Energijos ir kitų išteklių kainoms kopiant į neregėtas aukštumas, ūkininkai stabdo anksčiau suplanuotus investicinius projektus. Žemės ūkio produkcijos kainos neatsveria augančių išlaidų, todėl ūkininkai prognozuoja ekonominį disbalansą, kuris bumerangu kirs visuomenei.

Atsisakė paramos

Įsisukusi kainų pasiutpolkė, auganti biurokratinė bei naujų „žaliųjų“ reikalavimų našta kiša koją didesnių ir mažesnių ūkių sumanytiems investiciniams projektams. Prieš metus, kitus suplanuotos ir suskaičiuotos investicijos stipriai pabrango, todėl ūkininkai stveriasi už galvų: „Ką daryti, kaip panešti šią naštą?“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis tvirtino, kad kai kurie ūkininkai sustabdė investicinius projektus ir atsisakė investicinės Kaimo plėtros programos paramos. Ukmergės rajono ekologinio ūkio savininkas kalbėjo apie kooperatyvui „BIO LEUA“ priklausančius narius, kurie buvo sumanę įgyvendinti stambius investicinius paukštininkystės projektus ir kartu pasiekti didžiausią ekologiškų kiaušinių gamybos mastą Baltijos šalyse. Ekologiškus javus auginantys ūkininkai susižavėjo trumposios maisto tiekimo grandinės idėja ir buvo pasišovę efektyviau panaudoti ūkyje išauginamus grūdus.

„Bent trys ūkiai atsisakė apie 800 tūkst. eurų vertės investicinių projektų, jie nebestatys modernių paukštininkystės fermų. Gal ir gerai, kad žmonės neįsikinkė į tą procesą. Viskas susidėjo: pandemijos ir karantino sunkumai, medžiagų pabrangimai, užsitęsę investicinių projektų vertinimai, biurokratinės statybų kliūtys“, – priežastis vardijo S.Daniulis, kartu su dukra suplanavęs įgyvendinti du paukštininkystės projektus – fermų vištoms dedeklėms statybas.

Jis atviravo, kad ir pats dvejoja dėl vieno investicinio projekto. Kitas jau įsivažiavo, tad jį stabdyti būtų per vėlu. „Prieš dvejus metus buvo prisiimti įsipareigojimai dėl skirtos paramos, o dabar viskas pasikeitė ir dėl statybos leidimų, ir dėl aplinkosauginių reikalavimų. O dar tas brangimas, kainos auga kaip ant mielių, ką tik imi pirkti, visur naujos kainos. Pabrango statybinės medžiagos, atsarginės dalys, tepalai, degalai, elementarūs varžtai, dirželiai. Visur vyksta kažkoks chaosas... Vien įranga, statybos pabrango apie 30 proc. ir daugiau. Kombainas, kurį numatyta pirkti, jau 10 proc. brangesnis“, – kasdien augančios išlaidos į neviltį varo ūkininką.

Ekologinio ūkio savininkas užsiminė, kad šiemet papildomų išlaidų prisidėjo tiems, kurie turi pievų. Žemės ūkio ministerija neleidžia jų mulčiuoti, tad nupjautą žolę reikia išvežti iš laukų. „Kadangi šiemet negalime mulčiuoti, teko papildomai investuoti į presą, kad galėtume suvynioti žolę. Reikia pirkti daug plėvelės, tinkliuko, kurių kainos pakilo. Dar nežinome, ką darysime su ta mase. Kol kas krauname ir turėsime saugoti, kad neuždegtų. Dėl šio sprendimo visoje Lietuvoje bus tokių problemų“, – aiškino S.Daniulis.

Klampina biurokratai

LEŪA vadovas negailėjo priekaištų valdininkams, kuriems nė motais, kad dėl ilgos projektų vertinimo ir statybų leidimų gavimo procedūros gamybininkai pakliūva į bėdą. „Visiška nesąmonė, kad Lietuvoje prireikia 2–3 metų statybų projektui įgyvendinti. Reikalavimai, derinimai, valdininkų atsirašinėjimai... Žiauru, kitaip nepavadinsi. Jeigu nebūčiau pats susidūręs, nepatikėčiau, kad taip viskas velkasi. Jau nežinau, ką daryti – tęsti ar viską mesti“, – prisipažino ekologiškai auginamų vištų dedeklių fermas statyti sumanęs ūkininkas.

S.Daniulis nusivylęs ir dėl ilgo projektų vertinimo, kurį atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). „NMA gal metus vertino dukros pateiktą smulkiųjų ūkių bendradarbiavimo projektą. Per tą laiką daug kas pasikeitė, buvo numatyta viena suma, o dabar jau kitos išlaidos. Kas atsakys? Ūkininkams reikalavimai, taisyklės griežtinamos, jeigu kažko nespėji, užvers baudomis, o kur valdininkų atsakomybė?“ – piktinosi jis.

Politikus – į gamybą

Kalbėdamas apie augančias energijos ir kitų išteklių kainas bei ūkio išlaidas, emocijas sunkai tvardė Telšių rajono ūkininkas Rimantas Šerlinskas. „Kainos auga kartais, mediena pabrango du kartus, stipriai pabrango metalas, o mėsos, pieno supirkimo kainos beveik nesikeičia. Kaip toliau gyventi ūkininkams?“ – retoriškai klausė mišraus ūkio savininkas.

Jis kraipo galvą, kai valdantieji kainų kilimą abejingai „nurašo“ tendencijoms pasaulinėse rinkose, visokioms biržoms. „Kodėl turėtų brangti, pavyzdžiui, elektra? Juk statome vėjo, elektros jėgaines, žadėta, kad tai bus pigi atsinaujinanti energija. Kas bus toliau?“ – klausimų turi ūkininkas.

S.Daniulis: „Mūsų politikai su M.Majausku ir S.Gentvilu priešakyje turbūt nesupranta, kad žemės ūkiui bei žemdirbiams užkraunama našta galiausiai persikels ir ant vartotojų. Atsigavimo paramos žemės ūkiui nebus, davė tik pelkėms atkurti, taikosi naikinti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatą, apmokestinti žemės ūkio techniką ir pan. Baigsis tuo, kad ūkininkai eis į darbo biržą pašalpų, o maistą vešimės iš lenkų ir kitų. Bet tai jau bus auksinis maistas.“

R.Šerlinskas pasakojo prieš metus pateikęs projektą NMA, paraiška neseniai buvo patvirtinta, tačiau ūkininkui džiaugsmo dėl to mažai. „Nežinau, kaip reikės tą projektą įgyvendinti, nes medžiagos ir darbai stipriai pabrango. Tai, ką prieš metus planavai, skaičiavai, dabar jau netinka. Ar reikia metų paraiškai įvertinti? Apskritai nežinia, kas darosi mūsų valstybėje, ką valdžia išdarinėja. Jau net pikta darosi, kad mūsų politikams labiau rūpi kelnių ir sijonų reikalai, o ne realus gyvenimas. Gal tuos Seimo ir Vyriausybės narius reikėtų atvaryti padirbėti į žemės ūkį, pramonę, kad jie susivoktų, kaip ir iš ko žmonės gyvena“, – pasiūlymą politikams turi žemaitis.

Išbalansuos ūkius

Stambus Biržų krašto pieno gamintojas Vytautas Stankevičius susirūpinęs, kad energijos, ūkiui reikalingų žaliavų ir medžiagų kainų šuolis gali daug ką išbalansuoti. „Pašarų ruošimui reikalingų medžiagų prisipirkome dar pernai, todėl kol kas plėvelės ir panašių prekių pabrangimo nepajutome. Bene labiausiai kirto elektros kainų augimas: jeigu anksčiau per mėnesį mokėjome 4 tūkst. eurų, dabar – jau 7 tūkst. Jaučiasi dyzelino, statybinių medžiagų pabrangimas. Ūkyje nuolat reikia tvarkytis, atsinaujinti, investuoti į statybos ir remonto darbus“, – aiškino ūkininkas.

Jau kuris laikas pieno gamintojams per kišenę kerta pabrangę pašarai. „Jau pusmetį perkame brangesnius kombinuotuosius ir baltyminius pašarus. Visai neseniai tona rapsų išspaudų kainavo 200, o dabar jau 350 eurų. Viskas pabrango“, – skaičiavo V.Stankevičius.

Anot jo, daugiau reikia skirti ir darbo užmokesčiui, nes žmonės nori didesnių atlyginimų – 1 tūkst. eurų į rankas. Ūkininkas sakė tai suprantantis, nes ūkiuose, ypač gyvulininkystės, darbas sunkus.

Ūkininkui neramu, kad po tokio brangimo kai kurie ūkiai gali neatsitiesti, nes pieno žaliavos supirkimo kainos beveik nesikeitė, o aplinkosauginiai reikalavimai kyla aukštyn. „Ir grūdų derlius šiemet nebus toks pasakiškas, kaip prognozuota. Jis, manau, bus apie 20 proc. mažesnis už pernykštį. Tiesa, kviečių ir rapsų kainos yra pakilusios, bet reikia palaukti iki metų galo, kad pamatytume balansą. Nelabai yra iš ko optimizuoti išlaidas ir mažinti gamybos kaštus. Pieno sektoriuje sunkiausia, čia daugiausia darbo, išlaidų ir problemų“, – konstatavo jis.

V.Stankevičius teigė, kad išgyventi padeda tai, kad ūkis modernus, gera gyvulių genetika, kuri lemia didesnį produktyvumą. „Pagaminame daugiau, bet lieka vis mažiau“, – tvirtino pieno gamintojas.

Sugrįš bumerangu

S.Daniulis įsitikinęs, kad netramdomai įsisukusi kainų pasiutpolkė ir Vyriausybės sprendimai sugrįš bumerangu visuomenei. „Maistas brangsta ir dar brangs, bet žemdirbiams iš to nėra naudos. Rugiai, kviečiai vietos rinkoje nebuvo pabrangę, bet duonos kainos pakilo. Pieno žaliavos supirkimo kainos šiek tiek padidėjo, bet reikia turėti omenyje, kad jos buvo nuvarytos iki žemumų. Pieno supirkimo kainos prieš kokius 7 metus, dar esant litui, buvo gerokai aukštesnės. Žemdirbiai dabar varomi į kampą“, – konstatavo ekologinio ūkio savininkas.

Jis pridūrė, kad liūdna ateitis laukia smulkiųjų ir vidutinių ūkių. „Jie dabar skatinami pereiti į neariminę žemdirbystę, bet tam reikia atitinkamos technikos. Tai ganėtinai brangu, ir pesticidų daugiau reikia. Stambus kapitalas gali bet kada pasiskolinti ir investuoti į galingą techniką. Viena moderni sėjamoji gali apvažiuoti pusę Lietuvos, o ką daryti mažesniam ūkininkui?“ – kalbėjo S.Daniulis.

Ūkininkas pastebėjo, kad politikų demonstruojamas susirūpinimas dėl klimato kaitos yra labai fragmentiškas. Pasak jo, per Atlantą kasdien dyzeliu plukdomi genetiškai modifikuoti kukurūzai ir sojos, gausiai purkšti pesticidais, o vietos ūkininkai dėl kelis kartus per metus panaudojamo traktoriaus kalami prie kryžiaus, bus dusinami mokesčiais.

„Mūsų politikai su Mykolu Majausku ir Simonu Gentvilu priešakyje turbūt nesupranta, kad žemės ūkiui bei žemdirbiams užkraunama našta galiausiai persikels ir ant vartotojų. Atsigavimo paramos žemės ūkiui nebus, davė tik pelkėms atkurti, taikosi naikinti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatą, apmokestinti žemės ūkio techniką ir pan. Baigsis tuo, kad ūkininkai eis į darbo biržą pašalpų, o maistą vešimės iš lenkų ir kitų. Bet tai jau bus auksinis maistas“, – perspėjo LEŪA vadovas.