Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, kad ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių. Tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų, o jei prašoma parama viršys numatytą sumą, ji kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama. Reikalaujama, kad pretenduosiantys į paramą turi būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bent vienus metus 2020–2023 metais. Tad sodininkai ir uogininkai nuogąstauja, kad kompensacija tebus labai menka. Be to, pavasarį ne visi vaisių bei uogų augintojai suskubo fiksuoti savo ūkiuose šalnų padarytą žalą, ne visos kultūros buvo įtrauktos į kompensuojamųjų sąrašą.

Aktinidijos – už borto

Tik šiemet paaiškėjo, kad kai kur Lietuvoje aktinidijos nušalo visiškai, bet šie vaisiai net nėra įtraukti į sąrašą kultūrų, už kurias gali būti skiriamos kompensacijos. Ūkininkams peršasi mintis, kad pati kompensavimo metodika dar parengta nepilnai – tik iš bėdos.

3 ha aktinidijų ūkį Jurbarko rajone įkūręs Egidijus Marmakas VL sakė, kad jo ūkyje šį pavasarį buvo graudus vaizdas – visi aktinidijų laukai nušalo labai stipriai, šalnos nurėžė derlių. Nors augintojas kvietėsi savivaldybės administracijos komisiją, išlindo kita problema – aktinidijos neįtrauktos į kultūrų sąrašą kaip tinkamos kompensuoti.

„Mes patys pavasarį užfiksavome ūkio aktinidijų derlių pražudžiusias šalnas, kvietėme savivaldybės administracijos komisiją, kad atvažiuotų, pasižiūrėtų ir įvertintų žalos mastą. Esame pasiėmę paramą. Bet dabar paaiškėjo, kad aktinidijas galima deklaruoti, bet į augalų, kuriems nukentėjus nuo šalnų gali būti skiriamos kompensacijos, grupes jų kodas nėra įtrauktas. Tad ir pagalbos – jokios“, – guodėsi ūkio šeimininkas.

Jis sakė nežinantis, kaip bus ateityje, nors aktinidijos yra viena jautriausių šalnoms kultūrų. Esant sausrai dar sugeba kovoti patys – gali 3 ha augančius augalus laistyti, bet gresiant šalnoms tokio ploto nepridengsi.

Kaip teigė aktinidijų augintojas, laimė, aktinidijos turi gerą bruožą – jos po šalnų vis tiek atsistato, atauga – išauga nauji ūgliai. E.Marmako teigimu, šiemet dėl šalnų negavo daugiau kaip 80 proc. iš aktinidijų laukto derliaus. Jo aiškinimu, aktinidijos po šalnų atauga, bet žydi jau menkai.

„Mūsų aktinidijų ūkis yra specializuotas, tik jas ir auginame. Dėl to nuostolis labai skaudus. Trejus metus plėtėme šios kultūros plotus“, – kalbėjo augintojas, šiemet laukęs pirmojo gausaus aktinidijų derliaus.

Prieš tai, kiek ankstesniais metais užaugo, derlių panaudojo bandymams – virė uogienes, džemus, spaudė sultis, džiovino, bandė pasigaminti vyno. Viskam aktinidijos tiko, tik vyno bandymai nelabai pasisekė.

Nukentėjusio nuo šalnų aktinidijų ūkio šeimininkas atviras: jam žala nebus kompensuojama, tačiau tai, kad Lietuvos valdžia nors kiek ketina suteikti šiokią tokią pagalbą nuo šalnų nukentėjusiems ūkiams, jau yra gerai. Gal kada nors, atsitikus nelaimei, pagalbos sulauks ir jis.

V.Kuliešienė: „Šiemet versliniai sodai skynė maždaug trečdalį ar net tik ketvirtadalį trejų metų vidutinio derliaus. Tačiau į paramos schemą ŽŪM vienodomis sąlygomis įtraukė ir verslinius sodus, ir smulkius sodininkus, kurie dažnai išgyvena ne vien iš to, ką užaugina.“

„Numatyta kompensacija iki 60 proc. žalos – tai jau gana nemenkai. Net jei būtų 30–40 proc., irgi būtų neblogai, nes kai taip atsitinka, prarandi visą derlių ir iš jo visai negauni jokių pajamų. O tikėtis, kad kompensacijos sieks 100 proc., būtų naivu“, – svarstė E.Marmakas.

Nėra žiedų – nėra uogų

Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) šiemet nuo pavasarinių šalnų labiausiai nukentėjo šilauogynai. „Stirniškių ūkio“ šeimininkas Audrius Meseckas VL pasakojo, kad žydinčias braškes jie apdengė, joms padaryta žala buvo mažesnė, nes po dangomis uogynus kažkiek apsaugojo. Sutapo, kad per stipriausias šalnas buvo pats intensyviausias šilauogių krūmų žydėjimo metas. Sistemos, galinčios šilauoges purkšti vandeniu ir taip jas apsaugoti nuo šalnų, įsirengęs neturi, todėl ir augalams mažai kuo galėjo pagelbėti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos komisija atvykusi į šį uogininkystės ūkį fiksavo, jog daugiau nei 50 proc. šilauogių žiedų yra visiškai nušalę. Kai nėra žiedų – nėra ir uogų. Dėl to ūkis patyrė materialinę žalą, o kompensacija sudarys mažą dalį pajamų, kurias galėjo gauti pardavęs užaugintas uogas. A.Mesecko teigimu, tiems, kurių uogynams šalnos padarė didelės žalos, tokio dydžio kompensacija realiai patirtai žalai tikrai neprilygsta, bet, žinoma, tai geriau nei nieko.

„Susipažinau su skaičiavimo metodika – joje, skaičiuojant žalos mastą, atsižvelgiama ne į tai, koks šiemet galėjo būti derlius, bet imami keleto praėjusių metų derliaus vidurkiai. Aš, kaip ūkininkas, skaičiuoju, kad pavasarinių šalnų nuostoliai buvo daug didesni, nei planuojamos kompensacijos, tačiau gerai, kad bent mažą dalį planuoja kompensuoti. Manyčiau, žvelgiant į ateitį ir besikeičiantį klimatą, būtų daug naudingiau uogininkystės ūkiams sudaryti tinkamas ES paramos priemonių sąlygas investuoti į apsaugos priemones nuo šalnų, nei prašyti kompensacijų“, – sakė VL kalbintas A.Meseckas.

Anot jo, jau dabar ūkis ruošiasi gintis nuo būsimų šalnų – Stirniškių ūkyje Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos iniciatyva neseniai buvo įrengtas skirtingų veislių eksperimentinis gervuogių laukas, norint išsiaiškinti, kokios veislės geriausiai pakelia Pietų Lietuvos klimato sąlygas ir kuris „kilimėlis“ – agroplėvelė, kokoso ar kanapių plaušas, yra geriausia priemonė padėti šioms uogoms peržiemoti.

„Atliks stebėjimus, kurios veislės Suvalkijoje, konkrečiai mūsų ūkyje, pagal mikroklimatą geriausiai nedengtos atlaiko žiemas, nenušąla“, – teigė A.Meseckas, kuriam įdomu, kurios veislės ir kurie mulčiai pateisins lūkesčius. Tada galės sodint didesnius plotus, žinos, kurios geriausiai prisitaiko.

Vieni kreipėsi, kiti – ne

Anksčiau į kompensacijas galėdavę pretenduoti tik versliniai uogynai, o smulkieji likdavo nuošalėje. Dėl to, kad trūko informacijos apie pagalbą nušalus žiedams ir apie žalos kompensavimą, ne visi smulkieji uogininkai pavasarį fiksavo. Tą darė vienetai, nors šalnos daug kur ir pažeidė uogynus, ir sumažino derlių. Marijampolės savivaldybės administracija yra gavusi keturių pareiškėjų prašymus dėl šalnų, kai buvo nušalę juodieji serbentai. Bendras plotas sudarė 58,49 ha. Plotai nušalę 80 proc. Serbentų augintojai tikisi kompensacijų.

Alytaus rajono uogininkystės ūkio savininkės Daivos Sakalauskienės serbentynai taip pat stipriai nukentėjo per patį jų žydėjimą. „Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, pagal ką jie nustatinės 60 proc. patirtų nuostolių. Čia skamba labai gražiai, tik realybėje pasinaudoti tokia galimybe yra sunku. Šiemet net paraiškos neteikėme, nors turėjome tikrai didelių nuostolių. Net nepretenduojame, nesitikime, kad ten būtų ženklus žalos atlyginimas“, – atvirai dėstė dzūkė.

Anot D.Sakalauskienės, yra ir dar viena kliūtis – jų ūkis yra sertifikuotas, tad ar nušalo, ar ne, iš 1 ha pagal įsipareigojimus privalo priskinti tam tikrą kiekį uogų, priešingu atveju – negauna deklaravimo išmokų. „Labai gražiai žadama, bet... Čia tik mūsų patirtis, negaliu už kitus kalbėti. Tačiau mūsų ūkyje labiausiai nukentėjo juodieji serbentai. Derliaus ant vienos kitos šakelės tebuvo. Į „rėmus“ tilpome – kiek jų privalome nuskinti, tiek jų nuskynėme, bet derlius buvo ne koks. Uogų kainos šiemet, palyginus, geros. Supirkimas buvo palankus. Kitos uogos užderėjo, tad patys išsilyginome patirtus šalnų nuostolius“, – kalbėjo uogininkystės ūkio šeimininkė iš Dzūkijos.

Apie tai, kad neketina kreiptis kompensacijų, viešai prisipažino ir 17 ha sodų su brolio šeima Joniškio rajone turintis Ričardas Pamparas. Jis teigė, kad pavasarį, kuomet sodas nukentėjo nuo šalnų, ir vasarą, kai obelis nuniokojo kruša, niekas iš anksto apie būsimas kompensacijas net neužsiminė, nes tokių ankstesniais metais nebuvo. Todėl jie savivaldybės administracijos komisijos į suniokotą sodą net nesikvietė, nors šiemetis derlius – tik trečdalis to, ką sodas duodavo anksčiau.

Sunkūs metai sodininkams

38 verslinių sodų augintojus vienijančios Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė viešai teigė, jog šiemet versliniai sodai skynė maždaug trečdalį ar net tik ketvirtadalį trejų metų vidutinio derliaus. Todėl jai kiek keistai atrodo tai, kad į paramos schemą ŽŪM vienodomis sąlygomis įtraukė ir verslinius sodus, ir smulkius sodininkus, kurie dažnai išgyvena, skirtingai nei versliniai sodai, ne vien iš to, ką užaugina.

„Pas mus ankstyvųjų obuolių derlius šiemet labai prastas. Mūsų sodas labai nukentėjo nuo pavasarinių šalnų. Vasarą obelis stipriai paveikė užsitęsusios sausros, todėl ir ankstyvųjų obuolių derlius – labai mažas. Vėlyvesnių veislių obuolių derlius labai nevienodas – skiriasi pagal veisles. Vienų veislių obuolių yra šiek tiek daugiau, kitų – mažiau. Stebime, kad žemesnėse sodo vietose nušalo labai stipriai, ten ant šakų praktiškai nieko nėra. Aukštesnėse vietose šalnos mažiau pakando, todėl ten yra šiek tiek daugiau obuolių. Bet derlius kuklus. Šiemet nėra kažkokio stebuklo“, – aiškino UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Gitana Jonuškaitė.

Vienas iš UAB „Luksnėnų sodai“ bendrasavininkių Vaidas Stanaitis VL teigė, kad jie tikisi paramos, bet mano, kad tai yra labai menka pagalba. „Iš viso šiai paramai skirta 2,1 mln. eurų. Tą patį krepšelį turėsime dalintis su uogininkais, tai neaišku, kokią dalį pinigų uogininkai „suvalgys“. Žinau, kad per visą Lietuvą yra apie 200 pareiškėjų, tai nemanau, kad bus žymi parama, kuri kažką keistų iš esmės“, – sakė V.Stanaitis.

Verslininko nuomone, aišku, tai geriau negu nieko. Jie į „Luksnėnų sodus“ buvo pasikvietę Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialią komisiją. Šalnų žalą soduose ir filmavo, ir fotografavo, nušalimas siekė 70 proc. „Panašu, kad kompensacija mums tikrai priklausys, tik neaišku, kokio dydžio ji bus, nes vėl, jeigu trūks pinigų, bus atitinkamai indeksuota ir visiems procentaliai mažinama“, – pastebėjo jis.