Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje vyravęs škvalas ir kruša ūkininkams padarė apie 10 mln. eurų nuostolių, praneša pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Tokią žalos sumą įmonė nustatė susumavusi nuostolius 2,5 tūkst. ūkių.

Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, kai kurie žemdirbiai per 10 minučių krušos neteko „visų metų darbo rezultato“.

„Lietuvoje už tą 10 minučių (krušą – ELTA) turėjome 10 mln. eurų žalą, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Rusteika.

„Kruša negailestingai „nupjovė“ augalus“, – teigė jis.

Bendras apsidraudusiųjų ūkininkų pažeistų pasėlių plotas sudaro 28,4 tūkst. ha, įmonė gavo 475 pranešimus iš 27 šalies rajonų. Labiausiai paveikti ūkiai Joniškio, Šiaulių, Panevėžio, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio rajonuose.

„Tai yra didelis plotas“, – pažymėjo M. Rusteika.

„Skirtinguose rajonuose nuostoliai vyravo nuo 20 iki 100 proc. Yra ūkių, kurie neteko visko. Žemdirbiai tiesiog turėjo nuimti derlių ir nieko nebeliko. Pažeidimai visų augalų“, – kalbėjo jis.

„Panaudojome 7 rizikas iš 8 galimų“, – dar komentavo savidraudos fondo vadovas.

Skelbiama, jog labiausiai nukentėjo javai – 25,4 tūkst. ha. Taip pat pažeista 2,3 tūkst. ha rapsų plotų, gauta pranešimų apie žalą kukurūzams, ankštiniams augalams, cukriniams runkeliams, bulvėms.

Tuo metu Latvijoje fondas fiksavo 226 ūkininkų pranešimus apie pažeistą 22,5 tūkst. ha plotą. Daugiausia pranešimų sulaukta iš pietinių valstybės regionų. Latvijoje žalos suma siekia 15 mln. eurų.

ELTA primena, kad smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas Lietuvoje fiksuoti praėjusios savaitės pradžioje, stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.

Tuomet Panevėžio rajone viešėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Eltai sakė, kad audra smarkiai suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų saugyklas. Taip pat, teigė ministras, nukentėjo gyvuliai, buvo sudaužyta žemės ūkio technika.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad taiklu būtų svarstyti suteikti galimybes nukentėjusiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, galimybę kompensuoti palūkanas. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į paskolas apyvartinėms lėšoms, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.

Ministras taip pat akcentavo, jog nuo krušos apdrausta apie ketvirtadalis visų Lietuvos dirbamos žemės plotų.

Savo ruožtu Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, dėl audros sukeltų nuostolių atlyginimo visoje šalyje sulaukta per 6,2 tūkst. kreipimųsi, o visiems šiems nuostoliams kompensuoti jau rezervuota daugiau kaip 7 mln. eurų.