Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bazėje Algirdiškio kaime (Panevėžio r.) rugsėjo 10–11 d. vyks „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“. Joje šalies ūkininkai, bendrovės, žemdirbių organizacijos pademonstruos veislininkystės bei gyvulininkystės pasiekimus, produktyviausius ir gražiausius įvairių veislių gyvulius bei paukščius, bus dalijamasi patirtimi. Šioje tradicinėje parodoje dalyvaus daug ūkininkų, žemdirbių organizacijų, bet jiems nerimą kelia jau keletą metų vykstantys svarstymai apie galimą „Panevėžio veislininkystės“ privatizavimą.

Turi ilgametes tradicijas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nuomone, „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“ – vienintelė paroda, suburianti daugelio Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų veisėjus, jas vienijančias veisimo organizacijas. Parodoje eksponuojami geriausi gyvūnai, čia susitikę bendraminčiai dalijasi patirtimi.

ŽŪM strateginio planavimo dokumentuose gyvulininkystė – viena prioritetinių žemės ūkio veiklos sričių. Ministerija yra „Panevėžio veislininkystės“ organizuojamos parodos Algirdiškyje rėmėja.

 „Siekdama populiarinti ir skatinti gyvulininkystės raidą Lietuvoje, atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų gerovės klausimus, ministerija remia gyvulininkystės parodas. Jose lankytojai gali iš arti pamatyti pačius gražiausius ir didžiausią genetinę vertę turinčius ūkinius gyvūnus, stebėti žirgų varžybas-bandymus“, – teigiama ŽŪM atsakyme „Valstiečių laikraščiui“.

UAB „Panevėžio veislininkystė“ turi ilgametę patirtį rengiant nacionalines ir tarptautines parodas, muges, aukcionus, kuriuose pristatomi geriausi pasiekimai ūkinių gyvūnų veislininkystės srityje, keičiamasi pažangiausiomis technologijomis, demonstruojami geriausi veisliniai gyvūnai, organizuojami žinių ir patirties apsikeitimo seminarai bei konferencijos su mokslo, mokymo, konsultavimo, veislininkystės, technikos pardavimo įmonėmis.

„Mūsų bendrovė teikia galvijų karantinavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio gyvulių augintojams, pas mus veikia karantinavimo, galvijų surinkimo centrai, bendrovė užsiima gyvulininkystei būdingų paslaugų veikla. Vienas pagrindinių mūsų tikslų – nauda visuomenei, todėl ir rengiame veislininkystės parodas, kurios atlieka švietėjišką, mokomąją, socialinę funkciją“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Paroda Algirdiškyje – tai ilgametė tradicija, skaičiuojanti du dešimtmečius. Pasak N.Griciaus, svarbiausia parodoje – dėmesys selekcinei veiklai ir noras išauginti kuo aukštesnės genetinės vertės gyvūną.

Pirmiausia – visuomenės interesas

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“, kaip ir kelių kitų veislininkystės įmonių, privatizavimą svarstė dar praėjusios kadencijos Vyriausybė. Žemdirbių organizacijos protestavo prieš tokius ketinimus, teigdamos, jog šių įmonių privatizavimas būtų smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Pasipriešinus ūkininkams, žemdirbių organizacijoms pavyko procesą pristabdyti. Privatizavimo klausimas buvo ir šios kadencijos ŽŪM darbotvarkėje.

N.Gricius: „Mūsų įmonė orientuojasi į tai, kad šalyje patys veistume kuo daugiau veislinių galvijų, kurie atneša daugiausiai naudos, kad veislinis gyvulys būtų užaugintas Lietuvoje ir tik tada kuo brangiau parduodamas.“

UAB „Panevėžio veislininkystė“ 160,1 tūkst. Eur įstatinis kapitalas padalytas į 554,5 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 542,6 tūkst., arba 99 proc., priklauso valstybei, o likusi dalis – 28 akcininkams.

„Panevėžio veislininkystę“ sudaro 2 padaliniai: Algirdiškių parodų bazė, kurioje vyksta veislinių gyvūnų parodos, ir Šilagalio k. ferma, kurioje yra karantinavimo bazė bei teikiamos karantinavimo paslaugos Lietuvos ir užsienio gyvulių augintojams.

„Abu bendrovės padalinių sklypai yra labai patrauklūs. Jie yra strategiškai patogioje vidurio Lietuvos geografinėje vietovėje prie gerų šalies kelių – autostrados Vilnius–Panevėžys ir „Via Baltica“. Gal tai irgi lėmė, kad netrūko norinčių bendrovę privatizuoti. Vargu, ar įsigiję šiuos objektus privatūs verslininkai užsiimtų tokia pačia veikla kaip mūsų. Valstybė nemažai investavo į pastatus, parodų centro rekonstrukciją, o privatizavus bendrovę, ko gero, pastatai būtų nugriauti, įranga nukeliautų į metalo laužą. Taip būtų sunaikintas daugelio metų įdirbis, veislininkystės patirtis. Jeigu taip nutiktų, būtų padaryta didelė žala sektoriui. Net ir lėšos už parduotas akcijas, vargu, ar grįžtų į žemės ūkį. Jos nukeliautų į bendrą šalies biudžetą“, – teigė „Panevėžio veislininkystė“ direktorius N.Gricius.

Privatizavus tokias įmones, jos taptų tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebeliktų atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patirtų didesnių nuostolių.

„Kalbant apie galimą „Panevėžio veislininkystės“ privatizavimą buvo sakoma, kad dar 12 įmonių užsiima tuo pačiu, tačiau jų veiklos negalima lyginti su mūsų bendrovės darbu. Tai dažniausiai užsienio kapitalo įmonės, turinčios karantinavimo punktus, kurios veža gyvulius į trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, Izraelio įmonė išveža mažus veršelius ir juos užaugina savo šalyje. Taigi, jie išveža galimai visą didžiąją pridėtinę vertę. O mūsų įmonė orientuojasi į tai, kad šalyje patys veistume kuo daugiau veislinių galvijų, kurie atneša daugiausiai naudos, kad veislinis gyvulys būtų užaugintas Lietuvoje ir tik tada kuo brangiau parduodamas“, – tvirtino N.Gricius.

Pasak „Panevėžio veislininkystės“ vadovo, verslininkai privatininkai žiūri tik savo intereso greitai uždirbti, o „Panevėžio veislininkystė“ pirmiausia atsižvelgia į visuomenės interesą, savo darbais kooperuojasi su žemdirbių organizacijomis, siekia, kad būtų auginami genetiškai geri gyvuliai.

Privatizavimo sąraše nėra

Daugelis žemdirbių organizacijų mano, jog veislininkystės įmonių privatizavimas būtų didelis praradimas. Taip pridėtinės vertės kūrimo galimybės būtų atiduodamos kitiems.

„Kasmet dalyvaujame „Panevėžio veislininkystės“ organizuojamoje veislinių gyvūnų parodoje Algirdiškyje. Norime parodyti, ką mes Lietuvoje auginame geriausio – į parodą atvežame įvairių veislių galvijų, rengiame jų pristatymus. „Panevėžio veislininkystėje“ yra bazė, kur galime ir galvijus parodyti, ir seminarus, konferencijas rengti. Jeigu bendrovę privatizuotų, ūkininkams tai būtų skaudus smūgis. Nebūtų kur karantinuoti eksportuojamų gyvulių ir dėl to nukentėtų ūkininkai. Nebūtų nė kur parodų rengti. Tai svarbu ne tik mums, mėsinių galvijų augintojams, bet ir visiems ūkininkams, auginantiems ūkinius gyvūnus – pradedant paukščiais ir baigiant galvijais“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis mano, jog neturėtų būti privatizuojama ne tik „Panevėžio veislininkystė“, bet ir „Šilutės veislininkystė“, „Kiaulių veislininkystė“, nes tai būtų veislininkystės Lietuvoje naikinimas.

„Veislininkystė pradėta naikinti, kai buvo likviduota Veislininkystės tarnyba, o vietoje jos įsteigtas poros žmonių padalinys Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kuriai ši funkcija visiškai nebūdinga. Mes ne kartą tą sakėme, bet ši pertvarka buvo prastumta buldozeriu. Praėjusios kadencijos Vyriausybės mėginimą privatizuoti veislininkystės įmones pavyko sustabdyti. Ši Vyriausybė vėl kėlė privatizavimo klausimą, šiek tiek pavyko pristabdyti, bet neaišku, ar tas buldozeris nebus įjungtas. Bandysime kovoti, išlaikyti įmones, nes veislininkystei, gyvulininkystei tai gyvybiškai svarbūs objektai“, – tvirtino J.Sviderskis.

LŽŪBA vadovas pastebėjo, jog „Panevėžio veislininkystė“ daug ką domina dėl vietos, kurioje bendrovė įsikūrusi.

„Norinčių įsigyti bendrovę, matyt, svarbiausias interesas – „Panevėžio veislininkystės“ sklypas, o veislininkystės paslaugos, parodos yra antrame plane. Veislininkystė atsiduria paraštėse, o tai labai liūdina. Mūsų asociacija vienareikšmiškai pasisako – veislininkystės įmonės turi išlikti“, – teigė J.Sviderskis.

 ŽŪM informavo „Valstiečių laikraštį“, jog UAB „Panevėžio veislininkystė“ nėra įtraukta į numatytų privatizuoti įmonių sąrašą.