Balandžio 1-oji yra ne tik ta diena, nuo kurios automagistralėmis galima važiuoti 130 km/val. greičiu ir nebeprivalu naudoti žieminių padangų. Vairuotojų, ypač tų, kurie rizikuoja prie vairo sėsti neblaivūs, laukia rimti pokyčiai – greitesnė ir efektyvesnė neblaivumo patikrinimo tvarka ir smarkiai išaugusios baudos.

Tikrins greičiau

Kovo viduryje Vyriausybė pritarė naujai tvarkai vairuotojų girtumui nustatyti. Joje numatyta, kad pareigūnams nebereikės su pažeidėju vykti į ligoninę, kad šis priduotų kraują tyrimams.

Pagal naują tvarką, daugiau nei 1,5 promilės įpūtusiam vairuotojui reikės į alkotesterį pūsti ne vieną, o du kartus ir to užteks girtumui patvirtinti. Antrą kartą pūsti į alkotesterį reikės ne anksčiau kaip po 15 minučių, bet ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo.

Kai pirmojo ir antrojo pūtimo rezultatai skiriasi, galutiniu rezultatu laikomas mažesnis rezultatas iš abiejų bandymų.

„Iki šiol, jei vairuotojui nustatomas vidutinis ar didesnis girtumas, pareigūnai per valandą jį turi pristatyti į ligoninę, kur paimamas jo kraujas girtumui patvirtinti. Tokia tvarka gerokai apsunkina pareigūnų darbą, yra daug gaišaties. Nuo šiol girtumo nustatymas vyks gerokai operatyviau, o pareigūnai galės daugiau laiko skirti tiesioginiam savo darbui“, – aiškina Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Be to, nuo balandžio už atsisakymą tikrintis blaivumą iškart bus taikoma baudžiamoji atsakomybė (iki šiol atsisakę tikrintis girtumą asmenys yra baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame numatyta atsakomybė yra gerokai švelnesnė). Nuo šiol už tai bus skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Iki šiol, atsisakydami tikrintis blaivumą, net labai girti vairuotojai išvengdavo baudžiamosios atsakomybės.

V.Grašys teigia negalįs pasakyti tikslių skaičių, kiek vairuotojų neteko laisvės dėl vairavimo smarkiai įkaušus (daugiau nei 1,5 promilės, – aut. past.), tačiau atsiradęs teistumas, anot jo, lemia pakankamai daug apribojimų, sudėtingiau įsidarbinti į kai kurias pareigas, nes „požiūris į žmogų su teistumu nėra labai geras.“

Baudos augs dvigubai

Iki šiol 0,4–1,5 promilės „įpūtę“ vairuotojai gaudavo 300–450 eurų baudą, tačiau Seimas pritarė siūlymui nuo balandžio šią baudą padidinti daugiau nei dvigubai.

Tokiems asmenims nuo šiol bus skiriamos 800–1100 eurų baudos ir teisės vairuoti atėmimas.

Jei neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų vairuotojas padarys eismo įvykį, jam skirta bauda sieks 1200–1500 eurų.

Už pavojingą vairavimą – kelis pažeidimus iš eilės, lenkimą per ištisinę liniją ar kitoje pavojingoje vietoje, pavojingos situacijos sukėlimą, dalyvavimą nelegaliose lenktynėse ir kt. – skiriama tokia pat bauda, kaip už chuliganišką vairavimą. Iki šiol už tai buvo skiriama bauda nuo 300 eurų, bet ji padidinta iki 450–600 eurų.

Baudžiamojo kodekso frazė „apsvaigęs nuo alkoholio“ buvo pakeista į „neblaivus“. Šis pakeitimas turėtų sumažinti ginčų teismuose, kai girti vairuotojai teisindavosi, neva išgertas alkoholis jų nebuvo apsvaiginęs.

Kelių policijos tarnybos viršininkas atkreipia eismo dalyvių dėmesį į tai, kad jei po pakartotinio blaivumo patikrinimo vairuotojas nesutiks su alkotesterio parodymais, jis galės blaivumą pasitikrinti gydymo įstaigoje, bet tai padaryti reikės savarankiškai.

„Vairuotojas visada turi galimybę savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis pakartotinai pasitikrinti blaivumą davus kraujo tyrimui“, – sako jis.

Daugėja motociklų

Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad nuo balandžio keliuose smarkiai padaugėja dviračių, mopedų, motociklų ir į juos reikia atkreipti žymiai didesnį dėmesį. Motociklininkai patys juokauja, kad juos automobilių vairuotojai prisimena tik spalio mėnesį.

S.Šuminas teigia, kad norinčių gauti motociklininkų teises kasmet vis daugėja.

„Mes analizuojame Statistikos departamento duomenis apie konkrečiais metais gimusius žmones ir prognozuojame, kiek žmonių galėtų ateiti laikyti egzaminų. Tačiau labai daugėja ne jauniausio, bet vidutinio amžiaus žmonių dalis egzaminuose, kuri yra visai neprognozuojama. Pernai jų dalis augo maždaug 50 procentų ir mums tai buvo didelis siurprizas“, – sakė jis.

Nuo balandžio laikinieji vairuotojo pažymėjimai, išduodami 2 metų stažo neturintiems vairuotojams, galios 3 metus. Kam prireikė ilginti šių pažymėjimų galiojimo laiką?

S.Šumino teigimu, tai padaryta siekiant sudaryti palankesnes galimybes jauniems vairuotojams be įtampos pasikeisti laikiną pažymėjimą nuolatiniu. Mat iki šiol laikino pažymėjimo galiojimo laikas sutampa su bandomuoju 2 metų laikotarpiu, per kurį padarius tam tikrų nusižengimų jaunasis vairuotojas turi per 1 metus pabaigti papildomus mokymus.

„Jeigu jaunas vairuotojas nusižengimą padarė likus savaitei iki 2 metų laikotarpio, tai laiku pabaigti kursų jis neturi jokių galimybių. Pratęsus pažymėjimo galiojimą iki 3 metų, jis gali be įtampos baigti visus kursus. Daugiau niekas nesikeičia“, – teigia pašnekovas.

Policijos statistika rodo, kad skaudžius eismo įvykius (kuriuose žūva ar sužalojami žmonės) dažniausiai sukelia vairuotojai, kurių amžiaus vidurkis – 36 metai.

Dviračiai – rūpestis

Tiek policijos pareigūnai, tiek eismo saugumo specialistai pripažįsta, kad vienu didžiausių rūpesčių keliuose atšilus orams tampa dviratininkai.

Pastaraisiais metais daugėja automobilių susidūrimų su dviračiais: 2015 metais įvyko 58 susidūrimai, 2016 m. – 59, 2017 m. – 66, o 2018 m. – 73.

Nors, siekiant apsaugoti dviratininkus, inicijuojami Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kad automobilis dviratininką turėtų lenkti ne mažesniu nei 1,5 metro atstumu, tačiau patys dviračių vairuotojai dažnai nepaiso KET, važinėja apsvaigę ir be šviesą atspindinčių liemenių. Ypač tai pastebima kaimuose.

1,5 metro taisyklė galioja Ispanijos ir Portugalijos kelių eismo taisyklėse, 1 metro – Belgijos, Nyderlandų, o Prancūzijoje – 1 metras miestuose ir 1,5 užmiestyje.

Anot saugaus eismo specialistų, svarbiausia, kad dviratį vairuojantis asmuo būtų blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei dėvėtų šviesą atspindinčią liemenę.

Vairuoti abiem rankom

Jie primena, kad važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus taisyklėse nustatytus atvejus, taip pat važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.

Ne visi žino, kad draudžiama dviračiu važiuoti bent viena ranka nelaikant ranka vairo ir vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.

Taip pat draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis (reikia dviratį stumtis) ir draudžiama važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, šalmas yra rekomenduojamas, bet neprivalomas.