Į Lietuvą plūstančių rusiškų, baltarusiškų grūdų srautą mūsų šalies ūkininkai prašo sustabdyti jau beveik metus. Grūdų augintojai suskaičiavo, kad tokių grūdų į Lietuvą buvo atgabenta apie 200 tūkst. tonų. Rusijos plačioji invazija į Ukrainą tęsiasi jau antrus metus, tačiau Lietuva kol kas nesiryžo uždrausti rusiškų, baltarusiškų grūdų importo. Latviai šiuo klausimu už mus greitesni ir šį sprendimą priėmė šių metų vasarį. Tiesa, draudimas laikinas ir uždraustas importas, bet ne tranzitas. Mūsų politikai norėtų sekti kaimynų pavyzdžiu ir atsisakyti šalių agresorių žemės ūkio produkcijos. Užsimenama apie priemones, kurios gali būti taikomos ir tranzitu per Lietuvą keliaujantiems rusų, baltarusių užaugintiems grūdams.

Nuomonės skirtingos

Lietuvos grūdų augintojai jau kuris laikas pyksta, kad kai kurios įmonės, supirkdamos rusiškus grūdus, pelnosi pačios, mažina mūsų konkurencingumą ir toliau leidžia krautis turtus rusų įmonėms, kurios finansuoja karo pramonę. Socialiniuose tinkluose internautai prisiminė ir garsiąją Lenino frazę, kurią jis ištarė daugiau kaip prieš šimtą metų: „Kapitalistai patys mums parduos virvę, ant kurios mes juos karsim.“ „Šiandieną šita mintis aktualumo nepraranda“, – po „Facebook“ įrašu, komentarų skiltyje, kur diskutuota apie rusiškų grūdų keliones po Europą, ironizavo ūkininkas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) kiek anksčiau atvirai išsakė poziciją, kad būtina uždaryti mūsų sienas baltarusiškiems ir rusiškiems grūdams. Kitokiu atveju, šalių agresorių grūdai toliau plūs į Lietuvą. To reikalauta ir per šių metų sausį vykusį žemdirbių protestą sostinėje.

„Mano nuomone, Lietuvoje reikėtų uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą. Bet jei žiūrėtume objektyviai, importo galima atsisakyti labai greitai, o tranzitui užkardyti reikia ieškoti išradingų būdų. Galbūt tai galėtų būti griežtesnė kontrolė“, – svarstė LGAA tarybos narys Ignas Hofmanas. Jis pabrėžė, kad Lietuva pati užsiaugina pakankamą kiekį grūdų ir rusiški grūdai mums nėra reikalingi.

Kauno rajono grūdininkas Romas Majauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. Pasak jo, galima Lietuvai sukti latvių keliu arba būti išradingesniems ir rusiškiems, baltarusiškiems grūdams įvesti muito mokesčius, tuomet mūsų ūkininkų konkurencingumas nenukentėtų.

„Mūsų grūdai yra kokybiškesni, o rusiški grūdai žemesnės kokybės, pigesni. Puikiai žinome, kad jų neįpareigoja tokie griežti aplinkosauginiai reikalavimai, jie gali laisviau naudoti pesticidus, jų energetiniai kaštai mažesni. Natūralu, kad žemesnės auginimo sąnaudos lemia tai, kad jų produkcija pigesnė. Uždėjus muitą jų grūdai būtų panašios kainos kaip ir mūsų, konkuravimo sąlygos susivienodintų, o jei rusiški grūdai nepraeitų kokybės patikros, tuomet vagonas turėtų grįžti atgal iš kur ir atkeliavo“, – dėstė pašnekovas.

Moralę nusveria pelnas

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininką Arūną Svitojų stebina tai, kad iš kai kurių politikų vis dar pasigirsta kalbų, kad su rusais reikia nesipykti, draugauti ir toliau palaikyti prekybą. Jis nusivylęs ir kai kurių rusiškus grūdus superkančių įmonių vadovais, kuriems moralines nuostatas nusveria pinigai. ŽŪR vadovo įsitikinimu, Lietuva turi sukti latvių keliu, kurie jau uždraudė Rusijos, Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą. Tiesa, Latvijoje įvestas draudimas kol kas laikinas, tvarka galios iki 2025 m. liepos 1 d.

„Neturėtumėte trepsėti vietoje, privalome parodyti, kad turime stuburą. Lietuva turi apsispręsti uždrausti rusiškų žemės ūkio produktų importą. Nemanau, kad turime laukti, kol ką nors padarys ES, nes kol kas jokių konkrečių žingsnių nematyti, tik abstrakčios kalbos. Reikia suprasti, kad grūdų supirkimo įmonės pelnosi iš rusiškų grūdų, kraunasi didžiulius pelnus, kurie pastaraisiais metais žymiai išaugo. Turime pasakyti griežtą „Ne“ rusiškai produkcijai, o paskui jau žiūrėti, ar ES eina mūsų keliu. Pradėkime nuo savęs ir savo pavyzdžiu rodykime, kad priimame teisingus sprendimus“, – pažymėjo A.Svitojus.

Įstatymas jau pakeliui

Jau žengiami pirmieji žingsniai, kad rusiškų grūdų kelionės į Lietuvą būtų apribotos. Siūloma rusiškų grūdų importą uždrausti įstatymu. Tokį projektą buvo parengęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tiesa, iki šiol dokumentas taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės.

Kaip jis paaiškino, iš pradžių siūlė atskirą įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta drausti rusiškų žemės ūkio produktų importą į Lietuvą, tačiau pasitaręs su Vyriausybe nutarė šią nuostatą dėti į ruošiamą bendrą priemonių prieš Rusiją įstatymą kaip pataisą. Tiesa, įstatymo projektas įstrigo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), kurio darbas buksavo komiteto pirmininkui Laurynui Kaščiūnui tapus krašto apsaugos ir gynybos ministru.

„Kaip žinote, NSGK posėdžiai nevyko, nes nebuvo išrinktas naujasis pirmininkas. Patvirtinus naują komiteto vadovą, įvyks posėdis, jie teigiamai įvertins įstatymą ir tada jį jau bus galima atnešti į Seimo posėdžių salę“, – pasakojo V.Pranckietis. Jis pabrėžė, kad Užsienio reikalų komitetas jau pritarė šiam siūlymui, todėl jis tikisi, kad įstatymui patvirtinti nepristigs politinės valios.

Jo manymu, Lietuvai pelnytis iš muito, kurį galėtų įvesti rusiškiems, baltarusiškiems grūdams ir kitai žemės ūkio produkcijai, nereikėtų, būtina visiškai atsisakyti šių prekių importo.

Siūlo įvesti muitus

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) gavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrų bendrą kreipimąsi, kuris ragino EK visiškai uždrausti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą į ES. Šalių žemės ūkio ministrų kreipimąsi inicijavo Lietuva. Po kelių dienų EK sureagavo ir pasiūlė nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į ES.

2023 m. Rusija į ES eksportavo žemės ūkio produktų už 1,3 mlrd. eurų, o naujieji ES tarifai galėtų atkirsti svarbų Rusijos ekonomikos pelno šaltinį ir kartu šiek tiek sulėtintų Rusijos karo mašiną.

EK vicepirmininkas, atsakingas už prekybą, Valdis Dombrovskis kalbėjo, kad tai sustabdytų jų patekimą į Bendrijos rinką, nes tai daryti taps komerciškai neperspektyvu. Anot EK vicepirmininko, importo tarifai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 Eur/t muitas, kietiesiems kviečiams – 148 Eur/t, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad siūlymas įvesti muitus Rusijos importui reikalingas tam, kad sumažintume didėjančią riziką ES rinkoms ir ūkininkams. 2023 m. Rusija į ES eksportavo žemės ūkio produktų už 1,3 mlrd. eurų, o naujieji ES tarifai galėtų atkirsti svarbų Rusijos ekonomikos pelno šaltinį ir kartu šiek tiek sulėtintų Rusijos karo mašiną.

„Mes laikomės įsipareigojimo išsaugoti pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, ypač besivystančioms šalims“, – nenusiteikusi visiškai uždrausti šalių agresorių importo į ES U.von der Leyen.

Ar galime drausti tranzitą?

Kol kas nėra kalbama apie rusiškų, baltarusiškų grūdų tranzito draudimą per ES. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai VL užtikrino, kad papildomos nacionalinės priemonės daryti įtaką tranzito srautui įmanomos ir ruošiamos, tai susiję su galima tranzitu gabenamų krovinių kilmės patikra, kurią vykdytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ar kitos transportavimą reglamentuojančios priemonės, ir kurios didintų pervežimo kaštus. ŽŪM duomenimis, per Lietuvą 2023 m. tranzitu iš Rusijos pervežta apie 130 tūkst. tonų grūdinių kultūrų.

„Primename, kad sugriežtintos kokybės, o netrukus ir kilmės nustatymo priemonės taikomos į Lietuvą įvežamiems maistui, pašarams skirtiems grūdams ir jų produktams. Tranzitu per Lietuvą gabenamiems grūdams bus taikomi minėti sugriežtinti kilmės kontrolės reikalavimai. Šiuo metu Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) bendrauja su laboratorijomis Europoje ir ieško, kas galėtų tokius tyrimus atlikti, taip pat laukiame parengtos kilmės tyrimų metodikos, kurią Jungtinės Karalystės institucijos planuoja užbaigti gegužės mėnesį“, – rašoma ŽŪM atsiųstame komentare.

Paprašius patikslinti, ar Lietuva galėtų visiškai uždrausti rusiškų grūdų tranzitą, ŽŪM specialistai pažymėjo, kad prekybos ar tranzito (tarifinės) ribojimo priemonės yra išimtinės ES teisės kompetencijos klausimai, ES šalys narės neturi teisės vienašališkai įvedinėti prekybą ribojančių ar draudžiančių priemonių be EK sutikimo. Be to, tranzito draudimas būtų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) GATT (Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos) susitarimo V straipsnio pažeidimas. Šis straipsnis yra vienas pagrindinių šio susitarimo ir viso PPO veikimo straipsnių. Jame kalbama apie tranzito laisvę, pabrėžiant laisvo tranzito per susitariančiųjų šalių teritoriją be diskriminacijos principą.

A.Svitojus: „Lietuva turi apsispręsti uždrausti rusiškų žemės ūkio produktų importą. Nemanau, kad turime laukti, kol ką nors padarys ES, nes kol kas jokių konkrečių žingsnių nematyti, tik abstrakčios kalbos.“

„Tačiau manome, kad tranzitu vežamų prekių kilmės tyrimai nepažeis tarptautinių įsipareigojimų ir bus veiksminga priemonė“, – tikino ŽŪM specialistai.

Papildoma administracinė našta

Šalies grūdininkai siūlo įpareigoti privačias įmones teikti duomenis, kiek šios pervežė rusiškų grūdų. Kol kas šią pareigą turi vienintelis Klaipėdos uostas. ŽŪM vadovybė tikina, kad VMVT disponuoja informacija, susijusia su grūdų importuotojais, todėl įpareigojimo teikti duomenis apie iš Rusijos importuotus grūdus nustatymas privačioms įmonėms būtų perteklinis ir sukeltų papildomą administracinę naštą.

„Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesuteikia pagrindo viešinti VMVT turimus duomenis. ŽŪM vertina galimybę viešai skelbti duomenis apie ūkio subjektų importuojamus grūdus iš Rusijos, nepaisant to, kad pagrindiniai rusiškų grūdų importuotojai viešoje erdvėje jau buvo nurodyti“, – teigiama ŽŪM atsiųstame atsakyme.

Nemato prasmės teikti duomenų ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Jos prezidentas Karolis Šimas sako, kad Lietuvos muitinė turi visą išsamią informaciją apie importuojamus rusiškus, baltarusiškus grūdus ir pašarus.

„VMVT, atliekanti kontrolės funkciją, taip pat disponuoja tokia informacija. Todėl nematytume priežasčių įpareigoti dar ir įmones teikti šią statistiką“, – nemato reikalo atsiskaityti kiekvienai įmonei atskirai už įvežamos produkcijos kiekius iš Lietuvai nedraugiškų šalių K.Šimas.

Toliau gabenami pašarai

LGPPA prezidentas K.Šimas užtikrino, kad šiais metais LGPPA narės nei iki importo į Lietuvą tvarkos sugriežtinimo, nei po jo (t.y. po kovo 16 d.) nėra pirkusios rusiškų grūdų. Tačiau jis pripažino, kad į Lietuvą nedidelėmis apimtimis buvo įvežamos tik pašarinės žaliavos.

„Pagal turimą informaciją, šiuo metu pašarinių žaliavų importo kiekiai yra dar labiau sumažėję, muitinės sandėliuose yra pora cisternų su pašarams skirtu aliejumi iš Baltarusijos bei keli vagonai su pašarinėmis mielėmis bei cukrinių runkelių griežiniais ir melasa iš Rusijos. Atliekami jų patikrinimai“, – sakė K.Šimas.

Pasak jo, iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė, kai tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė, yra išmanus būdas sustabdyti Rusijos grūdų importą. Jis pridūrė, kad nutarta tikrinti kiekvieną siuntą ir už atliekamus tyrimus tenka papildomai susimokėti. Tai toną grūdų pabrangins 15–25 eurų.

„Esant tokiai situacijai, nebeapsimokės vežti grūdų į mūsų šalį ar kur toliau“, – tikino LGPPA prezidentas.