Nė pusė Kretingos rajono ūkininkų nepasinaudojo galimybe sulaukti valstybės paramos nukentėjusiems nuo koronaviruso ūkiams. Į karantino padiktuotus pokyčius ūkininkai reaguoja kitaip – daug dirbdami ir netgi keisdami savo ūkių kryptį. Pavyzdžui, neparduotomis daržovėmis šeria naujai pirktas vištas.

Prisipirko vištų

Ūkininkas Romas Benetis savo auginamas daržoves parduodavo sanatorijoms, tad prasidėjus karantinui ir užsidarius sanatorijoms, sustojo ir pardavimai
„Kai užsidarė sanatorijos, stipriai pasijuto. Atvažiuoju į turgų, ten irgi nieks nebeina, žmonių stipriai sumažėję, galiu nebent į Klaipėdą vežti, bet daržovų mažesniais kiekiais, kaip mano, visiškai neapsimoka. Žmonės mieliau eina į parduotuves. Gal ten didesnis pasirinkimas, nežinau… O į turgų nebeina, nors parduotuvėje, sakykim, tos morkos yra KALIBRINĖS, visos vienodos. Be to, jose daug cukraus ir labai mažai karotino. Jei perkate, galit pajusti, kad kai kurios yra saldžios. Žmonės galvoja, kad tai sveikas skonis, bet tai tik cukraus dėka“, – kalba R. Benetis.
Tačiau ūkininkas nenuleido rankų. Per karantiną pamatęs, kiek jo ūkyje lieka daržovių, kopūstų ir morkų, ėsigijo vištų. „O kur daržoves dėti? Nebent kompostuoti, bet irgi būtų gaila“, – paaiškina savo sprendimą.

„Taigi, dabar tas morkas ir kopūstus tarkuoju, ir lesinu vištas, o turguje parduodu kiaušinius. Žmonės juos perka“, – pasidžiaugia rasta išeitimi ūkininkas, net neteikęs paraiškos paramai iš valstybės. Kaip pats sako: „Ai, tegul valstybė pasilaiko sau“.

Dirba, o ne prašinėja

Kretingos rajono milijonierius, auginantis kalakutus, Vladas Baltuonis taip pat nesikreipė paramos, mat prisipažįsta suvokiantis, jog veltui niekas nieko neduoda: „Tuomet jau ir ims pas mane važinėti, kabinėtis, o aš neturiu tam laiko, nes dirbu. Ir vis tiek iš paramos neišgyvensi nedirbdamas. O jei nebedirbsim, bet pradėsim paramų prašyti, tai gali ir noras dirbti sumažėti. Ir priprasti prie to gali, juk taip žmonės su pašalpomis ir elgiasi“, – atšauna ūkininkas.

Toliau V. Baltuonis paaiškina, kad karantinas, be abejo, turėjo įtakos ir jo verslui: ir žmonių srautai apriboti, taip pat ribojimas automobiliams privažiuoti. „Nors žmonės nori valgyti, apetitas dėl karantino juk nesumažėjęs“, – sako pašnekovas.

Ryškiausius pokyčius kalakutų ūkis pajuto per pirmąjį karantiną.
„Nes mes savo kalakutiena aptarnaujame darželius ir mokyklas, o jiems užsidarius, aišku, viskas nutrūko. O dabar, šiai dienai yra padaugėję užsakymų telefonu ir prašymų užsisakyti į namus. Taip pat turime nuolatinių klientų. Nežinau, kaip bus toliau, bet kol kas laikomės“, – patikina ūkininkas.

Laukia atsakymo

Atsakymo dėl paramos laukia ūkininkas Rimantas Skiparis, užsiimantis gyvulininkyste ir augalininkyste. Kalbamės pučiant vėjui ir praktiškai laukuose, mat tuo metu vyras mulčiuoja šilauoges – reikia pasirūpinti tūkstančiu uogų krūmų. R. Skiparis nelabai tikisi sukaukti teigiamo atsakymo: „Kaip man parašė laiške, kad parama skiriama ūkininkams nukentėjusiems dėl kovido. O mano ūkio taip stipriai koronavirusas nepaveikė. Tik apmaudu, kad mažai kuro gaunam, o didieji ūkininkai gauna didžiąją dalį paramos, darbo vietų nekuria ir gyvena sau lamingai. Pernai aš gavau 400 litrų, o šįmet tik 175 litrus. Tai čia to kuro tik tiek ir tėra. Aišku, teks pačiam pirkti“.

Kita vertus, ūkininkas nesiskundžia: „Mat aš pats, kadangi niekur nevažiuoju, saugau save ir savo šeimą. Tad daugiausia dirbu ūkio darbus pats sau. Kaip sakau, esu apsaugotas gamtos ir Dievo. Tad visi esam saugūs, nesiskundžiam ir darbuojamės.“

Kretingos rajone yra apie 2500 ūkininkų, tačiau paraiškas paramai gauti pateikė šiek tiek daugiau nei 1000. Vakar buvo paskutinė diena prašymams pateikti.