Lazdijų rajono ūkininkas svarsto galimybę savo sodyboje įsirengti saulės jėgainę ar kitokius alternatyvius elektros gamybos įrenginius ir jų statybai gauti Europos Sąjungos (ES) paramą. Ūkininkas laiko keletą mėsinių galvijų, turi melžiamų karvių, bet nuolat dingstanti elektra jam kelia sunkumų. Todėl turėti alternatyvų elektros šaltinį būtinybe tampa ne tik šiam ūkiui, bet ir kitiems kaime gyvenantiems ir įvairiais žemės ūkio verslais užsiimantiems žmonėms.

Be elektros – kaip be rankų

Ūdininkų kaime (Lazdijų r.) ūkininkaujantis Artūras Matusevičius pasakojo, kad šią žiemą elektros tiekimas į šeimos ūkį buvo nutrūkęs nemažai kartų. Darbus ūkyje ypač sujaukė sausio viduryje siautėjusi vėtra, po kurios Matusevičiai elektros neturėjo net tris paras. Gedimų bei iškvietimų buvo tiek daug, kad elektrikai galbūt nespėjo visur apsilankyti. A.Matusevičius jau ne kartą patyrė, kad pirmiausia gedimai likviduojami gyvenvietėse, gausiau apgyvendintuose kaimuose, o tik po to – vienkiemiuose. Būtent vienkiemyje jie ir ūkininkauja.

Pasak A.Matusevičiaus, dažniausiai gedimas būnąs vietinėje elektros linijoje – paprasčiausiai vėjas „sumeta“ laidus. Jo teigimu, taip atsitikus suveikia transformatoriaus saugiklis, atjungiama elektros srovė. Likus be elektros, kaskart būna didelis galvosūkis – stoja kai kurie ūkio darbai. Matusevičiai laiko daugiau nei 30 gyvulių. Sudėtingiausia, anot ūkininko, būna pamelžti karves bei pagirdyti gyvulius. Šią žiemą mėsinius galvijus jie buvo priversti išvaryti į lauką, kad atsigertų iš balų.

Trims paroms likęs be elektros, ūkininkas šiaip ne taip pamelžė karves, melžimo įrangą prisijungęs prie traktoriaus, bet tokį metodą A.Matusevičius pavadino žaidimu. Keturis kartus turėjo melžti „nuo traktoriaus“, o tai gadina jo mechanizmus. „Ne tas būdas. Taip naudoti negali. Traktorius ne tam skirtas“, – guodėsi ūkininkas.

Neveikė ir vandens siurblys, todėl fermos talpose taupė turimą vandenį karvių girdymui, nežinojo, ar jo užteks. Ūkininkas sakė, kad prisipumpuoja vandens į pusantros tonos talpos lovį, iš kurio gyvuliai atsigeria. Pradžioje turi rezervą, bet naudojamas vanduo greitai senka, o pripumpuoti be elektros negali.

„Man elektra ūkyje visada reikalinga. Noriu išsiaiškinti, kokios yra galimybės statytis nuosavą elektrinę ir gauti paramą jos įrengimui. Tada galėčiau atsikratyti nuolatinio galvos skausmo. Visi planai atsimuša į pinigus, nes čia būtų nepigus dalykas, bet kažkokio sprendimo būtinai turiu ieškoti“, – VL sakė A.Matusevičius.

Pasak A.Matusevičiaus, elektros gedimai nėra tik jų rajono problema, bet pas juos, pasienio regione, elektra dingsta gan dažnai, be to, jie yra paskutiniai linijos atšakos vartotojai.

Galimybių yra

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė teigia, kad atsinaujinančios energetikos aktualumas auga. Ypač stebint kylančias energijos ar šilumos kainas. Anot viceministrės, skatindami namų ūkių energetinį savarankiškumą ne tik didiname vietinės žaliosios energetikos generaciją, bet auginame ir visos šalies energetinę nepriklausomybę. Ji atsakė į VL klausimus.

Ką daryti smulkiems ir vidutiniams ūkiams matant energetikos išteklių kainų šuolį?

Kiekvienas gyventojas šiandien jau gali tapti energetiškai savarankišku ir elektros energiją gamintis pats. Tokie savarankiškai elektros energija apsirūpinantys asmenys įsirengia savo elektrines ir gaminasi energiją patys, o nesuvartotą jos kiekį tiekia į tinklus ir atsiradus poreikiui ją susigrąžina. Jie vadinami gaminančiais vartotojais.

Pirmasis būdas – pasistatyti elektrinę savo individualiame name. Tai reiškia, kad elektra bus gaminama ir vartojama toje pačioje vietoje. Todėl dabar iki 30 kW galios elektrinių įrengimui nereikia jokių leidimų, taikoma supaprastinta prijungimo tvarka, kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kad būtų įvertinta, ar yra galimybė prijungti norimos galios elektrinę, ir užtenka užpildyti paraišką paramai. Didesnės nei 30 kW galios elektrinių statybai reikia gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją.

Žmonės, neturintys galimybių įsirengti elektrinę savo vartojimo vietoje, gali ją nusipirkti iš elektrinių parko, o pagamintą elektros energiją vartoti savo gyvenamoje vietoje.

Kas yra geriau – saulės elektrinė ant nuosavo pastato stogo, elektrinė, esanti saulės parke, ar nuosava vėjo jėgainė?

Vertinant technologijų vystymosi tendencijas, prognozuojama, kad iki 2025 m., gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), iš vėjo energijos galėtų būti gaminama ne mažiau kaip 50 proc. visos AEI elektros energijos. Planuojama 2025 m. turėti iki 1,8 GW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą Lietuvos žemyninėje dalyje. Šiuo metu vėjo elektrinių galia siekia 660 MW. Apie 800 MW vėjo elektrinių yra plėtojamos.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno ūkininko situacija yra individuali. Įtakos turi įvairūs faktoriai: norimo apšviesti ar apšildomo ploto dydis, turimos žemės plotas, finansiniai pajėgumai ir kt. Todėl vieno teisingo atsakymo, kuris iš išvardintų variantų yra geriausias, nėra. Pirmiausia ūkininkai turėtų atidžiai įsivertinti vartojimo poreikius bei galimybes, o tada kreiptis į specialistus dėl projekto įgyvendinimo bei pasirinkti naudingiausią AEI projektą.

Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, įtvirtinantys palankesnes ir aiškesnes sąlygas AEI plėtrai – bus įtvirtinta galimybė įrengti hibridines elektrines, kas leis viename vartojimo taške prijungti kelias skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas, patikslintos AEI bendrijų veikimo sąlygos. Be to, sudaromos palankios sąlygos saulės ir vėjo elektrinių plėtrai, numatant galimybes jas statyti žemės paskirties sklypuose.

Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę arba ją nuomotis iš saulės parko?

Prieš pradedant įsirenginėti nuosavą elektrinę, labai svarbu įsivertinti savo elektros vartojimo poreikį. Statistiškai, individualiame name gyvenančiai šeimai užtenka 5 kW saulės elektrinės, kuri per metus pagamintų apie 5 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.

1 kW saulės elektrinės įrengimo kaina rinkoje šiuo metu svyruoja nuo 800 iki 1 500 Eur. Kaina priklauso nuo pasirinktos technologijos, rangovo kainų ir kt. Įtakos turi ir elektrinės dydis – kuo didesnė elektrinė, tuo pigiau ją įsirengti.

Taip pat labai svarbu įsivertinti naujos elektrinės prijungimo prie elektros tinklų galimybes. Norint tai padaryti, reikia kreiptis į ESO. Jų specialistai įvertins situaciją ir informuos, kokio pajėgumo elektrinė gali būti prijungta prie elektros tinklų konkrečioje vietoje.

Nusprendus, kokio pajėgumo saulės elektrinę statysite, reikėtų kreiptis į rangovus, galinčius šią elektrinę pastatyti. Saulės elektrinės statymo laikas ir kaina gali skirtis priklausomai nuo darbus atliekančios įmonės. Taip pat svarbu žinoti, kad šiuo metu rinkoje šių paslaugų paklausa yra labai didelė, tad rekomenduotina susisiekti bent su keliomis šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Per kiek laiko atsipirktų saulės elektrinė?

Saulės elektrinės atsipirkimą lemia daug faktorių: įrengimo kaina, paramos dydis (jei planuojama ja pasinaudoti), elektros energijos įsigijimo kaina, pagamintos elektros energijos momentinis suvartojimas ir susigrąžinti elektros energijos kiekiai iš tinklų. Tačiau, įvertinus visus šiuos faktorius, saulės elektrinės atsipirks per kelerius metus ir padidins nekilnojamojo turto vertę. Investicijų į saulės elektrinę atsipirkimas yra greitesnis tuomet, kai pagaminta elektros energija suvartojama iš karto.

Kiek naudojantis saulės ar vėjo elektrine galima sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje?

Vienareikšmiškai pasakyti, kuri elektrinė padės labiau taupyti, būtų nelengva, nes yra nemažai svarbių faktorių: investicijos, įranga, elektrinės galia, įsirengimo galimybės, vartojimo poreikis ir kt. Tai labai individualu.

Gaminančio vartotojo pagamintai elektros energijai yra taikomas kaupimo laikotarpis, t. y. elektrinėje pagamintas elektros energijos kiekis bus kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. Už šiuo laikotarpiu į tinklus patiektą ir vėliau susigrąžintą elektros energiją taikomas pasinaudojimo tinklais mokestis. Jeigu kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas per mėnesį suvartos daugiau elektros energijos negu pagamino, už papildomą suvartotą elektros energijos kiekį jis mokės standartinį, buitiniams vartotojams taikomą tarifą. Tuo tarpu, jei kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas per mėnesį pagamins daugiau elektros negu suvartojo, elektros energijos perteklius bus perkeltas į kitą mėnesį. Tačiau jei kaupimo laikotarpio pabaigoje vartotojas turės sukaupęs elektros energijos perteklių, pasibaigus šiam laikotarpiui, šis elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Garantinio tiekimo atveju skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina. Kaip minėta, elektrinės atsipirkimas priklauso nuo daug faktorių. Atitinkamai atsipirkus elektros energijos generavimo įrenginiui, elektros energiją vartotojas gauna nemokamai, jeigu yra momentinis vartojimas. Jeigu nesuvartota elektros energija patiekiama į tinklus, vartotojas moka tik pasinaudojimo elektros tinklais kainą. Šiuo metu populiariausias atsiskaitymo būdas mokant už susigrąžintą kWh siekia apie 4,5 ct. Visą aktualią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje www.enmin.lt arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklalapyje www.vert.lt.

Ar ūkininkai gali tikėtis valstybės ar ES paramos įsirengiant AEI projektą?

Visais atvejais žmonės gali pretenduoti į paramą. Numatomas finansavimas iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) – 128 mln. Eur, kurie bus paskirstysi vėjo elektrinėms, saulės jėgainėms ir kaupimo įrenginiams. Planuojama, kad kvietimai teikti paraiškas bus skelbiami šių metų vasarą ir ūkininkai bus įtraukti į pareiškėjų sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad pirmajame kvietime bus remiamas tik saulės elektrinių įsirengimas.

Tik tai, kas reikalinga gamybai

Žemės ūkio ministerija informavo, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES ir valstybės parama iš šios programos gali būti suteikta saulės baterijų, saulės kolektorių, saulės modulių, geoterminės šildymo įrangos įsigijimui ir įrengimui, bet tik tais atvejais, kai nurodytos investicijos yra susijusios su gamybinio statinio arba gamybinio pastato poreikių tenkinimu ir yra būtinos žemės ūkio produktų gamybai vykdyti. Pardavimui skirta energija neremiama.

Būtinumas įsigyti tokias investicijas turi būti pagrįstas paramos paraiškoje ir verslo plane. Paramos dydis projektui negali viršyti 300 tūkst. Eur. Parama teikiama vadovaujantis šios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2021 m. spalio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-626. Parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jei pareiškėjas atitinka visas įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą. Paraiškų teikimas numatytas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki balandžio 29 d.