Kauno rajono, kaip ir visos Lietuvos, žemdirbiai jau susigyveno su trumpalaike sausra. Nauju iššūkiu šiemet tapo ilgalaikė sausra, kai per du mėnesius, pradedant nuo vasarinių augalų sėjos, kai kur iškrito vos vienos paros kritulių norma.

Aptarė gausybę klausimų

Kauno ir aplinkinių rajonų ūkininkai birželio 29 dieną susirinko pasitarti dėl sausros padarinių, galimų prevencijos priemonių bei kompensacijų, dėl pasėlių draudimo nuo sausros ir kitų negandų, dėl būtinybės keisti draudiminio įvykio įjungimo tvarką, netobulos metodikos nustatant sausros rodiklius, prieš skelbiant ekstremalią situaciją, dėl maksimalaus lankstumo administraciniuose nurodymuose bei sankcijų netaikymo, dėl force majeure aplinkybių, atsiradusių dėl sausros ir šalnų.

Susirinkimas organizuotas moderniai: Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Aplinkos ministerijos (AM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHM) ir kitų institucijų atstovai diskusijai jungėsi nuotoliniu būdu.

Įvardija kaip ekstremalų reiškinį

Du mėnesius trukusią stichinę sausrą Kauno rajono ūkininkai vadina ekstremaliu reiškiniu. Net derlingiausiose žemėse ir šiandien matomi augalų pakenkimai: nors laukas žaliuoja, vasarinių miežių varpose – vos trys grūdeliai, kai jų turėtų būti 50, iššūkių yra ir su cukriniais runkeliais, žieminiais augalais, nukentėjo smulkieji ūkininkai, ypač uogininkai, kai didžiąją dalį ar net visą derlių sunaikino pavasarinės šalnos.

„Mano sūnus sako: kai sudaugini du minusus, gauni pliusą. Toks ir valdžios požiūris. Ūkininkų nuomone, du minusus reikėtų sudėti, nes šalnos ir sausra išties davė dar didesnį minusą. Kauno rajone nespėta paskelbti ekstremalios situacijos, šiemet ką nors apskaičiavimo metodikoje pakeisti turbūt nepavyks, bet tai būtų naudinga ateičiai, nes anomalijos užklups vis dažniau. Vis dėlto mums svarbiausia galimos kompensacijos ir tai, kad nebūtų taikomos NMA sankcijos“, – pradėdamas susirinkimą kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Pasekmės paaiškės vėliau

Pirmininkas pabrėžė: Kauno rajonas yra savotiškas Dievo užantėlis, palyginti su kai kuriais kitais regionais, itin didelių bėdų nepatirta. Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas teigė, kad pasekmės greičiausiai paaiškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gero pupų derliaus tikėtis nerealu, nes jo bus neįmanoma surinkti: po lietaus, nors ankštys jau susiformavusios iki 30 cm, augalai vėl pradėjo žydėti ir nesunoks. „Tas pats su žirniais ir kitais vasariniais augalais: jie prastai sudygo, o žieminiai pasėliai – išretėjo. Palijus neįmanoma apsiginti nuo kenkėjų, nes  insekticidų nėra, bandėme purkšti alumi, kokakola, bet nepadėjo. Kad pasekmės bus, jau aišku, o ar bus kompensacijos – ne. Labai gerai, kad mes čia diskutuojame“, – kalbėjo R.Majauskas.

Dano Laurinavičiaus, ūkininkaujančio Čekiškės seniūnijoje, nuomone, palyginti su pernai metais, sausra padarė 30 proc. nuostolių. „Dalis žieminių augalų prastesnėse dirvose yra nurudę, ten net nebus subrandintų grūdų. Liūdna, kad rajone nepaskelbta stichinė sausra. Netenkina dabartinė stichinės sausros vertinimo metodika. Matome, kad rajone trūksta meteorologinių stotelių, įžvelgiame trūkumų jų išdėstyme“, – sakė D.Laurinavičius.

Kolegoms antrino ir Alšėnų seniūnijos ūkininkas Tomas Dirmeikis: lengvesnėse žemėse augalai žuvo, yra plotų, iš kurių derliaus tikėtis nerealu. „Norėtųsi force majeure, kad galėtume nevykdyti įsipareigojimų“, – vylėsi ūkininkas. Toje pačioje seniūnijoje šilauogių plantaciją turinti Daiva Šinkevičienė apgailestavo, kad pavasarinės šalnos, trukusios 11 naktų, suniokojo derlių. Norėtume, kad mums tarpininkautų savivaldybė, ŽŪM“, – kalbėjo uogininkystės ūkio savininkė.

Dar slogesnėmis nuotaikomis gyvena Regina Bernotienė iš Babtų seniūnijos: pirmoji žolė buvo palyginti gera, o antrosios turbūt bus tik stiebai, nes pritrūko drėgmės. Atnaujintose sėtinėse pievose nesudygo niekas, net piktžolės, nebus ir įsėlio, tik avižos, ir tos pačios – palei žemę. Dalis ūkio galvijų ganomi lauke, kiti tvartuose šeriami pernykščiais pašarais.

Smeigs raudonas vėliavėles

„Nors indeksas TPI (temperatūros ir kritulių indeksas – red. pastaba) siekė 1,58 (stichinė sausra skelbiama, kai jis – 1,7), miežių laukas praktiškai žuvęs, skaičiuojame, kad gausime 1,5 t/ha derlių. Indeksas kelia abejonių“, – tvirtino Jonavos rajone ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas. Jis laiko apie 250 mėsinių galvijų ir nuogąstauja dėl pašarų. Šiemet iš 70 ha susuko 450 ritinių, kai ankstesniais metais susukdavo 900–1 000. „Blogiausia, kad neleidžiama nušienauti žaliųjų pūdymų, nors tai kompensuotų pašarų stygių“, – konstatavo R.Kubiliūnas.

„Kaip danguje, taip ir ant žemės. Ir pas mus tos pačios problemos, – patikino Audrius Banionis iš Taurakiemio seniūnijos. – Pernai rudenį sėjome medingųjų augalų: liucernų, baltųjų dobilų. Gal NMA padarytų išimtį ir leistų iš jų pasiruošti pašarų?“

Viešai skelbiama, kad sankcijos negali būti taikomos ir išmokos neprarandamos, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė patikino: jokios išlygos nenumatytos, jei ūkininkai taip pasielgtų, būtų „įsmeigtos raudonos vėliavėlės“ ir grėstų sankcijos. Force majeure būtų taikomas, jei ūkininkams pavyktų pristatyti pažymas, kad jų galvijų į skerdyklas nepriėmė, nes jos perkrautos.

Pasak M.Maciulevičiaus, valdžia neturi metodologijos, nėra politinio suvokimo, kas vyksta, nors aišku, kad tai – force majeure, šalyje bręsta didžiulė tragedija: kas bus su galvijais, jei ūkininkai neturės iš ko paruošti jiems pašarų? Kad žemės ūkis valstybei nėra strateginis tikslas, apgailestavo ir susirinkime dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.

Galbūt pakeis metodiką

ŽŪM atstovė Virginija Žostautienė patikino, kad padariniai žemės ūkyje skaičiuojami šiek tiek vėliau, nei fiksuota situacija. ŽŪM iniciatyva buvo atliktas mokslinis darbas ir 2020 m. pakeistas aplinkos ministro įsakymas, deja, situacija vėl keičiasi, tikriausiai reikia kokių nors naujų sprendimų. Birželio 28 d. buvome susitikę su AM, LHT atstovais ir sutarėme, kad AM mokslininkų taryba įvertintų šiandieninę situaciją pateiktų išvadas dėl kriterijų, pagal kuriuos skelbiama stichinė sausra. Šiuo metu yra keičiamas Vyriausybės nutarimas, mes siūlysime įdėti išplėstinį sausros apibrėžimą. Jis apimtų ir pavojingą reiškinį, ir stichinę sausrą“, – pabrėžė V.Žostautienė.

ŽŪM atstovė žemdirbiams suteikė vilties, kad galbūt bus įvestas naujas kriterijus– dirvos drėgmės koeficientas, o skaičiavimo metodika – pakeista.

Pakaunės ūkininkai įsitikinę: TPI indeksas, pagal kurį nustatoma sausra, nėra pats geriausias, jį vertėtų pakeisti. LHT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas patikino, kad indeksas turi mokslinį pagrindą. Pasak D.Valiuko, Lietuvai jis tinkamiausias: „būtų kitas indeksas, atsirastų kitų problemų. Uždengtume vieną skylę, bet kitoje vietoje atsirastų kita“, – tvirtino klimatologas. D.Valiukui antrino ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Pirktų savo lėšomis

Esama metodologija nepatenkinti Kauno rajono ūkininkai sutiktų kooperuotis ir pirkti meteorologinių stotelių. Nors šiuo metu jų tinklas pakaunėje vertinamas kaip geras, kad būtų galima tiksliau įvertinti situaciją, jų nepakanka tiek dėl išdėstymo, tiek dėl aprėpties. Tiksliausius duomenis stotelės pateikia 10–13 km spinduliu. Dvi stotelės yra Babtų seniūnijoje: pačiuose Babtuose ir Gaigalų kaime, trečioji – Akademijoje, o ketvirtoji – Ilgakiemyje. Skaičiuojama, kad Kauno rajone dar reikėtų 3–4 tokių stotelių.

Vienos kaina kartu su programa – apie 10 tūkst. eurų, šią finansinę našta prisiimtų stambesni ūkininkai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) teiktų ŽŪM paraišką dėl apmokėjimo už jų aptarnavimą: vienai stotelei per metus apie 1 tūkst. eurų.

„Stotelės, įvertinus kelerių metų duomenis, leistų valdyti rizikas, parinkti besikeičiančiam klimatui tinkamesnius augalus ir priežiūros priemones. Tačiau savivaldybė pagal deleguotas funkcijas negali prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl jų priežiūros ir skirti lėšų“, – teigė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Pasak V.Žostautienės, iniciatyva sveikintina, tik ji neturėtų būti trumpalaikė. Taip pat reikėtų tartis su LŽŪKT ir LHT dėl racionalaus jų išdėstymo, kad nebūtų įrengiamos stichiškai, kad dengtų esamas baltas dėmes. Pasak direktoriaus Sauliaus Cironkos, LŽŪKT Lietuvoje jau yra įrengusi 67 meteorologines stoteles, prijungtas prie bendro LHT tinklo. Jos leidžia stebėti ne tik temperatūrą, kritulių kiekį, bet tarnauja ir augalų ligų prevencijai.

LŽŪKT pristatė ALNSIS (Automatinę laukų nuotolinio stebėjimo sistemą). Tai įrankis, leidžiantis reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės dangą bei žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai gauti tinkamuose plotuose visoje šalyje.

Ragino drausti

Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martyno Rusteika tvirtino, kad dauguma pakaunės žemdirbių gaus draudimo išmoką už sausros padarytą žalą, jei žala bus didesnė nei 20 proc.

Keletas ūkininkų, tarp jų – D.Laurinavičius ir R.Kubiliūnas, pabrėžė, kad be draudimo nematą prasmės ūkininkauti. O štai smulkieji nemato galimybės draustis, nes jiems – per brangu. M.Maciulevičius sakė ieškosiąs galimybių, kad kofinasavimas nuo 50 proc. būtų padidintas iki 70 proc. – tai draudimą padarytų prieinamesnį ir patrauklesnį.

„Gal būsiu nelabai populiarus, bet pasakysiu savo nuomonę: draudimas yra solidarumo mokestis, ir nereikia galvoti, kad apsidraudęs gausiu tiek, kiek sumokėjau. Matėme skaidrę, kurioje dalis šalies teritorijos yra nukentėjusi (ruda), o kita – ne (balta). Apsidraudusieji iš baltos negauna nieko, o ruda – ir dalį baltos įmokų. Tai yra draudimo principas. Draudimas – tai verslas, kur riziką turi įvertinti ir prisiimti abi pusės“, – sakė A.Nesteckis.

Jis tvirtino, kad savivaldybė vertina, kas, kiek ir kokių žalų patyrė, ir spręs, kiek kompensuoti. „Savivaldybė nėra labdaros ir paramos fondas, mes turime aiškiai deleguotas funkcijas ir turime surasti būdą, kaip padėti žemdirbiams, pirmiausia tiems, kurie nukentėjo ir nieko negavo iš niekur kitur. Norėtume, kad jūs tarpusavyje sutartumėte, kam iš pakaunės ūkininkų šiemet reikia daugiausia pagalbos“, – pabrėžė vicemeras.

Jolanta Liobytė