Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.
Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius.
Siūloma, kad laikinasis įstatymas įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d. ir galiotų iki 2023 m. balandžio 30 d.
Projektus inicijavę parlamentarai sako, kad juos priėmus bus sudarytos palankios sąlygos įsiteisinti valdomus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius ir gauti požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingą leidimą. Ūkio subjektams administracinė našta nepadidės, jų teigimu, kaip tik jiems bus sudarytos sąlygos ir laikina tvarka įsiteisinti naudojamus gręžinius netaikant sankcijų.
Vadovaujantis laikinojo įstatymo projekto nuostatomis, asmuo nėra atleidžiamas nuo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo, jei toks mokestis privalomas vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis.
Laikinojo įstatymo projektu siūloma asmenį nuo administracinės atsakomybės atleisti 4 atvejais: jei asmuo likvidavo neregistruotą, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, gręžinį iki laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Tokiu atveju Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos inspektorius, vykdydamas mokestinį patikrinimą (už 3 pas,,taruosius metus), likviduoto gręžinio savininkui netaikytų padidinto tarifo mokesčio.
Jei asmuo nori pats likviduoti neregistruotą, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD.
Jei asmuo dėl neregistruoto, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengto, gręžinio įteisinimo kreipiasi į savivaldybę dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį gavimo – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai savivaldybei pateikiamas prašymas.
Jei asmuo nusprendžia susitvarkyti nuosavybės teisę į iki šio įstatymo įsigaliojimo nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype įrengtą Žemės gelmių registre (ŽGR) registruotą požeminio vandens gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD.
Šiuo metu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas numato, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo. Atsižvelgiant į tai, laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad, jei, gavus savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį, asmuo, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka negali nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo projektu siūloma sumažinti požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams nustatytą koeficientą nuo 10 iki 2.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimo projekte siūloma numatyti 3 metų laikotarpį, t. y. įtvirtinti datą, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė turi perimti iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą, siejamą su laikinojo įstatymo projekto įgyvendinimu.
Tikimasi, kad priėmus projektus bus identifikuoti ir suregistruoti visi esami ir naudojami gręžiniai, užtikrintas geresnis viešojo vandens tiekimo planavimas ir geriamojo vandens kokybė, užtikrintas efektyvesnis mokesčių už požeminio vandens išteklių naudojimą deklaravimas, rinkimas ir sumokėjimas.
Šiuo metu, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre (ŽGR), tačiau dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti arba registruoti ŽGR, tačiau neturintys sistemoje nurodyto savininko.
Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos modeliuojama situacija, Lietuvoje šiuo metu neregistruotų ar neturinčių ŽGR nurodyto savininko gręžinių (nelegalūs gręžiniai) galimai yra apie 30 tūkst. ŽGR registruoti 11 tūkst. 727 gręžiniai, neturintys sistemoje nurodyto savininko.
„Jei, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis, požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas, ŽGR neregistruoto gręžinio savininkas negali gauti tokio leidimo, vadinasi, negali naudoti ir požeminio vandens išteklių. Kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai. Aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu tokių gręžinių savininkams skiria baudas už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį ir nurodo gręžinį likviduoti“, – sakoma dokumentų aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad valstybė, neturėdama detalios informacijos, reikalingos požeminio vandens išteklių valdymui, negali užtikrinti tinkamo požeminio vandens išteklių apsaugos, išgaunamų išteklių kokybės, kas lemia nepakankamą visuomenės sveikatos saugos užtikrinimą.
„Modeliuojant situaciją pagal 2019 m. tarnybos duomenis (nurodytu laikotarpiu iš visų registruotų gėlo požeminio vandens gręžinių apie 20 proc. buvo reikalingas leidimas), skaičiuotume, kad iš 30 tūkst. gręžinių apie 6000 gręžinių savininkų išteklių išgavimui reikalingas leidimas, o per parą iš pastarųjų gręžinių išgaunama 20 m3 požeminio vandens išteklių, tai galėtume teigti, kad valstybė praranda apie 600 tūkst. eurų už leidimo išdavimą (vienkartinis mokestis) ir kasmet virš 4 mln. eurų mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius“, – sakoma projektų aiškinamajame rašte.
Projektų autoriai sako, kad, neturint visos informacijos, neįmanoma suplanuoti ir numatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvų, numatyti požeminio vandens išteklių poreikio ateityje, nors tokios informacijos rinkimą įpareigoja daryti 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva.
Šiuo metu nėra tvarkos, nustatančios kriterijus, kuriais vadovaujantis gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys, įrengtas nesilaikant aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu nustatytų reikalavimų, būtų registruojamas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių gręžinių laikytinas neteisėtu ir tokių gręžinių savininkams skiriamos baudos už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, taip pat taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis ir nurodoma gręžinį likviduoti.