Ūkininkai jau seniai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų – ir kvalifikuotų specialistų, ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Dėl to kai kurie ūkiai netgi mažina veiklos apimtis ar ima svarstyti apie ūkio išlikimą. Dalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių dairosi darbuotojų užsienyje, tačiau dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų įdarbinti užsieniečius ryžtasi nedaugelis. Galbūt situacija keisis – jau kitąmet šalies ūkiuose įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau. Užimtumo tarnyba atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos bei žemdirbių prašymus ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą įtraukė dar 8 žemės ūkio sektoriaus profesijas. Nuo kitų metų įdarbinti supaprastinta tvarka bus galima kvalifikuotus vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkus, grybų augintojus, melžimo įrangos operatorius, mechanizatorius, buldozerio, ekskavatoriaus mašinistus. Tikimasi, jog lankstesnė darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka padės spręsti vis aktualesnę darbuotojų trūkumo problemą.

            Ar palengvinta kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka padės išspręsti žemės ūkio darbuotojų stygiaus problemą?

            Arūnas Svitojus,

            Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Lietuvoje yra daug bedarbių, bet gal jų netenkina per maži atlyginimai, todėl ir ieškoma pigesnių darbuotojų užsienyje. Užsieniečių įdarbinimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Gerai, kai galima užsieniečius pasitelkti tuomet, kai trūksta darbo rankų, kuomet reikia vaisius, uogas, daržoves rinkti. Kai greitai reikia nuimti derlių, trumpalaikių sezoninių darbuotojų reikia daugiau. Neigiamas dalykas, kad užsieniečiai sudaro konkurenciją mūsų žmonėms dėl atlyginimų, nes jeigu gali pasamdyti pigesnių darbuotojų, pavyzdžiui, iš Uzbekijos, tai nesamdysi mūsiškių už didesnius atlyginimus.

Ilgalaikių darbuotojų tokio didžiulio trūkumo nėra. Ūkiai juos turėtų ruoštis patys. Visoje Europoje plečiasi šeimos ūkiai, o šeimos ūkis gali verstis su vienu samdomu žmogumi. Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kitose valstybėse šeimos ūkiuose samdomas specialistas dirba pusę etato ar vieną etatą, nes didžiąją dalį darbų nudirba pati šeima. Samdant ilgam laikui, pavyzdžiui, traktorininką, reikia, kad jis būtų aukštos kvalifikacijos, nes šiuolaikiniuose traktoriuose yra sudėtinga technologinė, kompiuterinė įranga, ir ukrainiečiui, kuris vairavo „Belarus“ traktorių, ar iš Azijos atvažiavusiam, darbo ieškančiam žmogui, vargu, ar ūkininkas patikės savo techniką. Kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas remiasi ir į kvalifikaciją, ir į kompetenciją, įgyjamą pasitikėjimą.

            Alfredas Bardauskas,

            Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas

            Manau, kad tai geras sprendimas, nes darbuotojų žemės ūkyje trūksta. Kad nesustotų įmonių veikla dėl to, kad jos neturi darbuotojų, reikėtų leisti atvažiuoti į Lietuvą dirbti žmonėms iš užsienio, ir kad ūkininkams, bendrovėms būtų paprasčiau juos įdarbinti. Tik gaila, kad valdžia paprastai stengdavosi kuo mažiau įsileisti darbuotojų iš kitų šalių pas mus dirbti. Valdžia turi plačiau atmerkti akis – jei yra darbo vietų, kad ekonomika nestotų, reikia įsileisti į šalį norinčius dirbti užsieniečius.

            Šiuolaikinė žemės ūkio technika yra sudėtinga, kompiuterizuota, su navigacija, todėl norint ja dirbti reikia turėti daug žinių, atitinkamą kvalifikaciją, todėl iš užsienio samdomi asmenys taip pat turėtų būti profesionalūs tos srities darbuotojai.

Žmonės labai išlepinti bedarbio pašalpomis, jie nebesistengia, yra nekvalifikuoti darbininkai, o atlyginimą nori gauti kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Todėl žmonių iš užsienio pritraukimas į ūkius išspręstų daug problemų.

            Žemės ūkio sektoriuje darbuotojų trūkumą jaučia ir bendrovės, ir ūkininkai, tačiau padėtis regionuose yra skirtinga. Regionuose, kur žemės ūkio bendrovės, ūkiai yra netoli miestų, miestelių, darbo jėgos trūksta mažiau, nes dirbti į kaimą važiuoja aplinkinių miestelių gyventojai. Tose vietovėse, kur nėra didesnių kaimų, miestelių, žemės ūkio darbuotojų trūkumo problema labai aštri. Lietuvos kaimuose vyresnioji karta sensta, traukiasi iš ūkinės veiklos, o jaunimas – kas į miestus patraukia, kas į Vakarus. Mažėjant gyventojų, jaunimo, nėra kam dirbti. Iš dalies darbuotojų trūkumą kompensuoja moderni technika, padidėjęs našumas, bet viskam yra ribos. Todėl ateina toks momentas, kai jau nebegalime sumažinti darbuotojų skaičiaus.

            Daiva Šateikienė,

            Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė

            Daržininkystės sektoriuje trūksta ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų darbuotojų įvairiems sėjos, sodinimo darbams pavasarį, bet ypač derliaus nuėmimui rudenį. Trūksta ir kvalifikuotų mechanizatorių. Ūkiuose dirbama nauja, išmania ir labai brangia technika, todėl mechanizatorius turi labai daug sugebėti, mokėti valdyti išmaniąsias technologijas. Tikrai ne bet kam gali patikėti valdyti tokią techniką – už jos vairo bet ko nepasodinsi. Yra ūkių, kurie ieško ir randa užsieniečių darbui savo ūkiuose. Pagrindinė iš užsienio įdarbinto žmogaus savybė – noras dirbti. O kai yra noras, žmogus gali išmokti bei įsisavinti ir daugiau dalykų, išmokti dirbti ir su sudėtinga technika. Tik bėda, kad iki šiol įdarbinti užsieniečius buvo labai sudėtinga. Žiūrėsime, kaip bus nuo kitų metų. Ūkiai tikrai linkę įdarbinti užsieniečius, kai taip trūksta darbuotojų.

            Kita vertus, darbo jėgos trūksta, o Užimtumo tarnyboje registruota labai daug bedarbių. Dažniausiai tai žmonės, kurie jau daug metų nedirbo fizinio darbo ir nenori dirbti ūkiuose. Ūkininkams darbo jėgos ypač trūksta, kai nuimamas derlius. Reikia darbuotojų ir pavasariais – tuomet žmonių labai reikia akmenų rinkimui nuo laukų, nes iš po žiemos šaltis iškilnoja akmenis ir kiekvieną pavasarį juos reikia išrinkti. Tam kvalifikacijos nereikia, bet ir norinčių dirbti tokį darbą tarp bedarbių neatsiranda.  

            Genutė Staliūnienė,

            Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė

Mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, labai trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų, ir nekvalifikuotų darbininkų. Pačius sudėtingiausius darbus, kuriuos reikia atlikti su modernia, šiuolaikine kompiuterizuota technika, dažniausiai dirba patys ūkininkai ir jų vaikai. Rasti ir pasamdyti kvalifikuotą tokio lygio darbuotoją yra labai sunku. Kai kurie ūkininkai jau bandė įdarbinti užsieniečius. Gyvulininkystės ūkiuose dirbo ukrainiečiai su karvių melžimo aparatais, bet padirbę užgeria ir galiausiai išvažiuoja.

Gal tų užsieniečių Lietuvai nė nereikėtų, jeigu šalyje būtų kita tvarka. Ūkininkai samdomiems darbuotojams stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, moka normalius atlyginimus, bet nėra kam juos mokėti, nors bedarbių Lietuvoje gausybė. Jie gauna pašalpas ir nenori nieko dirbti.

Žemės ūkyje labai trūksta darbuotojų sezoniniams darbams, ypač daržininkystės ūkiuose. Ten vyrauja nekvalifikuotas darbas, bet ir tokiam neįmanoma rasti žmonių. Niekas nenori eiti dirbti paprastų darbų, o ypač žemės ūkyje. Tokią situaciją lėmė ir įstatymai. Darbo vietų yra, žmonės kviečiami ateiti dirbti, bet jie neina, nes jiems labiau apsimoka metų metus gauti bedarbio pašalpą.

            Danguolė Kuzmienė,

            Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, ŽŪR savivaldos organizatorė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose

            Reikia tik pasidžiaugti tokiu geru sprendimu. Ūkininkams tai būtų labai didelė paspirtis, nes ūkiams trūksta mechanizatorių, kitų kvalifikuotų darbuotojų. Jeigu iš užsienio atvažiavęs darbuotojas valdo kokią nors techniką ir jis norės įsidarbinti ūkyje ilgam laikui, galės ir pasimokyti to, ko dar nežino –samdantis ūkininkas paruoš jį iki reikiamo lygio, kad jis galėtų dirbti ir išsaugoti sudėtingą techniką.

Didesnė bėda yra nekvalifikuotų darbininkų trūkumas. Kai ateina braškių, obuolių skynimo metas, ūkininkai skynėjų su žiburiu ieško. Šiemet buvo ypač sudėtinga, nes buvo karštas sezonas, daug braškių liko laukuose, ūkininkai patyrė nuostolių, kadangi nebuvo nuskinti kam viso derliaus. Nuolat sakoma, kad Lietuvoje yra daug bedarbių, tačiau daug yra ir darbo vietų, bet problema ta, kad nėra norinčių dirbti. Jeigu žmonės eitų dirbti, o ne į Užimtumo tarnybą, tai gal ir darbuotojų iš kitų šalių nereikėtų. Tačiau bedarbio pašalpos, daugybė lengvatų neskatina žmonių ieškoti darbo. Kam jiems dirbti, jei gauna pašalpą, dar nelegaliai kur nors šiek tiek užsidirba. Toks „bedarbis“, gavęs darbo pasiūlymą per Užimtumo tarnybą, ateina pas darbdavį ir sako: „pasirašyk, kad aš esu netinkamas“. Jis nori ir toliau nedirbti, o tuo tarpu žemės ūkyje labai trūksta darbininkų. Sodininkams, daržininkams verkiant reikia darbo rankų. Kai kurie medelynai itin aštriai jaučia darbuotojų trūkumą. Augalininkai skundžiasi, kad nėra kam pavasariais nuo laukų akmenis nurinkti. Bedarbiai už tokį darbą tokias algas užsiprašo, kad net pats ūkininkas tiek neuždirba. Už akmenų rinkimą vieną dieną (8 valandas) prašo mokėti 50 eurų ir dar duoti pietus. Žmonės labai išlepinti bedarbio pašalpomis, jie nebesistengia, nebeieško darbo, yra nekvalifikuoti darbininkai, o atlyginimą nori gauti kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Jie neadekvačiai vertina savo galimybes. Todėl žmonių iš užsienio pritraukimas į ūkius galbūt padėtų spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Ir dabar pas mus atvažiuoja dirbti žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, bet įdarbinimo kelius labai sudėtinga įveikti – ilgai užtrunka, kol sutvarkai visus dokumentus.