ES Žaliojo kurso (ŽK) strategijų poveikis bus precedento neturintis ES gamybos pajėgumų bei ūkininkų pajamų sumažėjimas. Tokią išvadą padarė Jungtinis tyrimų centras, Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų padalinys. Išvada labai nepatogi ir gresianti maisto brangimu bei mirties nuosprendžiu nemažai daliai ūkių, todėl, matyt, neatsitiktinai ji paskelbta patyliukais per patį vidurvasarį, kai institucijos atostogauja, o žemdirbiai pluša laukuose. Tokia ydinga politikų bei valdininkų taktika labai gerai žinoma ir mūsų ūkininkams.

Mažai naudos klimatui

Vos paskelbus itin ambicingus ŽK siekius, visos ES žemdirbiai suskato bakštinti Briuselį, kad būtų atliktas kardinalios žemės ūkio transformacijos poveikio vertinimas ir aiškiai įvardinta, kokia našta guls ant žemdirbių ir visuomenės pečių, ar ji bus pakeliama. Pagaliau Jungtinis tyrimų centras paskelbė ataskaitą, kurioje konstatuojama: kad ir kokie scenarijai būtų svarstomi, ŽK strategijų poveikis bus precedento neturintis ES gamybos pajėgumų bei ūkininkų pajamų sumažėjimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad visi žemės ūkio sektoriai patirs produkcijos gamybos nuosmukį – nuo 5 iki 15 proc., labiausiai nukentės gyvulininkystės sritis. Dėl gamybos pokyčių sumažėtų ES grūdų, kiaulienos ir paukštienos sektorių eksportas, pablogėtų aliejinių kultūrų, vaisių ir daržovių, jautienos, avienos ir ožkienos prekybos balanso deficitas. O gamybos kaštai padidėtų apie 10 proc., taigi, dauguma ūkininkų patirtų neigiamą poveikį pajamoms.

Tiesa, tyrimų ataskaitos autoriai pabrėžia, kad to nereikėtų vadinti poveikio vertinimu. Teigiama, kad šis dokumentas nėra išsamus poveikio vertinimas, nes kai kurie tikslai tik iš dalies arba visai neapsvarstyti, o naudojamas modelis turi tam tikrų apribojimų vertinant sudėtingus aptartų tikslų poveikius.

Į paskelbtą ataskaitą netrukus sureagavusios ES skėtinių žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos „Copa“ ir „Cogeca“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame nusistebėjo, kaip EK meistriškai bando „palaidoti“ gėdingą dokumentą, paskelbiant jį patyliukais vasaros viduryje, kai institucijos atostogauja, o ūkininkai pluša laukuose. Pranešime spaudai teigiama, kad ES žemdirbių organizacijos, jausdamos, kokie iššūkiai laukia žemės ūkio produkcijos gamintojų, daugiau nei metus ragino Briuselį atlikti ŽK strategijų poveikio žemės ūkiui vertinimą, tačiau atsimušdavo į tylos sieną.

Tuo tarpu kitų šalių mokslininkai atliko tokius tyrimus ir skaičiavimus. JAV Žemės ūkio departamento analitikai įvertino ŽK poveikį JAV ir kitoms pasaulio valstybėms. Jų teigimu, įgyvendinus ŽK mažėtų ūkininkų konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose, padidėtų maisto kainos visame pasaulyje. Tai neabejotinai lemtų žmonių, negalinčių apsirūpinti maistu, skaičių. ES žemės ūkio pagaminamos produkcijos sumažėtų 7–12 proc., o ūkininkų pajamos sumenktų vidutiniškai 16,5 proc. Tyrimus atliko Prancūzijos ir kitų ES šalių mokslininkai, kurie padarė panašias išvadas.

„Copa“ ir „Cogeca“ taip pat atkreipė dėmesį, kad iškelti „žalieji“ tikslai turės mažai naudos klimato kaitos stabdymui, dėl kurio ir sukeltas visas šis vajus. Ataskaita rodo, kad ŽK strategijos kartu su naująja bendrąja žemės ūkio politika galėtų padėti iki 28,4 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį žemės ūkio sektoriuje iki 2030 m. Tačiau daugiau nei pusę šio sumažinimo potencialo atsvertų padidėję išmetimai trečiosiose šalyse. Taigi, mažiau gamins europiečiai, daugiau – kitų šalių ūkininkai.

Pažadėjo komunizmą

Tokia klastinga praktika, kai žemdirbiams svarbūs dokumentai bei sprendimai pasirodo per darbymetį, iki skausmo žinomi ir mūsų ūkininkams. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) lyderis Raimundas Juknevičius sakė nesistebintis dėl tokios politikų ir valdininkų elgsenos. Anot jo, nepatogius faktus ir dokumentus jie linkę numuilinti, įkišti į stalčius, kad visuomenė nepamatytų, nesusipažintų. „Iš tikrųjų čia nieko naujo, toks elgesys būdingas politikams. Jeigu jie atsitrauktų, oponentai užkapotų. Gerai, kad bent dabar EK sureagavo, nors JAV, Prancūzijos, Portugalijos mokslininkai jau anksčiau atliko tyrimus ir padarė panašias išvadas. Matyt, skaičiavimus atlikę mokslininkai buvo pakankamai padorūs, nes dažnai matome, kad mokslas prisitaiko prie užsakovo“, – teigė LŪS pirmininkas.

Jis įsitikinęs, kad šios kadencijos politikai nesitrauks ir laikysis savo strategijos, nepriklausomai nuo to, kokios bus to pasekmės. Tačiau vėliau gali tekti kardinaliai keisti kryptį. Ūkininkų organizacijos vadovo manymu, kitos kadencijos politikai dabartinį kursą greičiausiai apgręš į priešingą pusę ir telks pajėgas socialinėms problemoms, kurias paaštrins ŽK, spręsti.

„Politikai nemato tų strategijų įgyvendinimo pasekmių, ir blogiausia, kad mes, žemdirbiai, liksime kvailių vietoje. Viskas pabrangs, žmonių pajamos tiek nepadidės, tad akivaizdu, kad visuomenės lūkesčiai pasikeis. ES visuomenė dabar dar pakankami soti ir pasiturinti, ji labai lengvai priėmė gražius politikų pažadus, kad jie ne tik bus sotūs, bet ir turės sveiko maisto bei švarią aplinką. Realiai praktiškai pažadėjo komunizmą. Tik ar taip bus? Gali būti didelis nusivylimas, o tada politikai bus priversti daryti radikalų posūkį atgal. Tragedija, kad labiausiai gali nukentėti ūkininkai“, – liūdnos pasekmės gąsdina R.Juknevičių.

Teks gelbėtis patiems

Kalbos, kad ŽK gali sulaužyti daug likimų, – ne iš piršto laužtos. Ūkininkai jaučia, kad dėl ŽK įgyvendinimo bus tokia politika: skęstančiųjų gelbėjimas bus tik jų pačių reikalas. „Iš mūsų reikalaujama daugiausia, nes visuomenės lūkesčius norima įgyvendinti žemdirbių pelno sąskaita. Tačiau bet koks verslas negali dirbti nuostolingai, žemės ūkis trauksis, todėl neišvengiamai brangs maisto produktai. Apie tai rašoma mokslininkų ataskaitose“, – aiškino R.Juknevičius.

Mokslininkai padarė išvadą, kad visi žemės ūkio sektoriai patirs produkcijos gamybos nuosmukį – nuo 5 iki 15 proc., labiausiai nukentės gyvulininkystės sritis.

Jis pridūrė, kad pinigus reikia išleisti pamatuotai, o pagrįstumo kaip tik ir stinga. „Politikai strimgalviais iškelia lozungą, tam skiria didelius pinigus, tačiau nepateikia jokio įvertinimo, koks bus pasiektas ekonominis ir aplinkosauginis efektas. Kitas dalykas – paprastai tokius valdiškus pinigus apspinta visokios širšės, kurios juos išsinešioja nesukurdamos jokios pridėtinės vertės. Todėl mes garsiai kabėjome ir reikalavome, kad tiek EK, tiek Lietuvos vykdomoji valdžia, prieš skelbiant ambicingus planus ir skiriant tam pinigus, suskaičiuotų ir gerai įvertintų ekonominę grąžą bei aplinkosauginį efektą“, – LŪS vadovas pasakojo, kaip ūkininkai bandė pažadinti politikų protą.

Daugiau gamins trečiosios šalys

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis taip pat pasigenda sveiko protavimo. „Reikėtų reformuotis palengva, kalbantis su žemdirbių bendruomene, kompetentingai viską dėliojant, o dabar žemės ūkį vertina visi, kas tik netingi. Jau koktu darosi nuo tokio neišmanymo“, – prisipažino mišraus ūkio vadovas.

Jam apmaudu, kad niekas nesiaiškina, kaip iškelti tikslai paveiks gamybą, kainas ir kt. Ir apskritai, ar jie yra įveikiami? „Ar galime šiandien tuos siekius bet jau 50 proc. įvykdyti, kokiomis priemonėmis ir lėšomis tai darysime? Juk yra įvairių ūkių – ir labiau išsivysčiusių, ir mažiau investavusių. Jeigu juos stipriai spausime dėl žalinimo, aplinkos apsaugos, reikės papildomų lėšų investicijoms. Gal mums reikėtų pasimokyti iš Šiaurės šalių, kur suprantama, kad būtina pirmiausia užsitikrinti maisto gamybą. O pas mus linkstama visuomenei parodyti, kad karvė – baisus padaras ir didžiausias teršėjas“, – Lietuvoje vykstančiais procesais nenustoja stebėtis pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį į dažnai nutylimą faktą: jeigu mažiau gaminsime patys, daugiau gamins trečiosios šalys. Tad išmetimų nesumažės, o maisto produktai, tikėtina, nebus tokie saugūs, kaip pagaminti ES. „Mes pajėgūs pasigaminti saugaus, įvairaus ir gero maisto, bet siekiant įgyvendinti žaliuosius reikalavimus reikia investuoti, turėti tam pinigų. Aišku, reikia tvarkytis, bet nepamirštant ir kitų dalykų bei nepersistengiant. Štai ilgai kovojome, kad mūsų klerkai atšauktų ūkius žlugdančius mėšlo tvarkymo reikalavimus. Jie buvo nelogiški ir netikslingi, bet teko kautis visus metus“, – apie žemės ūkiui nuolat tveriamas kliūtis pasakojo A.Grubliauskis.

Mirtinas smūgis ūkiams

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas priminė, kad ES žemdirbiai seniai reikalavo tokio vertinimo ir priekaištavo, jog nežino, kaip jiems atsilieps ŽK tikslai. „Dabar vertinimą atliko, bet jis yra toks preliminarus ir gana gražus. Ten nurodyta, kad mažiausiai 10 proc. brangs žemės ūkio produkcijos gamyba. Manau, kad kaštai gali ir dar labiau augti. ES ūkininkai prispausti, kyla triukšmas – kaip žalintis, jeigu pinigų daugiau neskirta, per šį finansinį laikotarpį jų bus net santykinai mažiau. Vakarų Europos šalių žemės ūkis tvirčiau stovi ant kojų, bet ir ten kyla didelis nerimas dėl tokių iššūkių“, – pastebėjo jis.

J.Kuzminskas neslėpė nuogąstavimo, kuris vilnija per visą ES – išaugus gamybos sąnaudoms, dalis ūkių gali bankrutuoti arba EK turės adekvačiai remti. Kitas klausimas – ar tokias išlaidas patrauks ES ir šalių narių biudžetai?

„10 proc. pajamų sumažėjimas – mirtinas smūgis ūkiams. Kita vertus, valgytojų nesumažės, tad mūsų vietą užims trečiųjų šalių gamintojai, kurie turės pranašumų, nes jie nebus spaudžiami tokiais tempais įdieginėti aplinką tausojančias technologijas. Grūdai ir kita produkcija atvažiuos iš Rusijos, Ukrainos ir kitur, arabai nepaisys, kaip ji užauginta. Rinka viena, tad europiečiai liks už borto arba jiems turės būti kompensuotos investicijos. Kitaip neteksime savo darbo vietų, bet klimato kaitai nepagelbėsime, nes daugiau gamins kiti“, – išvadą padarė kooperatyvus vienijančios organizacijos vadovas. Jis pridūrė, kad jau dabar maistas brangsta, ir produktai neatpinga, kai žemės ūkio produkcijos kainos smunka.

„Ūkininkams darosi žiauriai sudėtinga, pabrango ištekliai, daugiau mokame už techniką, tačiau neišvengiame problemų. Štai traktoriuose įdiegta „AdBlue“ sistema, kuri mažina taršą. Ji sudaro net 10–15 proc. traktoriaus vertės, bet ši sistema dar nėra patikima, genda. Gal čia mums kaip trečioms šalims tokias iškiša? Kooperatyvas turėjo pienvežį, tai ši sistema užstrigo. Sutriko ir traktoriuje, specialistai puse lūpų prasitarė, kad dalis tų sistemų iš traktorių yra išmesta“, – liaupsinamų naujų technologijų taikymo niuansus atskleidė J.Kuzminskas.

Vartotojai niekam nerūpi

Kažkada dar atrodė, kad ES dokumentai labai svarbūs, daug žadantys ir pakeisiantys. Bet ilgainiui paaiškėjo, kad tai daugiau gražūs žodžiai, ambicingi planai, o realybė visai kitokia.

Lietuvoje žemės ūkio sukuriamas bendrojo vidaus produkto svoris ryškesnis nei Vakarų Europos šalyse. Tad ir paramos toms priemonėms klimato kaitai suvaldyti, aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti reikėtų daugiau. Bet girdisi, kad iš ateinančių milijardų ekonomikos atsigavimui žemės ūkiui nieko neskirta. Milijardai pasiekia Lietuvą ir nežinia, kur jie nutekės, maistas brangsta, o žmonių pajamos tiek nedidėja.

Lisabonos sutartyje parašyta, kad vartotojai turi gauti įperkamo maisto. Problema ta, kad visas Žaliasis kursas kainuoja pinigus. Ūkininkams reikės kompensuoti iš biudžeto, be to, kils maisto produktų kainos. Kita problema, kad su vartotojų organizacijomis nei ministerijos, nei Vyriausybė nekalba, kaip padaryti, kad saugūs ir sveiki produktai būtų įperkami. Maistas brangsta, o juk tai pirmo būtinumo prekės. Tai yra pirmasis vartotojų interesas ir prioritetinė teisė. Vartotojai jokiai organizacijai nemoka nario mokesčio, Teisingumo ministerija turėtų remti tokias organizacijas, bet vartotojai nerūpi nei teisingumo ministrei, nei kam kitam. Mūsų biurokratams nereikia, kad būtų deramai atstovaujama vartotojų nuomonei. Niekam nerūpi, ar žmonės įperka maistą, būtinas paslaugas. Svaičiojame apie laisvąją rinką, demokratiją, tačiau tai daugiau pasakos, realybėje turime tik vaizduojamąją demokratiją, gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje.