti vėžį, tačiau, atlikus išsamius tyrimus, Europos maisto saugos agentūra (EFSA) pateikė išvadas, nurodančias, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar turinčiomis poveikį reprodukcijai savybėmis.

Šias išvadas patvirtino Europos cheminių medžiagų agentūra. Tačiau net ir po šių išvadų ginčai, ar reikia leisti naudoti glifosatą žemės ūkyje, tęsėsi toliau.  Po ilgų ne vieną mėnesį trukusių diskusijų tik Europos Komisijos (EK) Apeliaciniame komitete Bendrijos narėms pavyko priimti sprendimąglifosato naudojimą pratęsti dar penkeriems metams. Atsižvelgdama į Apeliaciniame komitete įvykusio balsavimo rezultatus, EK artimiausiu metu turi priimti atitinkamą nutarimą.

Šios diskusijos visuomenėje sukėlė daug prieštaringų vertinimų, todėl šios veikliosios medžiagos naudojimui visoje ES skiriamas didelis dėmesys. Ne išimtis ir Lietuva. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) nuo liepos iki lapkričio stebėjo, kaip naudojami augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato. Buvo stebimi ankštinių, varpinių kultūrų ir grikių pasėliai. Pagrindinis tikslas – nustatyti, ar žemdirbiai laikosi purškiamų AAP, turinčių veikliosios medžiagos glifosato reikalavimų, ypač kreipiant dėmesį į etiketėse nurodytą terminą, kuris turi praeiti nuo purškimo iki derliaus nuėmimo.

Lietuvoje profesionaliam naudojimui yra registruoti 28 herbicidai, sudėtyje turintys veikliosios medžiagos glifosato. Šie herbicidai žemdirbius gelbsti, kai po žiemos išretėjusiuose ar dėl kitų priežasčių silpnuose pasėliuose prieš derliaus nuėmimą itin suveši piktžolės. Norint tokiuose pasėliuose sunaikinti tebežaliuojančias piktžoles, laukai gali būti apdorojami glifosato turinčiais herbicidais, tačiau ne vėliau, kaip iki pjūties likus 10–14 dienų. Tuo tarpu grikių pasėliuose piktžoles naikinti glifosato turinčiais herbicidais draudžiama. Grikiams apdoroti jų augimo (vegetacijos) metu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse nėra registruotų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato. Ekologiniuose ūkiuose auginamų grikių negalima naudoti jokiais AAP, netgi ruošiant dirvą sėjai.

Stebėjimo metu Augalininkystės tarnybos specialistai aplankė per pusę tūkstančio seniūnijų, apžiūrėjo daugiau nei tris tūkstančius laukų. Kai kuriuose laukuose buvo lankomasi ne vieną kartą. Per penkis stebėjimo mėnesius buvo užfiksuota 12 atvejų, kai glifosatas buvo naudojamas nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pažeidėjai administracine tvarka buvo nubausti piniginėmis baudomis, o informacija dėl AAP likučių grikiuose nustatymo buvo perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

„Atsižvelgiant į stebėjimo mąstą, pažeidimų nėra daug. Akivaizdu, kad Lietuvoj žemdirbys myli savo žemę ir jam rūpi, kokią produkciją užaugins. Galbūt kartais nepagrįstai visuomenė yra bauginama skleidžiant informaciją, neva mūsų laukai ir pasėliai nežabojamai „laistomi“ glifosatu“, – sako Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas. Pasak jo, tokios  prevencinės akcijos reikalingos, nes drausmina žemdirbius ir padeda užtikrinti saugesnę aplinką, todėl tokius stebėjimus Valstybinė augalininkystės tarnybaplanuoja tęsti ir kitais metais.

Daugiau informacijos rasite Augalininkystės tarnybos svetainėje www.vatzum.lt ir Facebook paskyroje.