Lietuvos daržininkai dėl vasarą skendusių laukų rudenį ims mažesnį derlių ir patirs nemenkų nuostolių. Prognozuojama, kad dėl menkesnio derliaus rudenį brangs lietuviškos daržovės bei iš jų gaminama produkcija.

Žala – milžiniška

Vilkyčių kaimo (Saugų sen., Šilutės r.) daržininko Dovydo Žilio ūkyje šiemet labiausiai nukentėjo bulvės. Per lietingąjį periodą jos nemažai laiko prabuvo vandenyje. Iš 60 ha apie 15 ha bulvių rugpjūtį buvo taip paveiktos, kad šeimininkas šiuose plotuose jau nesitikėjo jų kasti.

Ūkininkas D.Žilis skaičiavo ir būsimus nuostolius. Pasak daržininko, šiemet augintos ir jau vandens paveiktos bulvės naudos ūkiui neduos, neš tik žalą. Vasarai baigiantis vien bulvių pasėliuose jų netektis sudarė apie 70 proc. „Vidutiniškai iš 1 ha kasame nuo 30 iki 40 tonų bulvių. Galvojame, kad mūsų nuostoliai bus apie 300 tonų žuvusių bulvių“, – skaičiavo jis.

Daržininko teigimu, ten, kur bulvės nebuvo paskendusios, dar tikisi jų prikasti, bet kartu ir abejojo, nebuvo tikras, kokia bus šių bulvių kokybė. „Bulves kartais nukasi, atrodo sausos, bet po savaitės jau iš jų būna tik košė“, – patirtimi dalijosi bulvių augintojas.

Skustų bulvių trūks

Šilutės rajono ūkininkas bulves augina pardavimui, nemaža dalis keliauja ir perdirbimui. Daržovių perdirbimo ceche bulves skuta ir jas parduoda Klaipėdos regiono maitinimo įstaigoms. Skustų bulvių paklausa yra didelė. Daržininkas skaičiavo, kad šiemet bus mažiau žaliavos ir teks didinti produkcijos kainas. Jis beveik neabejojo, kad bulvių trūks, jų neturės iš ko nusipirkti tiek, kiek reikės perdirbimo cechui.

„Pats daržovių neskutu. Ūkyje užaugintą produkciją, tarp jų – ir bulves, parduodu daržovių perdirbimo cechui, kuris yra atskiras mano šeimos verslas. Pasekmes dėl patirtų liūčių pajusime ne vienoje verslo grandyje, nes ilgalaikis partneris – daržovių perdirbimo įmonė – valytomis daržovėmis aprūpina Klaipėdos krašto, Šilutės rajono senelių globos namus, vaikų darželius, mokyklas, prekybos centrus, kas reikš žymų daržovių kainos kilimą ir net produkcijos trūkumą rinkai“, – aiškino D.Žilis.

Ūkininkas užaugina ir tradicinių šakniavaisinių daržovių, kurios šiemet augo prasčiau. Anot D.Žilio, morkos ir burokėliai pasėti smėlingoje dirvoje, kuri buvo kur kas sausesnė, tad rugpjūčiui baigiantis dėl vandens pertekliaus taip, kaip bulvės, nebuvo nukentėję. Tačiau ūkininkas pasiguodė, jog burokėliams ir morkoms šią vasarą trūko šilumos, todėl taip sparčiai, kaip norėjo, jos neaugo. Gera žinia ta, kad šios daržovės į lietingą periodą kol kas labai stipriai nebuvo sureagavę.

„Viską aiškiau matysime, kai nuimsime jų derlių. Bus aišku, ar puvo, ar ne. Kol nėra nuimtos, iš anksto labai sunku prognozuoti“, – apie būsimą morkų ir burokėlių derlių aiškino Šilutės krašto daržininkas.

Išplito ligos

Šiemečiai išbandymai neaplenkė Grabupių kaimo (Šilutės r.) Vytauto Valančiaus daržininkystės ūkio. Jaunas vyras augina bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų, kopūstų, įvairių prieskoninių daržovių. Kai labai daug prilijo, daržovėms susidarė nepalankios sąlygos.

„Jau nebeįpūsi gyvybės tam augalui, kuris išmirko, pradėjo pūti. Labiausiai dėl vandens pertekliaus pradėjo plisti ligos. Į bulves įsisuko maras, į svogūnus – miltligė. Neturime tinkamų fungicidų, viskas apribota. Kitose Europos valstybėse leidžiama juos naudoti, pas mus – uždrausta.

Pagrindinė daržininkystės bėda – neturime priemonių derliui apsaugoti nuo ligų. Turimi „vaistai“ neefektyvūs. Be to, yra ir daugiau dedamųjų – kai lyja, nesugebi įvažiuoti į laukus – taip pat tavo problemos. Yra neproporcingas periodas, kuris numato labai daug įtakojančių pasekmių ir veiksmų“, – VL rūpesčius vardijo V.Valančius.

Jis prisiminė ir permainingo pavasario žalą pasėliams. V.Valančiaus teigimu, labai didelę įtaką padarė šaltas pavasaris – sėklos nedygo arba dygo labai sunkiai. Sėjai įtakos turėjo šalnos ir dėl to nusitęsęs pagrindinės sėjos laikas. Kur žemė lengva, pasėtas daržovių sėklas išpustė vėjas, teko daržovių plotus naujai atsėti.

„Atsėjome burokėlius, morkas, kurios tuo metu nedygo, taip pat iš sėklų nebuvo sudygę svogūnai, jie dar ir nušalo. Nušalo pirmą kartą pasodinti arbūzų daigai. Dėl to šie metai mums labai sudėtingi“, – prisipažino daržininkas.

Ne pirmas kartas

Iš savo daržininkystės ūkio šeimininkas daržoves tiekia savo krašto vaikų darželių, mokyklų maitinimo įstaigoms, taip pat Klaipėdos, Tauragės rajonų valgytojams. Ūkio šeimininkas apgailestavo, kad šiemet neužaugins didesnio kiekio daržovių. Ankstesniais metais užaugintą perteklių parduodavo, gautą pelną galėdavo skirti ūkio modernizavimui. Po nelengvo pavasario ir lietingos vasaros plėtros planų teks atsisakyti – laukia sunkokas laikotarpis.

Kai atsiranda nekokybiškų daržovių arba kai kopūstų galvos užauga labai didelės, o pardavimo kainos netenkina, visuomet pagalvoja, kad gal reikėtų juos perdirbti – raugti. Bet perdirbimui reikia pritaikytų patalpų, tektų samdytis darbuotojų, nes vienu tuo pačiu metu neįmanoma suspėti viską padaryti.

Valančių šeima daržininkyste užsiima nuo 2015 metų. Per dešimtmetį buvo išskirtinių metų. Itin sunkūs buvo pirmieji ūkininkavimo metai. Pasak Vytauto, 2017 metais suspėjo prikasti tik apie 20 tonų bulvių, labai simboliškus kiekius nuėmė ir morkų bei burokėlių, nes tąkart irgi buvo labai lietinga liepa ir prastas ruduo, tie metai įsiminė – daug kas supuvo, ką užaugino.

„Ne pirmas sezonas, kai tenka patirti panašių išbandymų. Būdavo, susidurdavome ir su ankstyvosiomis šalnomis, bulvės nušaldavo. Bet tokie tik du ekstremalūs sezonai, kuriuos prisiminsiu – 2017 metai ir šie bus labai įsimintini“, – teigė Grabupių kaimo daržininkas.

Metai neeiliniai, tad ne vienas daržininkas svarsto, kaip šiemet iš daržininkystės uždirbti pinigų. Anot V.Valančiaus, belieka tikėtis, kad daržovių kainos bus optimalios, kad šiemet prekybos centrai nedempinguos daržovių kainų. Tuomet produkciją galės parduoti palankesnėmis kainomis.

Šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją, daržininkai viliasi, kad į tokius ūkininkų vargus bus atsižvelgiama. Už ūkininkų patirtą žalą gal bus skiriama parama ir iš valstybės rezervo. To jie tikisi, bet, jeigu to nebus, tuomet patys ieškos išeičių – gal kažką optimizuos, bandys ieškoti, kur galėtų sumažinti išlaidas ar brangiau parduoti prekes. Derliaus nuėmimo metu paaiškės, kokia daržovių prekinė išvaizda. Įprastai daržovių derlius imamas rugsėjo pabaigoje.

„Pavasarį pasėliai nukentėjo nuo šalnų, antrą kartą – vasarą nuo lietaus pertekliaus. Tragedija. Šitokius pinigus investavę ūkininkai vylėsi, kad užauginę realizuos derlių, uždirbs pinigų, o dabar bus tik praradimai“, – pritarė Šilutės krašto ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Andrijauskas.

Traukdavę iš vandens

Rusnės (Šilutės r.) daržininkas Alvydas Daukintis ūkininkauja pačioje Rusnės saloje, todėl prie derliaus netekčių pripratęs. Praėjusiais metais jo pasėlius labiau nuskandino, o ir šiemet skendo, bet lietaus dar nebuvo per daug – normos ribose. Šis ūkininkas šiemet augina bulvių ir grūdinių kultūrų. Kaip pats juokaudamas aiškino, renkasi pagal nuotaiką, nes ir žemės turi ribotą kiekį, dar prisideda amžius, sveikatos problemos, todėl augina visko po nedaug.

„Viename kaime netoliese laukai gavo daugiau vandens, kitur – mažiau. Labai skirtingai. Gyvename 10 km atstumu, vienų ūkininkų laukai skendo, o kitur kritulių pagailėjo – šiemet teko kur kas mažiau. Tame pačiame Šilutės rajone kaimai nukentėjo skirtingai. Pernai pas mus Rusnės saloje buvo labai blogai. Daugiau nei tris valandas trukusi liūtis tiek pripliaupė, kad net bulvių vagų nebuvo matyti ir visas derlius supuvo, bulvių pardavimui neturėjome. Nieko neišgelbėjome, nes lygumos – nėra griovių, nėra kur nuvesti vandens. Šiemet gal dar nenuskandins?“ – vylėsi rusniškis ūkininkas.

Jis neneigė, kad kritulių ir šiemet gavo, javai pajuodę, grūdų kokybės nebuvo. Tad ir bulvės neaišku, kokios kokybės bus. „Be abejonės, bus sugedusių, visko bus. Drėgmės yra sočiai. Kol dar sandėlyje daržovių neturime, nieko apie gautą derlių negalime kalbėti. Bulves kasame rugsėjį. Kai suvešime tada – pasakysime“, – nedramatizuodamas teigė A.Daukintis, priminęs, kad gyvena ir ūkininkauja vos ne žemiausioje Lietuvos vietoje.

Pūva visos daržovės

Užvenčio seniūnijos (Kelmės r.) daržininkas Algimantas Vaupšas neabejojo, kad po vandeniu atsidūrusios daržovės jau neatsigaus. „Kas pastovėjo vandenyje, katastrofiškai pūva – bulvės, kopūstai, morkos, kitos daržovės. Mano ūkyje lankėsi draudimo bendrovės atstovas. Paaiškėjo, jog už nuskendusias ir supuvusias daržoves – už taip patirtą žalą draudimas ūkiui nemokės. Mano 1,9 ha bulvių lauke 50 arų visiškai supuvę. Kombainu važiavome kasti, kur bulvės buvo pastovėjusios vandenyje, tai paaiškėjo, kad iš bulvių – tik putra. Kur augo ant kalvelių, ten sausiau, kasame, tik neaišku, kaip jos laikysis. Vėlyvųjų veislių bulvių labai daug nuskendusių“, – VL teigė A.Vaupšas.

Ne tik bulvės pasmerktos, bet ir kopūstai, morkos. A.Vaupšo ūkyje nuostoliai bus milžiniški. Kur po vandeniu liepos mėnesį augo kopūstai, kai kiekvieną dieną per valandą iškrisdavo didžiulis kiekis lietaus, 5–6 ha kopūstų laukas visiškai numirė – nupuvo jų šaknys ir daržovės nugriuvusios gulėjo ant šono. Numirė ir apie 3 ha Kelmės krašto daržininko morkų, jų net lapai nugeltę.

„Liepos pradžioje laukai buvo idealūs, gražiai atrodė – kaip iš paveiksliuko. O liepos pabaigoje, kai nespėjo drenažo sistema tvarkytis, augalų šaknys nupuvo, daug būsimo derliaus buvo sugadinta. Dvi savaites lietus nesustojo, buvo dienų, kai lydavo nuo ryto iki vakaro“, – apgailestaudamas dėl žalos kalbėjo ūkio šeimininkas.

Ūkininkas pasakojo, kad po lietingojo periodo rankomis nuėmė po agroplėvele augusius kopūstus, kurie buvo spėję užauginti galvas ir nenukentėjo. Juos galėjo tiekti prekybai. Bet tuo pačiu įvertino, kad burokėlių laukuose šių – daug nuskendusių.

Dvarčiaus kaime (Kelmės r.) A.Vaupšo ūkis užsiima ir daržovių perdirbimu. Kasmet daržovių užaugindavo ne tik savo šaliai, bet ir eksportui. „Šiemet pasistatėme naują sandėlį ir padidinome auginimo plotus. Tiek, kiek padidinome, tiek maždaug ir nuskendo. Jeigu nenuskęs dar daugiau, pasiliksime prie to paties daržovių kiekio, kuris buvo prieš metus“, – apie būsimą derlių kalbėjo A.Vaupšas.

Šiemet ūkis augino apie 20 rūšių daržovių. Užsiima jų perdirbimu – raugia kopūstus, agurkus, skuta bulves. „Ko užteks, ko trūks, prognozuoti negaliu. Daug priklausys nuo to, kaip laukai pradžius, kaip daržovės ir bulvės išsilaikys. Čia nuo dangaus priklauso. Jeigu ištisai nebelis, daržovės nebus supuvusios, kažkiek išgyvens, bus gerai“, – tikino patyręs daržininkas.

Pajautė daugelis

Povilas Budvytis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas

Mūsų rajone rugpjūčio 5 d. paskelbus ekstremaliąją situaciją per 3 dienas kreipėsi 250 ūkininkų. Preliminariais duomenimis, nukentėję apie 3,8 tūkst. ha. Tai ir grūdininkų, ir daržininkų laukai. Kai kurie pripažino, kad derliaus iš viso nebegaus. Ūkininkai patys pateikė šiuos duomenis.

Paaiškės rudenį

Indrė Lukoševičienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Vertinti nuostolius sudėtinga, nes daržovės dar auga. Nuostolius ir praradimus matysime, kai daržovės atsidurs saugyklose. Dabar galime tik spėlioti, kokie bus kokybiniai ir kiekybiniai praradimai.

Daržovės brangsta

Rugpjūčio viduryje lietuviškų bulvių ir daržovių kainos išliko didesnės nei prieš metus.

ŽŪDC (LŽŪMPRIS) tyrimų duomenimis, 2025 m. 33 sav. (2025 08 11–17), palyginti su 2025 m. 29 sav. (2025 07 14–20), Lietuvos didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse nesupakuotų naujo derliaus bulvių kaina sumažėjo 25,00 proc. (sudarė 0,96 Eur/kg ir buvo 17,07 proc. didesnė nei prieš metus), supakuotų bulvių – 19,84 proc. (sudarė 1,01 Eur/kg ir buvo 3,06 proc. didesnė nei prieš metus), baltagūžių kopūstų – 12,66 proc. (sudarė 1,38 Eur/kg ir buvo 43,75 proc. didesnė nei prieš metus), burokėlių – 1,23 proc. (sudarė 0,80 Eur/kg ir buvo 8,11 proc. didesnė nei prieš metus).

Trumpavaisių agurkų kaina sumažėjo 8,67 proc. (sudarė 3,58 Eur/kg ir buvo 79,90 proc. didesnė nei prieš metus), pomidorų – 9,43 proc. (sudarė 2,40 Eur/kg ir buvo 34,08 proc. didesnė nei prieš metus).

Augintojų apklausos duomenimis, jų ūkiuose rugpjūčio viduryje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, pomidorų kaina buvo didesnė 35,48 proc., trumpavaisių agurkų – 18,18 proc., burokėlių – 19,44 proc., baltagūžių kopūstų – 16,67 proc. Bulvių kaina buvo mažesnė 18,92 proc.

Bulvių ir lauko daržovių kainos turėtų mažėti, nes prasidėjus derliaus nuėmimui, kaip visada bus produkcijos, kurią reikės greičiau realizuoti. Pomidorų kaina gali šiek tiek sumažėti, nes jų pasiūla pakankama. Agurkų kaina šiemet laikėsi aukšta visą vasarą, nes dėl ligų labai anksti baigėsi jų derlius gyventojų šiltnamiuose ir daržuose. Artimiausiu metu jų kaina mažėti neturėtų.