Nors jau keleri metai deklaruojama, kad vaikų mitybai reikia tiekti daugiau šviežių produktų – daržovių, vaisių ar žuvies iš vietos augintojų ir gamintojų, iki šiol didžiąją dalį šių įstaigų maitina kelios stambios bendrovės. Mat savivaldybės, kitos maitinimo paslaugas perkančios organizacijos renkasi mažiausias kainas ir didelius kiekius siūlančius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo skaidyti pirkimus į mažesnės vertės, kad konkursuose galėtų dalyvauti ir vietos gamintojai, ūkininkai.

Vilniaus lopšelis- darželis „Ąžuolas“, vienas iš  5-ių sostinės darželių, kurie  patys perka produktus ir gamina maistą. Kasdien už 2 eurus 7 centus, kuriuos sumoka tėvai, vaikas gauna tris kartus šilto maisto.

„Tiekėjai – įvairūs, ir mes išsirenkame kuo geresnės kokybės ir pagal tinkamą kainą. Vietiniai ūkininkai kažkodėl konkursuose nedalyvauja, tačiau mes sudarome  tam tikrų produktų sutartis pirkimui. Šiuo metu esame sudarę sutartį su „Ąžuožerių sodais“ ir perkam iš jų obuoliukus“, – pasakoja Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė.

Kitoms – daugiau nei 120 ikimokyklinių įstaigų maisto produktus centralizuotai perka Vilniaus savivaldybė.

„Dėl maisto produktų esame pasirašę sutartis su dviem stambiais tiekėjais, o dėl maitinimo organizatorių – kiekviena mokykla perka individualiai. Nurodyti pirkti iš ūkininkų negalime, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl žiūrima į mažiausią kainą“, – paaiškina Vilniaus sav. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas.

Beveik 60 proc. Lietuvos ugdymo įstaigų maitina kelios stambios bendrovės. Tuo metu ūkininkai, auginantys ekologišką produkciją sako, negalintys konkuruoti su keliais stambiais tiekėjais.

Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo savivaldybėms skaidyti pirkimus į mažesnės vertės, kad konkursuose galėtų dalyvauti ir vietos gamintojai, ūkininkai.

„Savivaldybės, mokyklos, atsipeikėkite, skaidykite pirkimus. Dabar neateina gamintojai, ateina perpardavinėtojai, kurie atveža iš Lenkijos, ar kitur. Mes nesakom, kad tai yra blogai, bet jūs suteikite galimybę ir kitiems dalyvauti pirkimuose“, – piktinosi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.

Pasak žemės ūkio viceministro, Lietuvos ūkininkai gali pateikti nemažus kiekius ekologiškos produkcijos, tuomet ir kaina būtų prieinamesnė.

Aptariant, kaip paskatinti ugdymo įstaigas tiesiogiai įsigyti produkcijos iš vietinių ūkių, siūloma, kad perkant maisto produktus, turėtų dalyvauti ir vaikų tėvų atstovai. Tačiau tokią tvarką turėtų parengti valstybės institucijos.

Salomėja Pranaitienė