Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad artimiausiu laiku pasirašys papildytą Lobistinės veiklos įstatymą. Tiesa, prezidentas pabrėžė, kad įstatymo projekte mato trūkumų, tačiau galvoja, kad net ir toks variantas – žingsnis į priekį.

Atviras klausimas: kaip šis papildytas įstatymas palies žemdirbių savivaldos organizacijas, asociacijas bei sąjungas? Apie būtinybę tobulinti savo narių interesų gynimą Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai pradėjo diskusiją savo organizacijos XIX-ajame suvažiavime.

Priima dabar, aiškinsis rudenį

Nors prezidentas G.Nausėda prasitarė, kad jam pateiktą įstatymą pasirašys, lieka daug neaiškumų. „Šiek tiek liūdina tai, jog šis įstatymas buvo priimtas išsamiai jo neaptarus su įvairiomis interesų grupėmis. Manau, kad turėsime progą tai padaryti rudenį“, – kalbėjo prezidentas.

ŽŪR tą daro jau dabar, tačiau ar nebus šaukštai po pietų? Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2021-ųjų pradžios. Seimas nusprendė įtvirtinti vadinamąjį kryžminį deklaravimą – politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turės deklaruoti abi pusės. Tačiau niekas dabar dar negali paaiškinti, kaip tai reikės daryti praktiškai. Kitas svarbus įstatymo pakeitimų niuansas – juridiniams asmenims, norintiems vykdyti lobistinę veiklą, bus privaloma lobisto registracija. Iki šiol lobistai buvo tik fiziniai asmenys.

Priminsime, kad Seime ir anksčiau bandyta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, tačiau nesėkmingai. Kodėl būtent dabar pajudėjo šis įstatymas? Naują projektą Seimo valdančioji dauguma inicijavo teisėsaugai pranešus apie korupcinio pobūdžio bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Ar ŽŪR bei žemdirbių asociacijoms reikės registruotis lobistais? Regis, ŽŪR to daryti nereikės, nes šią organizaciją gelbsti specialus įstatymas, kuris taip ir vadinasi – LR Žemės ūkio rūmų įstatymas. Jis priimtas 1997 m. gegužės 20 d. Tokį įstatymą turi tik ŽŪR ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR).

LR ŽŪR įstatymo 5 str. 2 d. rašoma: „LR ŽŪR koordinuoja narių veiklą, atstovauja jiems valstybės, valdžios ir valdymo institucijose ir bendradarbiaudami su užsienio šalių subjektais.“ Lyg ir viskas aišku: ŽŪR tęsia svarbiausios Lietuvoje žemdirbių savivaldos organizacijos veiklą, kuri startavo dar 1926 m. Tačiau netikėtumų gali sulaukti kitos asociacijos, sąjungos, tarybos ir kt.

Nori laikyti už trumpo pavadžio

Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas bei ŽŪR tarybos narys dr. Algis Gaižutis sako, kad lobistinę veiklą supranta kaip profesinę: „Lobistas – profesionalas, kuris už pinigus atlieka konkretų darbą, t. y. gina kažkieno konkretų interesą. Vieną dieną tas pats lobistas gali ginti žemdirbius, o kitą – jau pramonės atstovus. Kas sumoka, tam ir atlieka paslaugas.“

dr. Algis Gaižutis

Painiava kyla tuomet, kai lobistais pradedamos vadinti organizacijos, ginančios savo narių interesus. „Tokius siekius suprantu kaip politikų norą visus oponentus laikyti už trumpo pavadžio. Prirašoma daug taisyklių, kurias pažeidęs rizikuosi susilaukti iki 6 000 eurų baudos. O jeigu turėsi deklaruoti visus pokalbius su politikais, valdininkais, nesvarbu akis į akį, telefonu ar el. laiškais, galite įsivaizduoti, koks bus deklaravimo popierizmas – ir dar kryžminis! Tikrins, ar abiejų pusių deklaracijos sutampa“, – stebisi dr. A.Gaižutis.

Ar į šią karuselę pateks Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija? „Kol kas neaišku. Didelė painiava. Giname ne vieno ar kelių, o didelio būrio miško ir žemės savininkų interesus, todėl manau, kad giname viešuosius interesus“, – sakė dr. A.Gaižutis.

Kaip apsisaugoti nuo pseudoorganizacijų?

Vieša paslaptis, kad Lietuvoje veikia kelios organizacijos, kurias sukūrė keli fiziniai asmenys ir gina labai siauros grupės veikėjų interesus. Tačiau jų atstovai sugeba prasmukti prie aukštas pareigas užimančių valdininkų – jie nuolat bendrauja su politikais, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir išsako savo nuomonę. Kaip jų atsikratyti? Gal to ir buvo siekiama papildant Lobistinės veiklos įstatymą?

„Manau, kad tokias organizacijas turi atsijoti ne minėtas įstatymas, o paprasčiausi reikalavimai registruojant tokias organizacijas. Juk jos turi pateikti dokumentus apie narių skaičių, veiklą, dalyvavimą konkrečiuose darbuose, pinigines lėšas, apyvartą ir t. t. ES narės turi laikytis vadinamojo skaidrumo registro – visi duomenys turi būti pateikiami viešai“, – paaiškino dr. A.Gaižutis.

Būtų labai blogai, jeigu dėl pseudoorganizacijų kontrolės nukentėtų tikrai teisėtai ir realiai veikiančios žemdirbių organizacijos. „Daugelis asociacijų neturi tiek daug darbuotojų, kurie galėtų vesti bendravimo su valdžios atstovais ataskaitas“, – sakė dr. A.Gaižutis.

Kokios galimos pasekmės?

„Daugelis asociacijų paprasčiausiai numos ranka. Jeigu valdžiai nereikia realios paramos, „tepasikaria“, pabando pagyventi savo susikurtame pasaulėlyje. Tik ar ilgai išgyvens, kai pasipils įstatymų ir nutarimų brokas“, – sakė dr. A.Gaižutis.

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas yra įsitikinęs, kad valdžia, privertusi žemdirbių asociacijas registruotis lobistais, neduos naudos. „Tarkime, kad asociacijos taps dar ir lobistais. Kas pasikeis? Asociacijų veikla bus apsunkinta, tačiau ar tai bus naudinga valstybei? Pavyzdžiui, LKAA su valdžios institucijomis bendrauja teikdama pasiūlymus, kurie būtų naudingi kiaulininkystei. Ne kuriam nors vienam augintojui, o kaip atskirai žemės ūkio šakai. Ir nei mes, nei kitos asociacijos to neslepia. Manau, kad tai yra naudinga valstybei. Ar būtų geriau, jeigu LKAA samdytų lobistą ir jis imtųsi šio darbo? Ne!“ – aiškino A.Baravykas.

Algis Baravykas

Maža to, ŽŪR vicepirmininkas mano, kad bendravimą su valdžios institucijomis tikrai reikia tobulinti. „Visų pirma, jos pačios turėtų išlaikyti balansą tarp teisingumo ir etikos ribos. Štai ŽŪR veikia pagal Žemės ūkio rūmų įstatymą bei Asociacijų įstatymą, atstovauja visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, o žemės ūkio ministrai neretai ignoruoja šią organizaciją. Kodėl? Šioje Vyriausybėje susitikome net su trimis ministrais, deja, galima pasakyti, kad pasigedome europietiško jų suvokimo apie socialinę partnerystę, dialogą, argumentuotas diskusijas. Mums, asociacijų lyderiams, labai keistai atrodo ministrų lakstymas po kaimus įvairių švenčių progomis ar jų susitikimai su partijų bičiuliais, aplankant savo rinkimines apygardas. Ministrai turi imtis lyderystės ir spręsti realias problemas, formuoti skaidrią, aiškią ir efektyvią ateities strategiją“, – atvirai sakė A.Baravykas.

Kuo svarbi savivaldos organizacijų veikla?

ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pažymi, kad net ir labai patyrę valstybės tarnautojai ilgainiui praranda ryšį su gamyba: „Jie turi biurokratinę patirtį, tačiau pastebime, kad ji neatspindi ūkininkų ir kaimo gyventojų lūkesčių. Atsiranda poreikis tarpinei grandžiai tarp ūkininkaujančiųjų ir valstybės tarnautojų. Išmintingai dirbančios valdžios institucijos diskutuoja ir pasitelkia į pagalbą atskiriems sektoriams atstovaujančias savivaldos organizacijas bei jų lyderius ar atstovus, išmanančius sektorių, jo problemas, aktualijas.“

Susidaro įspūdis, jog reikalavimai keliami kol kas tik vienai pusei. O ką valdžios institucijos galėtų daryti geriau, siekdamos išgirsti asociacijų nuomonę? „Situacijų analizes, atskirų sektorių problemų sprendimų būdus ir kt. šiandien geriausiai pateikia asociacijos, dirbančios su savo nariais. Deja, ministrai tarsi nenori girdėti asociacijų lyderių nuomonės. Kodėl? Tikriausiai dėl to, jog negeba priimti racionalių sprendimų, trūksta kompetencijos, ateities įžvalgų. Pavyzdžiui, pasirašytos „Žalioji“ ar „Baltoji“ knygos rezultatų taip ir neatnešė. Be to, mes, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, bendraujame ir su ES senųjų šalių savivaldos organizacijomis, todėl šiandieniams ministrams ir kitiems sprendimus priimantiems valdininkams galime tik palinkėti daugiau bendradarbiauti siekiant rezultato ir nesivelti į intrigas“, – patarė A.Baravykas.

Skaidrus lobizmas naudingas valstybei

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Česlovas Tallat-Kelpša neslepia, kad jo vadovaujama asociacija gina savo narių interesus.

„Manau, kad tai natūralu. Juk todėl ir susijungėme į asociaciją, o asociacija – į ŽŪR. Kitaip valdžios institucijos neturėtų bendros žemdirbių nuomonės. Tačiau mes ne lobistai, nes už šį darbą mes negauname pajamų. Manau, čia kai kas perlenkta po dviejų verslo asociacijų skandalingų bandymų užsiimti lobizmu“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

Česlovas Tallat-Kelpša

Kita vertus, Č.Tallat-Kelpša sakė, kad reikia išgryninti žemdirbių organizacijas – atrinkti tikrąsias nuo dirbtinų. „Pavyzdžiui, LŽAA narių metinė apyvarta siekia 30 mln. eurų, tai toks mūsų indėlis į valstybės ekonomiką ir štai šių žmonių interesus giname. Norime, kad mūsų verslas išliktų ir naudą gautų tiek šioje srityje dirbantys specialistai, tiek per mokesčius valstybė“, – aiškino Č.Tallat-Kelpša.

Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovas LR ŽŪR taryboje Donatas Montvila sako, kad ŽŪR – pavyzdinė organizacija, ginanti visų žemdirbių organizacijų interesus – net nedalyvaujančių šios organizacijos veikloje.

„Tačiau žmonės labai skirtingai supranta, kas yra lobistinė veikla. Galvoja, kad tai tarsi kažkas neskaidru. Šiuo atveju veikla skaidri, toks lobizmas pažangus ir naudingas ne tik asociacijoms, bet ir valstybei. Juk valstybės institucijoms svarbu išgirsti specialistų nuomonę, o mes ir esame skirtingų sričių specialistai“, – sakė D.Montvila.

Parengta pagal ŽŪR