Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams gauti ES ir valstybės paramą pagal Kaimo plėtros programos priemones, tikėtina, bus sunkiau nei iki šiol. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuriame numatyta kooperatyvų veikloje dalyvaujantiems ūkininkams sumažinti prioritetinius balus. Iki šiol jiems buvo skiriama 10 balų, o artimiausioje ateityje planuojama skirti tik 5 balus. Pasiaiškinkime, kodėl tokį pasiūlymą pateikė ŽŪM ir kaip jį vertina žemės ūkio kooperatyvų vadovai?

Šaukštas deguto kooperacijos statinėje

Nors oficialiai tokio pasiūlymo priežastys nenurodomos, „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, viena iš priežasčių – kai kurių nesąžiningų ūkininkų noras pirkti iš kooperatyvų, o kelių kooperatyvų sumanymas parduoti ūkininkams pažymas, patvirtinančias, kad jie tikrai dalyvauja kooperatyvų veikloje ir yra verti prioritetinių balų, grumiantis eilėje gauti ES bei valstybės paramą. Patikimi šaltiniai tikina, kad tokia pažyma juodojoje rinkoje kainavusi iki 2 tūkst. eurų. Taigi, vieni nusikaltėliai (kooperatyvai) nepelnytai uždirbdavo, kiti nusikaltėliai (ūkininkai) mokėdavo, bet gavę paramą tarsi kompensuodavo praradimą. Tačiau yra ir trečioji praradusiųjų dalis – sąžiningi ūkininkai, kurie negaudavo paramos, nes pralaimėdavo grumtynes eilėje. Kiek tokių atvejų buvo – sunku pasakyti, juk nenutvėręs už rankos negali kaltinti. Kol kas parama įšaldyta tik keliems tokiems „gudruoliams“.

„Vieša paslaptis, kad tokia nesąžininga veikla užsiėmė keli kooperatyvai. Manau, kad buvo galima nustatyti tam tikrus saugiklius pažeidėjams. Be to, valstybės kontroliuojančios institucijos galėjo nesunkiai nustatyti tokia veikla užsiimančius kooperatyvus bei ūkininkus ir nubausti kaltininkus“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo „EKO tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius.

„Pagrindinę atsakomybę dėl tokių atvejų privalo prisiimti fiktyvių kooperatyvų steigėjai ir patys ūkininkai, dėl kurių neteisėtų veiksmų nukenčia visi dori ūkininkai“, – siūlo žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius.

Tačiau ŽŪM kilo idėja visus ūkininkus užmauti ant vieno kurpalio ir visiems kirsti per pirštus. Kaip sakoma, mišką kerta, skiedros lekia. Nesvarbu, ar esi kaltas, ar nekaltas.

Skaudžios pasekmės

Pasak T.Raudonio, šį kartą ŽŪM, rengdama paramos paskirstymo principus, pamiršo savo įsipareigojimus dėl kooperacijos skatinimo ir sumenkino paskatas ūkininkams burtis į kooperatyvus. Jei ankstesnė tvarka nebus atstatyta, kai kurie ūkininkai klaidingai gali nusivilti kooperacija, o produkcijos supirkimas gali grįžti į „laukinį kapitalizmą“. Paaiškinsime. „Laukinis kapitalizmas“ – tai tokia tvarka, kai pieno supirkimo kainas diktuoja ne laisvoji rinka, o pieno supirkėjai bei prekybininkai, o pieno gamintojams lieka trupiniai.

Anot Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko, jeigu ŽŪM projektas būtų įgyvendintas, kooperacijos plėtrai būtų suduotas stiprus smūgis: „Kalbomis remiama kooperacija, o pinigai skiriami kitiems reikalams. Suprantu, kad pinigų trūksta, tačiau prieš priimdama sprendimus ŽŪM turėtų įvertinti ir kitų šalių patirtį. Štai kaimyninėje Lenkijoje kooperacijos lygis itin aukštas, todėl ir žemės ūkis išvengė krizių, o pieno gamyba per metus išaugo net 1 mln. t. Kokios priežastys? Lenkijoje kooperatyvai valdo net 80 proc. pieno rinkos, o Lietuvoje – tik 20 proc. Jeigu neturėtume kooperatinės pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“, mūsų padėtis būtų dar blogesnė.“

„Siekiant ūkių pažangos ir stipresnių derybinių galių kiekvienoje žemės ūkio produktų pirminės gamybos srityje, būtina nors 50 proc. produkcijos perdirbimo koncentruoti kooperatyvuose. Dėl stiprėjančios kooperacijos laimėtų ūkininkai, kartu ir vartotojai bei valstybė, nes būtų sumokama daugiau mokesčių ir sparčiau augtų BVP“, – pritarė T.Raudonius.

„Ir iki šiol ūkininkai ne itin veržėsi tapti kooperatyvų nariais, o sumažinus prioritetinių balų motyvacijos būtų dar mažiau. Pretenduojant gauti ES paramą prioritetiniai balai yra labai svarbūs“, – aiškino M.Petkevičius.

Žingsnis atgal, žingsnis į priekį

Beje, pirminis ŽŪM projektas buvo dar griežtesnis. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, buvo numatyta 5 prioritetinius balus skirti tik kooperatyvams, tačiau žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, kuriai priklauso ir ŽŪK „EKO tikslas“, primygtinai pasiūlė skirti balų ir apyvartą su kooperatyvais vykdantiems ūkininkams. Projektas buvo pataisytas – pasiūlyta 5 balus skirti ūkininkams, kurie kooperatyvo veikloje aktyviai dalyvauja ilgiau kaip 2 metus.

„Tačiau ir toks sprendimas, mūsų nuomone, yra neteisingas. Ir dėl termino, ir dėl balų skaičiaus. Kooperatyvų nariams turėtų būti skiriama tiek pat balų, kiek skiriama NKP auginantiems ūkininkams, t. y. po 10 balų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė pašnekovai.

Kodėl valstybė turėtų priimti būtent tokį sprendimą? „Daug metų, skirstant paramą ūkininkams, prioritetinius balus gaudavo pripažintų kooperatyvų nariai, taip skatinant įvertinti kooperacijos pranašumus. Ir šios Vyriausybės programoje viena iš žemės ūkio plėtrą skatinančių priemonių yra kooperacijos stiprinimas“, – priminė T.Raudonius.

„Parama kooperacijai kartu yra ir efektyvi pagalba smulkesnių bei vidutinių ūkių savininkams, kuriems sunku išgyventi konkuruojant su daugiau ES paramos gavusiais stambiaisiais ūkiais“, – pridūrė M.Petkevičius.

Projekto tobulinimo galimybės

Ar liko vilčių, kad projektas bus pataisytas? „Esu optimistas. Tikiu, kad pavyks įrodyti, jog mūsų argumentai yra pagrįsti. Žinau, kad tiek ŽŪM, tiek Seimo Kaimo reikalų komitete yra žemės ūkio niuansus išmanančių tarnautojų ir politikų, todėl tikiu, kad jie priims žemės ūkiui ir valstybei naudingus sprendimus“, – sakė J.Kuzminskas.

„Mes neprašome išimčių. Mes prašome bausti tik kaltuosius, o ne visus ūkininkus“, – vylėsi M.Petkevičius.

„ŽŪM socialiniai partneriai bei kooperatyvai pateikė konkrečias kovos su piktnaudžiaujančiais paramos medžiotojais priemones. Siūlome, kad į paramą pretenduojantis ūkininkas turėtų vystyti veiklą su pripažintu kooperatyvu ne mažiau nei vienerius metus. Be to, projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu jis turėtų vykdyti veiklą kooperatyve prašomos paramos srityje, išskyrus produkcijos dalimi, kuri pateikiama tiesiogiai rinkai“, – siūlė T.Raudonius.

„Mes jau anksčiau ŽŪM siūlėme sudaryti nuolat veikiančią komisiją, kuri nagrinėtų kooperatyvų pripažinimą. Tokią komisiją sudarytų ne tik ŽŪM tarnautojai, bet ir Žemės ūkio rūmų atstovai, kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ ir kai kurių kitų asociacijų atstovai. Jie labai patikimai įvertintų, ar kooperatyvas vertas pripažinimo“, – sakė J.Kuzminskas.

Kiti būdai kooperacijos plėtrai skatinti

Pasak M.Petkevičiaus, pirmiausia reikėtų pasiekti, kad gerai veiktų dabar nustatytos kooperacijos plėtrą skatinančios priemonės, taip pat ir prioritetinių balų skyrimas.

„Įdomi ir bendradarbiavimo programa, iš dalies skatinanti ūkininkus kooperuotis, jungtis vienam projektui įgyvendinti. Reikėtų, kad valstybė atgaivintų prieš 15 metų veikusią paramą kooperatyvų įsikūrimui pirmuosius 5 metus. Štai Rokiškio rajone per 10 metų įsikūrė tik vienas kooperatyvas“, – sakė M.Petkevičius.

„Kita kooperatyvo nariams reikšminga sritis – agro paslaugos. Efektyvus technikos panaudojimas teigiamai atsilieptų investicijų panaudojimo efektyvumui, mažintų samdomų darbuotojų ūkyje poreikį ir produkcijos gamybos savikainą. Šioms kooperatyvų veikloms galėtų būti skirta atskira parama 2021–2027 metų laikotarpiu, į kurią galėtų pretenduoti tik kooperatyvai“, – siūlė T.Raudonius.