Verslas po atviru dangumi gali būti pelningas, tačiau tuo pat metu labai rizikingas. Tai puikiai žino augalininkystės ūkių šeimininkai, kurie kiekvienais metais susiduria su gamtos stichijomis. Tačiau tam, kad rizikas būtų galima valdyti paprasčiau, jie gali kreiptis dėl pasėlių draudimo įmokų kompensavimo. Iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Parama susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos teritorijoje, draudimu nuo sausros. Tai pirmasis toks paraiškų kvietimo etapas šiemet, jam skirta 235,4 tūkst. eurų.

Kas gali kreiptis paramos?

Žemės ūkio draudimo rinka auga, Lietuvos ūkininkai aktyviai naudojasi sparčiai populiarėjančia augalų ir pasėlių draudimo sistema. Jie vis dažniau naudojasi galimybe dalį draudimo įmokos kompensuoti. O iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Į pasėlių ir augalų draudimo įmokas gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.

Paramos paraiškos priimamos ir registruojamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Svarbu nepamiršti, kad paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų išlaidas. Pareiškėjas turi teikti vieną paramos paraišką dalį draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Pagal KPP veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ kompensuojama augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės draudimo nuo sausros išlaidų dalis. Pretendentai į šią paramą turi atitikti keliamus reikalavimus. Svarbu žinoti, kad draudimo sutartis arba draudimo paraiška su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei.

Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:

·         pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;

·         draudimo liudijimas arba draudimo paraiška pasirašoma ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui ir joje turi būti nurodyta: duomenys apie draudimo įmonę ir subjektą, kuriam nuosavybės teise priklauso draudžiama produkcija; kiekvienos apdrausto augalo ar pasėlio rūšies plotas hektarais; kiekvienos augalų rūšies draudimo įmokos suma; kiekvienos augalų rūšies draudimo suma, draudimo laikotarpis, apdraustų augalų plotai pagal augalų rūšis ir rizikos, nuo kurių draudžiamasi, ir 20 proc. kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija;

·         subjektas įsipareigoja imtis būtinų rizikos prevencijos priemonių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro. Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.

Paramos intensyvumas

Kalbant apie paramos intensyvumą, nepriklausomai nuo to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius arba augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Pabrėžiama, kad kompensuojama suma negali viršyti LR žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių arba augalų rūšis, atsižvelgiant į tais metais paramai draudimo įmokoms kompensuoti Žemės ūkio ministerijos skiriamus LR valstybės biudžeto asignavimus, nustatomi atskiru LR žemės ūkio ministro įsakymu.

Kokia paramos išmokėjimo tvarka?

Dalyvaujant minėtoje priemonėje yra taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai finansuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Ūkininkas, gavęs pranešimą apie sprendimą skirti paramą ir sumokėjęs draudimo įmonei visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas bei einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas pagal Tiesioginių išmokų taisykles, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. turi pateikti savivaldybei šiuos dokumentus: 1. Draudimo sutartį ir visų jos pakeitimų (tuo atveju, jei draudimo sutartis per jos galiojimo laikotarpį buvo tikslinama ar buvo nutraukta) kopijas; 2. Visų įvykusių draudiminių įvykių (jei jų buvo) žalų pranešimų originalus arba kopijas, paaiškinimus dėl augalų atsėjimo ar atsodinimo, jeigu drausti plotai yra didesni negu deklaruoti; 3. Visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas.

Dokumentus reikia pateikti savivaldybei asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba elektroniniu paštu. Kiekvienas mokėjimo dokumento lapas turi būti patvirtintas paramos gavėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – saugiu elektroniniu parašu.

Dėmesys pasėlių draudimui – ir Strateginiame plane

Ūkininkai įsitikino, kad nepastovūs orai jau tapo nuolatiniu reiškiniu, todėl vis aktyviau domisi pasėlių draudimu. Šiuo metu jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) išlaikomas šios intervencinės priemonės tęstinumas – SP numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. eurų, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios.

Rizikų valdymas įgauna vis didesnę prasmę

Savo pasėlius jau bemaž 17 metų draudžiantis Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas sako, kad draudimo įmokos kompensavimo tvarka puikiai veikia, šia galimybe kiekvienais metais pasinaudoti nori vis daugiau ūkininkų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apdraustas kas trečias hektaras nuo viso draustino žemės ūkio naudmenų ploto. Draudimas ypač vilioja jaunuosius ūkininkus, kurie į žemės ūkio verslą žengia su nemažai finansinių įsipareigojimų, o ši priemonė puikiai padeda valdyti ūkio rizikas.

„Šia priemone kiekvienais metais pasitiki vis daugiau žemdirbių. Žinoma, kuo daugiau žemdirbių nori gauti kompensaciją, tuo didesnė rizika, kad bus mažinamas paramos intensyvumas. Tikimės, kad bus išlaikytas kompensavimo dydis. Mes Europos Sąjungoje ne vienus metus buvome lyderiai pagal apdraustus pasėlius, prie to labai prisidėjo kompensavimo mechanizmas. Rizikų valdymas žemės ūkyje įgauna vis didesnę prasmę. Turime dar labiau susivienyti ir dirbti, kad dar daugiau pasėlių būtų apdrausta. Šiandieną apdraustų pasėlių turime apie trečdalį, bet būtų puiku, jei pasiektume apie 80 proc. Reikia suprasti, kad kuo daugiau žmonių dalyvaus savidraudos fonde, tuo bus didesnė tikimybė, kad paslaugos pigs. Draudimo paslauga nėra pigi, todėl kompensacija yra labai reikalinga“, – pabrėžė A.Bradauskas.

Jis paraišką dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokos jau užpildė, o tuos, kurie to dar nespėjo padaryti, skatina neatidėlioti ir pasinaudoti šia galimybe. Pasak jo, vasara jau čia pat, o būtent šis laikas žemdirbiams yra didžiausių iššūkių metas. Jo nuomone, ūkininkai privalo būti patys atsakingi už savo finansų ir žalų, atsirandančių dėl gamtos stichijų, valdymą.

Daugiau informacijos: www.nma.lt