Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pakuočių tvarkymas žemės ūkyje kelia vis naujų iššūkių

Įgyvendinant Žaliojo kurso planus ir siekiant tvaraus ūkininkavimo visi pripažįsta, jog labai svarbu apdairiai naudoti išteklius, perdirbti atliekas. Augalų apsaugos produktų naudojimas – augalų auginimo technologijų dalis. Kasmet Lietuvoje susidaro iki kelių šimtų tonų augalų apsaugos produktų pakuočių ir pakuočių atliekų (viename ūkyje – nuo keliolikos iki kelių šimtų kilogramų). Į šalies rinką patekusios pakuotės turi būti surenkamos ir tinkamai sutvarkytos, tačiau ūkininkai skundžiasi, jog augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistema nėra aiški ir patogi.

Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo reikalais užsiima Aplinkos ministerijos pakuočių tvarkymo ekspertų darbo grupė. Jai savo požiūrį ir kitų šalių praktiką tvarkant augalų apsaugos produktų pakuotes pateikė Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA). Apie pakuočių tvarkymo keliamus iššūkius, problemas, su kuriomis susiduria ir ūkininkai, ir produktų gamintojai bei importuotojai, papasakojo LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

Ne visi augalų apsaugos produktų importuotojai priklauso LAAA, bet jūsų vadovaujama asociacija itin daug dėmesio skiria pakuočių tvarkymo klausimams, nors tai nėra nei asociacijos pareiga, nei jos atsakomybė. Kodėl?

Vieną iš savo veiklos sričių mes suprantame kaip švietėjišką veiklą tvaraus ir saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo srityje. Tinkamas pakuotės tvarkymas yra svarbi to ciklo dalis.

LAAA nėra atliekų tvarkytojas ir mes netvarkome pakuočių atliekų. Asociacijos nariai gamintojo atsakomybės principą įgyvendina per pakuočių tvarkytojų organizacijas. Mūsų veikla susijusi su gerosios praktikos sklaida, tinkamų pakuočių tvarkymo įpročių pristatymu ūkininkams.

Iki prasidedant pavasario darbams laukuose, apsilankykite svetainėje www.skalaukteisingai.lt. Ji skirta ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu. Svetainėje augalų apsaugos produktų naudotojai gali rasti visą reikalingą informaciją, kaip teisingai tvarkyti pakuotes ūkyje, kad apsaugotų save, aplinką ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.

Kaip manote, ar pakankamas reglamentavimas ir kontrolė, kaip turėtų būti tvarkomos augalų apsaugos produktų plastiko pakuotės?

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, supakuotų produktų gamintojai ir importuotojai, tiekiantys rinkai savo produktus, tampa pakuočių atliekų tvarkytojų organizacijos dalyviais, šiai organizacijai patiki rinkai pateikiamų pakuočių tvarkymą ir, žinoma, pakuotes tvarkančiai organizacijai sumoka už paslaugas. Tačiau, prisimenant pagarsėjusį „Metrail“ atvejį, pažyma apie sutvarkytas pakuotes dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o gamintojas neturės mokėti papildomai, pvz., taršos mokesčio.

Gamintojai ir importuotojai moka už pateiktų rinkai pakuočių sutvarkymą ir pagrįstai tikisi, kad pakuotės yra tvarkomos, tačiau susiklosto tokios situacijos, kai jie lieka be kaltės kalti už negalėjimą įgyvendinti gamintojo atsakomybės principo, o atliekų turėtojai (ūkininkai) priduodami pakuotes turi mokėti papildomai. Be to, atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo praktikas. Vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – surenka pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne. Todėl aiškesnis reglamentavimas būtų parankesnis visiems sistemos dalyviams.

Z.Varanavičienė: „Ūkiuose, priklausomai nuo jų dydžio, susikaupia nuo keliolikos iki kelių šimtų kilogramų pakuočių. Specialistai pažymi, kad tinkamai išskalautos ir išdžiovintos plastiko pakuotės gali tapti perdirbimui tinkama atlieka.“

Kovo 19 d. vykusiame Aplinkos ministerijos pakuočių tvarkymo ekspertų darbo grupės susitikime pristatėme kitų valstybių patirtį tvarkant augalų apsaugos pakuotes. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas reglamentuojamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Nepaisant to, kad direktyvos numato bendrus principus visai ES, ES valstybės narės konkrečius sprendimus prisitaiko pagal savo šalies specifiką.

Ko trūksta, kad augalų apsaugos produktų pakuočių, jų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema būtų veiksminga? Kokios, Jūsų nuomone, didžiausios problemos?

Siekdami geriau suprasti augalų apsaugos pakuočių tvarkymo iššūkius ir atliekų turėtojų lūkesčius, pernai atlikome ūkininkų apklausą. Remiantis atsakymais į pateiktus atvirus anketos klausimus, net 61 proc. tyrime dalyvavusių ūkininkų teigė, kad šiuo metu šalyje esanti augalų apsaugos produktų pakuočių surinkimo sistema nėra aiški ir patogi. Be to, jie pasigenda daugiau informacijos apie pakuočių tvarkymą.

Pirmasis ir labai svarbus teisingo šių pakuočių tvarkymo akcentas yra tinkamas pakuotės išskalavimas, atliekamas ruošiant darbinį tirpalą. Tinkamas skalavimas turi vykti būtent tirpalo ruošimo proceso metu, taikant trigubo arba integruoto skalavimo metodą. Toks skalavimas ūkininkui gali padėti sutaupyti iki 2 proc. produkto, kuris neskalaujant pakuočių būtų prarandamas. Kai pakuotė išskalaujama, o nuoplovos supilamos į darbinio tirpalo talpą ir sunaudojamos, nesusidaro užterštas vanduo. Tai yra pamatas, ne veltui direktyva teigia, kad atliekų turėtojas turi prisiimti atsakomybę už savo atliekų tinkamą pateikimą atliekų surinkimo sistemoms.

Pakuotės paruoštos atiduoti atliekų tvarkytojui.

Remdamiesi kitų valstybių geriausiomis praktikomis, ūkininkams rekomenduojame įsirengti pakuočių džiovykles. Išskalautos ir išdžiovintos pakuotės sudedamos į skaidrius maišus. Jau keleri metai asociacija kartu su projekto partneriu – bendrove „Žalvaris“ – vykdo bandomąjį projektą. Šio projekto dalyviai gauna specialius „Skalauk teisingai“ ženklu pažymėtus maišus išskalautai ir išdžiovintai pakuotei sudėti iki ją paims atliekų tvarkytojas, mūsų partneris.

Mūsų bandomojo projekto patirtis rodo, kad projekte dalyvaujantys ūkininkai yra atsakingi, didžioji dalis jų supranta tinkamo pakuočių tvarkymo svarbą. Pakuočių surinkimo laikotarpiu pasitaiko atvejų, kuomet pakuotės nėra išdžiovintos ar supakuotos atskirai nuo kamštelių, tačiau su kiekvienais projekto metais tokių atvejų mažėja.

Tiek mūsų turimi išskalautų pakuočių drožlių laboratorinių tyrimų duomenys, tiek kitų valstybių duomenys rodo, kad tinkamai išskalautose pakuotėse lieka tik pėdsakai cheminių medžiagų, ir tai yra tūkstantį ar net dešimt tūkstančių kartų mažiau nei teisės aktais nustatyta 0,1 proc. riba, pagal pačią toksiškiausią medžiagą. Vadinasi, tinkamai išskalauta pakuotė nėra pavojinga atlieka.

* Akmens vata, perlitas, gruntas, akmenys ir kt. ** Žvejybos tinklai, plėvelė, špagatai, statybinės ir griovimo atliekos.

Kokią dalį sudaro augalų apsaugos produktų pakuotės?

Augalų apsaugos produktų pakuotės užima mažą rinkos dalį visoje pakuočių gausybėje, nesiekia net 1 proc., tačiau augalų apsaugos produktų, kaip ir kitų cheminių medžiagų, pakuotėms keliami labai aukšti saugos ir patvarumo reikalavimai. Pakuotė ir jos tvirtinimai turi būti sukonstruoti taip, kad pakuotė nereaguotų su turiniu, o ją pakartotinai atidarant turinys nepatektų į aplinką. Tokia pakuotė negali būti panaši į maisto produktų, gyvūnų pašarų, kosmetikos produktų įpakavimus, kad neklaidintų vartotojų ir netrauktų vaikų dėmesio. Dažniausiai šių pakuočių gamybai naudojamas HDPE plastikas.

Remiantis jau minėta asociacijos atlikta ūkininkų apklausa, ūkiuose, priklausomai nuo jų dydžio, susikaupia nuo keliolikos iki kelių šimtų kilogramų pakuočių. Specialistai pažymi, kad tinkamai išskalautos ir išdžiovintos plastiko pakuotės gali tapti perdirbimui tinkama atlieka. Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kaip tokios pakuotės sėkmingai tęsia savo gyvavimą žiedinės ekonomikos cikle ir tampa kitomis naudingomis medžiagomis. Ši pakuotė yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos, didelio tankio polietileno (HDPE), kuris gali būti žaliava su maistu ir kūnu nesiliečiančių produktų gamybai. Mažą rinkos dalį užimanti nišinė, beveik monomedžiagos HDPE pakuotė gali būti gera terpė kurti žiedinės ekonomikos modelius – gerąsias praktikas. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius link žiedinės ekonomikos ir daugiau nei dvigubai atsilieka nuo ES valstybių vidurkio savo ekonomikos žiediškumu (atitinkamai 5 proc. ir 12 proc.).

Mums žinoma, kad Bulgarijoje perdirbama daugiau nei 90 proc. tokių augalų apsaugos produktų HDPE pakuočių, iš jų gaminant optinių kabelių plastikinius izoliacinius vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje, jas sudeginant ir išgaunant šilumos energiją. Taigi, ar mes esame tokie turtingi, kad leidžiame sau švaistyti žaliavas?

Jums tenka nemažai bendrauti su ūkininkais. Ar jie įsiklauso į Jūsų patarimus, kaip tvarkyti pakuotes?

Žinoma, kartais sulaukiame nusiskundimų, kad tinkamas skalavimas reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Mūsų nuomone, tai tik požiūrio klausimas. Ne už kalnų tas laikas, kai tinkamas pakuotės skalavimas, t. y. paruošimas ją atiduoti atliekų tvarkytojui, taps įpročiu, tam tikru gerosios praktikos standartu. Šiandien niekas nesiskundžia, kad sugaišta kelias minutes dantų valymui, nes tai visiems suprantamas higienos įprotis. ES politikos pokyčiai, žiedinės ekonomikos tendencijos ir kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad šie reikalavimai yra įgyvendinami.

Apibendrindama norėčiau pažymėti, jog pakuočių tvarkymo aiškesnis reglamentavimas turėtų būti naudingas visiems sistemos dalyviams: gamintojai ir importuotojai galėtų tinkamai įgyvendinti išplėstinį gamintojo atsakomybės principą ir už tvarumo iniciatyvas nemokėti dvigubai; ūkininkai naudą pajaustų, jei galėtų nemokamai atiduoti tinkamai paruoštas pakuotes atliekų tvarkytojams; pakuotė taptų ne atlieka, bet žaliava.

Rekomenduojami video